Lietuvių kalbos ir pilietiškumo ugdymas užsienyje: stažuotė Graikijos lituanistinėje mokykloje „Giliukai“

Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklą „Pedagogų profesinės kompetencijos stažuočių užsienyje programa“, suteikia galimybę pedagogams tobulinti savo profesines kompetencijas užsienyje. Pagal šią programą Kauno šv. Roko mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gabija Barišauskaitė spalio 10–15 dienomis dalyvavo stažuotėje Graikijoje pavadinimu „Pilietinio ir kalbinio ugdymo kompetencijų tobulinimas šešėliuojant kūrybinėje lituanistinėje mokykloje „Giliukai“.

Po karšta Graikijos saule, kultūros lopšyje Atėnuose, įsikūrusi nedidelė, bet tvirta Lietuvos bendruomenė, kuri kasdien įrodo, kad gimtoji kalba ir tradicijos gali gyvuoti bet kur, jei tik yra noras jas puoselėti. Lietuvių kalbos mokymas užsienyje – tai daugiau nei pamokos. Tai pastangos išsaugoti tapatybę, sukurti lietuvišką erdvę toli nuo Lietuvos. Stažuotė lituanistinėje mokykloje „Giliukai“ Graikijoje tapo galimybe iš arti pažinti šį procesą ir įgyti patirties, kaip motyvuoti vaikus kalbėti gimtąja kalba daugiakalbėje aplinkoje.

Stažuotės metu buvo tobulinamos lietuvių kalbos ugdymo ir pilietiškumo kompetencijos, gilinamąsį į tai, kaip skatinti vaikų domėjimąsi gimtąja kalba ir Lietuvos kultūra, kaip kurti prasmingas, šiuolaikiškas pamokas įvairaus amžiaus ir kalbos mokėjimo lygio mokiniams.

Mokykloje „Giliukai“ mokosi įvairaus amžiaus vaikai – nuo pačių mažiausių iki paauglių. Jie gali lankyti tiek grupines, tiek individualias pamokas, kurios vyksta kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Taip išlieka galimybė prisitaikyti mokymosi tempą bei turinį savo poreikiams. Kontaktinės pamokos, nors vyksta rečiau, visuomet tampa ypatingu įvykiu – čia susitinka ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Kartu planuojamos lietuviškos šventės, kalendoriniai renginiai, dalijamasi idėjomis bei patirtimi. Tokie susitikimai dar labiau sustiprina bendruomeniškumą ir norą kalbėti bei gyventi lietuviškai, nepaisant to, kad aplinka – daugiakalbė. Ypatinga kontaktinių pamokų pradžia – jos visada pradedamos Lietuvos himnu – tai graži simbolinė tradicija, kuri primena, kad net ir gyvenant toli nuo Lietuvos galima išlaikyti ryšį su savo šalimi.

Mokyklos veikla yra nepaprastai kūrybiška – pamokos integruotos su meninėmis, kultūrinėmis ir patyriminėmis veiklomis. Mokiniai dalyvauja renginiuose „Vakaras su knyga“, „Pažink šaknis“ (kuriame nuotoliu dalyvauja žymūs Lietuvos žmonės), vyksta eksperimentų ir kino vakarai, o kalbos pamokose derinami žaidimai, pasakojimai, kūrybinės užduotys. Taip lietuvių kalba tampa gyva, įdomi ir artima, ją stengiamasi pažinti per skirtingas disciplinas.

Vis dėlto, gyvenant daugiakalbėje aplinkoje, kyla ir iššūkių. Vaikai dažnai patiria motyvacijos smukimą, kai aplink visi kalba kitomis kalbomis – graikų, anglų, prancūzų ar kitomis. Neretas klausia: „Kur aš naudosiu lietuvių kalbą, jei net namuose ja nekalbame?“. Todėl svarbu ne vien taisyti, bet ir mokyti per realias, gyvenimiškas situacijas, iliustruojant kalbos vartojimą pavyzdžiais, kuriuos vaikai atpažįsta iš savo aplinkos. Stebint pamokas pastebėta giminės maišymo, prielinksnių, dvibalsių vartojimo klaidų, kurios susiję su graikų kalbos gramatika.

Svarbu ir pedagoginis jautrumas – netaisyti visų klaidų iš karto, o koncentruotis į pasikartojančias, kad nesumažėtų vaiko motyvacija. Pagrindinis tikslas – skatinti kalbėti lietuviškai, diskutuoti, plėsti žodyną, susieti lietuvių kalbą su tomis, kurias jie jau moka, parodyti panašumus ir skirtumus. Tokiu būdu kalbos mokymasis tampa ne našta, o atradimu.

Įkvepia ir tai, kad ne viena mokytoja „Giliukų“ bendruomenėje prisijungė prie mokyklos iš asmeninio noro, kad jos vaikas kalbėtų lietuviškai. Šis nuoširdus noras išsaugoti kalbą perduoda mokiniams šilumą, autentiškumą ir meilę gimtinei.

Šiomis dienomis, kai vis dažniau mokiniams reikia priminti, kodėl svarbu išsaugoti savo kalbą, kodėl reikia ja kalbėti, gerbti savo šaknis, didžiuotis savo lietuviška tapatybe. Į Lietuvos mokyklas vis dažniau sugrįžta vaikai, ilgą laiką gyvenę užsienyje – jie taip pat susiduria su kalbos iššūkiais, dažnai yra dvikalbiai ar trikalbiai. Tenka ne tik motyvuoti juos mokytis lietuvių kalbos, bet ir ieškoti tinkamiausių būdų, kaip mokyti tuos, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, bet kurie atvyksta gyventi į Lietuvą. Tokia stažuotė tampa neįkainojama patirtimi parodžiusia, kad lituanistinė mokykla – tai tiltas tarp Lietuvos ir pasaulio, jungiantis kalbą, tradicijas ir žmones. Tai vieta, kur lietuvių kalba skamba ne iš pareigos, o iš širdies.

Straipsnį parengė Gabija Barišauskaitė.