Apie patirtinį ugdymą arba, kaip mokyti vaikus pažinti gamtą

Pavasaris – įkvėpiantis metų laikas, kai norisi naujovių, įdomios veiklos ir mokymosi už klasės ribų. Būtent pavasario įkvėptos, kartu su kolegėmis, sugalvojome, jog šiemet mokyklos daržiukuose ne tik sėsime daržoves, gėles ir uogas, bet paversime tai ilgalaikiu projektu. Iškart norėčiau pasakyti, kad tai, ką pristatysiu, yra bendros idėjos, kurtos ne mano vienos, tačiau veiklos lapai, kuriais dalinuosi – kurti mano pačios. Drąsiai siųskitės, koreguokite ir panaudokite mokymosi procese.

Kovas

Pirmiausia su kolegėmis sukūrėme veiklų planą ir pasiskirstėme darbais. Kovo mėnuo buvo skirtas informacijai apie sėjamas daržovės / uogas / gėles rinkti. Mūsų klasė informacijos ieškojo internete ir enciklopedijose. Iš anksto paruošiau kryptingus klausimus, kad pirmokams, pirmą kartą ieškantiems informacijos, būtų lengviau rasti atsakymus.

Visą mėnesį rinkome informaciją ir segėme ją į „Jaunojo ūkininko“ segtuvus. Domėjomės pupų ir ridikėlių auginimu – kaip juos sėti, kokiais tarpais išdėlioti sėklas, kaip prižiūrėti, ko tikėtis ir panašiai. Pirmokams rinkti informaciją patiko. Jie įsitraukę ieškojo atsakymų į duotus klausimus. Taip pat atlikome ir kitas su tema susijusias užduotis: aiškinomės, ko reikia, kad augalai augtų, kokios yra sėklos dalys bei kokie augimo etapai. Visa surinkta informacija buvo naudinga tolimesniems projekto etapams.

Balandis

Balandžio mėnuo buvo skirtas sėjai. Pirmiausia sėjome ridikėlius. Kiekvienas gavo po vazonėlį, žemių, sėklų ir galiausiai pasėję turėjo rūpintis, kad ridikėlis neišdžiūtų ir kad nebūtų perlaistytas – tai buvo sudėtinga, tačiau pirmokams įveikiama užduotis.

Kol augalėliai augo, pirmokai kas savaitę pildė stebėjimo lapą, kuriame buvo fiksuojami pokyčiai bei daigelio aukštis.

Vėliau atėjo ir pupų sėjimo metas. Pupas sėjome kiek kitaip, tad, kad veikla netaptų monotoniška, buvo šiek tiek pokyčių ir stebėjimo lape. Pupas sėjome vazonėliuose ir maišeliuose. Maišeliuose pupos augo „šiltnamio“ sąlygomis. Kiekvienas vaikas dabar turėjo stebėti ne tik abiejų pupų augimo pokyčius, bet ir palyginti augimo sąlygas bei jų įtaką pupoms. Galiausiai reikėjo atsakyti į klausimus ir apskaičiuoti daigelių aukščio skirtumus.

Šiuo etapu vaikai mokėsi ne tik sėti, bet ir stebėti augimo pokyčius, tinkamai rūpintis augalais.

Gegužė

Gegužės mėnuo buvo skirtas baigiamiesiems darbams. Šį mėnesį kūrėme projektus, mokyklos darželyje persodinome ridikus ir pupas bei vykome į baigiamąją ekskursiją ūkyje.

Šiame etape skirtingos pradinukų klasės pasidalino savo kurtais projektais, tad buvo galimybė susipažinti su kitų klasių augintomis daržovėmis / uogomis / gėlėmis ir pasidomėti jų ypatumais. Remdamasi plakatuose pateikta informacija, sukūriau klausimyną. Pirmokai ne tik atsakė į klausimus, domėjosi kitų klasių augalais, tačiau galėjo iš vyresniųjų pasimokyti, kaip įdomiai pateikti surinktą informaciją – plakatai buvo išties labai skirtingi ir kūrybiški.

Atlikę visus šiuos darbus, keliavome pas ūkininkus į Elektrėnų raj. Kaip juos radome? Kreipėmės į LR Žemės ūkio rūmus. Tiesiog paskambinome, pasakėme, ko norėtume, ir jie mums pasiūlė apsilankyti šiame mišriame ūkyje. Ekskursijos metu susipažinome su ūkio gyvenimu, aplankėme ten auginamus gyvulius, paukščius, apžiūrėjome daržus, techniką ir, be abejo, pailsėjome nuo miesto šurmulio.

Ūkininkai buvo labai malonūs – patys aprodė ūkį, paplukdė visus savo tvenkinyje ir pavaišino pietumis po atviru dangumi. Vaikai prisirinko povų ir fazanų plunksnų bei nusipirko ekologiškų vištų kiaušinių. Galiausiai, po visos dienos vaikai gavo sertifikatus, patvirtinančius, jog dabar gali vadintis tikrais „Jaunaisiais ūkininkais“. Edukacija ūkyje jiems paliko didžiulį įspūdį, o išvažiuoti buvo sunku – labai norėjosi pabūti ilgiau.

Štai toks buvo mūsų projektas „Jaunasis ūkininkas“, kuris, tikiuosi, vaikams įsimins ilgam, o naujos žinios bei gebėjimai bus sėkmingai pritaikyti ateityje.