Integruotos pamokos mokykloje ir netradicinėse erdvėse | Pedagogas.lt

Integruotos pamokos mokykloje ir netradicinėse erdvėse

Geroji patirtis

2018 m. birželio 01 d.

Integruotos pamokos mokykloje ir netradicinėse erdvėse

Dalintis

Image

Saulė teka rytuose. Kiekvienas saulės patekėjimas mums atneša naują dieną ir tik nuo mūsų priklauso, ką gražaus, prasmingo ir įsimintino nuveiksime dėl savęs ir dėl kitų.

Kiekvieną vakarą, prisėdęs prie darbų, pagalvoju, kaip pasiruošti pamokai, kad ji taptų įdomesnė ir patrauklesnė. Didžiulis iššūkis rasti kažką naujo, kad pamokoje naudojami metodai netaptų monotonija (nes, jei užges mokytojo vidinė ugnis, apie kokias mokinių žėrinčias akis galime kalbėti?) Pirmaisiais darbo metais bandžiau save atrasti ir norėjau išbandyti viską, ką buvo galima rasti internete, seminaruose, knygose. Tas jaunatviškas maksimalizmas – tiesiog siekiau tobulumo... Šiandien, prisiminęs tą laikotarpį, šypteliu. Tačiau bandydamas ir ieškodamas labiausiai pamėgau integruotas pamokas. Vesdamas kiekvieną integruotą pamoką, jausdavau, kad ne tik man, bet ir mokiniams gera joje dalyvauti, o laikas ištirpdavo nepastebimai.

Geografija yra nuostabi tuo, jog be išimties visas pamokas galima integruoti su  bet kuriuo mokykloje dėstomu dalyku. Aš pats dažniausiai pamokas integruoju su technologijų bei dailės mokytojais, taip pat karjeros specialistais, skaityklos ir bibliotekos darbuotojais. Esu vedęs pamokas kartu su lietuvių kalbos, anglų kalbos, kūno kultūros, biologijos, pilietiškumo, etikos, informacinių technologijų, matematikos mokytojais. Integruojant pamokas svarbu ne tik pamokos tikslai, priemonės, ne tik darbo būdų numatymas, bet ir atsakomybės už pamoką pasidalijimas su kolega. Tik pažinęs kolegą gali suprasti: gali kartu imtis projekto ar ne. Dėl šios priežasties dažniausiai mano vedamos pamokos integruojamos su tais pačiais kolegomis, tik pasirenkame naujas temas, kad būtų kur tobulėti ir kartu kitaip pažvelgtume į temą. 

Kaip pasiruošti integruotai pamokai?

Kai pradedi dirbti mokykloje, nežinai, kokių dėstomų dalykų pamokose pagal bendrąsias ugdymo programas skirtingu laiku kalbama tomis pačiomis temomis. Pasitaiko, kad aš pradedu kalbėti apie didžiuosius geografinius atradimus, o mokiniai sako: „Mes prieš savaitę jau mokėmės to per istoriją“. Tai yra signalas man, kad reikia daugiau kalbėtis ir bendrauti su kolegomis. Nuo to viskas ir prasidėjo. Pradedant naujus mokslo metus, pakalbinu kolegas ir paklausiu: kokias bendras temas galėtumėme šiais metais integruoti ir nusimatyti, kada tai vyks? Artėjant suderintai pamokai, prieš kelias savaites aptariame, kokių tikslų mokiniai turėtų pasiekti mano ir kolegos pamokose. Vėliau – įdomiausia proceso dalis – minčių generavimas, vaidmenų pasidalijimas, užduočių kūrimas. Juk visa tai norisi pateikti taip, kad mokiniui būtų priimtina, įdomu ir kūrybiška. Pasirengę pamokai, deriname laiką, kada galime šią pamoką organizuoti, jeigu kolega ateina į mano pamoką, tai aš truputį daugiau kalbu, arba atvirkščiai. Priklauso nuo to, kas yra svečias :) Derinant laiką, kartais tenka vienam iš mokytojų atvykti vesti integruotos pamokos nedarbo metu ar per savo turimą laisvą pamoką, būna, kad mokiniams sutampa dvi iš eilės pamokos, tuo metu darome dvi integruotas pamokas tai pačiai klasei. Kai yra noras, atsiranda ir galimybių.

Vedant pamokas už mokyklos ribų, iššūkis – spėti nuvykti į pasirinktą vietą, o po pamokos – spėti sugrįžti į kitas pamokas. Dažnai tenka prašyti kolegų, kad tuo metu jie paruoštų užduotis ir mes važiuodami jas atliktumėme autobuse (arba kartu, kaip lydintis mokytojas vyksta pats kolega). Pavyzdžiui, jei vykstame į meteorologijos stotį, tai kolegos  parengia straipsnių, kuriuose  mokiniai ieško meteorologijos reiškinių  sąvokų, vėliau jas kirčiuoja. Kitais atvejais, jeigu atstumas nėra ilgas, išvykstame per ilgąsias pertraukas, kad spėtumėme laiku sugrįžti. Su pavaduotoja ugdymui tenka suderinti tvarkaraščius, jog tą dieną, pagal direktoriaus įsakymą, būtų koreguojamas tvarkaraštis. Suderinus su kolegomis bei sutikus mokiniams, aš tą dieną keletą pamokų dirbu su ta pačia klase, o kitą savaitę kolega tai klasei veda daugiau pamokų. Taip pat būna, kad ryte išvykstame anksčiau arba derinu, kad tai būtų paskutinės pamokos ir galėtume vykti po pamokų. Rengiant tvarkaraščius esu prašęs pavaduotojos, kad tai pačiai klasei įdėtų kelias iš eilės pamokas. Taip būna lengviau išeiti, todėl susiderinti nėra labai sunku.

Integruotų pamokų pavyzdžiai

Pateiksiu kelis pavyzdžius, kuriuos galima integruoti su bet kuriuo dėstomu dalyku. Kai kalbėjome apie Japonijos gyventojus, gaminome japoniškas salotas ir suši, juos ragavome, mokėmės valgyti naudodamiesi lazdelėmis. Taip palietėme šios šalies kultūros, mitybos įpročius. Kalbant apie Kinijos tradicijas, pamoka vyko kinų restorane. Mokinius pirmiausia supažindinome su restorano interjero detalėmis, vėliau pristatėme Kinijos arbatos gėrimo ceremoniją. Mokiniai turėjo galimybę paragauti kiniškos arbatos. Iš gauto meniu išsirinkome patiekalą, o atėjęs virtuvės šefas paaiškino, iš kokių produktų ir kaip yra gaminimas pasirinktas patiekalas (pasitaikė atvejų, kai netgi nusivedė į virtuvę ir parodė viską vizualiai). Virtuvės šefas atsakinėjo į mokinių pateikiamus klausimus apie Kiniją. Pamokos apibendrinimui naudojome iš popieriaus iškirptus vandens „lašelius“, ant kurių mokiniai rašė pamokos refleksiją, o surašę  pripildėme „puodelį“ įgytų žinių.

Kai su 6 klasės mokiniais mokėmės pasaulio krypčių, ant pajūrio akmenėlių jas tiesiog nupiešėme. Taip kiekvienas mokinys namo išsinešė savo pasigamintą „kompasą“ ir lengviau įsisavino žinias.

Mokantis upės dalių, su dailės mokytoja iš plastilino  gaminome upės  vagą. Toliau kiekvieną išmoktą sąvoką (kairysis, dešinysis intakai, upynas, salpa, žiotys, upės baseinas) mes vizualiai pavaizdavome, skyrėme mokiniams iki 7 min. laiko ir leidome iš įvairių žurnalų iškirpti ir priklijuoti paviršių per kurį teka upė (dykumos, kalnai, lygumos, miškai, miestai). Mokiniai, apibūdinę upes, jas pakabino stende, kur  iš polietileno jau buvo pagaminta „jūra“, tuomet  visos upės „sutekėjo“  į jūrą.

Integruotos pamokos netradicinėje aplinkoje

Mokiniams taip pat patinka integruotos pamokos netradicinėje aplinkoje, pvz.: mokyklos sodelyje, muziejuje, mokyklos koridoriuje, kepyklėlėje, seniūnijoje, kultūros centre,  bibliotekoje, skaitykloje, muziejuje, gamtoje... Vieną iš pamokų, kai mokėmės pasaulio gyvūnijos įvairovės, išvykome į turizmo sodybą, kur yra įvairių rūšių gyvūnų (galima vykti pas ūkininkus). Prieš tai buvau nuvykęs apžiūrėti aplinkos bei pasidomėjau, kokie gyvūnai auginami sodyboje, todėl iš anksto paruošiau stendus apie gyvūnus. Pirmiausia, naudodamas multimediją, mokiniams išdėsčiau teorines žinias, peržiūrėjome video ištraukas, o tada  mokiniai, atspėję užuominas, turėjo pasiekti paskirtą objektą. Atėję prie voljero, išmaniaisiais telefonais mokiniai turėjo nuskenuoti pakabintus QR kodus ir užpildyti segtuvuose paruoštas užduotis (darbas vyko grupėse).  Užduotys buvo susijusios su gyvūnijos kilme, paplitimu Lietuvoje, pagrindiniais bruožais ir t. t.. Surinkę informaciją grįžome į patalpas, kur mokiniai žemėlapyje pažymėjo matytus gyvūnus ir jų kilmės šalį, trumpai juos apibūdino. Įsivertinant, atsakydami į klausimyno klausimus, mokiniai sudėliojo gyvūno, su kuriuo nesusipažino sodyboje, pavadinimą. Tai Šiaurės meška.

Simonas Baliutavičius integruota pamokaVasario 14-ąją geografijos kabinete nuo pat ryto vyko Atkurtos Lietuvos šimtmečio minėjimui skirta gimimo diena. Visos geografijos pamokos tą dieną buvo integruotos.

Vedant integruotas pamokas tiek kabinete, tiek netradicinėje aplinkoje, vaikams suteikiame daug gerų emocijų, o mokomoji medžiaga jiems tampa daug įdomesnė, suprantamesnė. Žinoma, pasiruošti  tokiai pamokai – trigubai didesnis darbas, bet rezultato prasme – trigubai naudingesnis. Dabar  mielai dalinuosi savo paruoštomis pamokomis su kolegomis. Džiaugiuosi, kad įdėtas darbas kažkam padeda sutaupyti laiko.

Kiekvienas pedagogas turi savo mėgstamus darbo metodus ir tik jis vienas žino, kaip jam geriau vesti pamokas savo mokiniams. Kas tinka man, nereiškia, kad priimtina bus kitam, ir atvirkščiai. Nebijokime eksperimentuoti. Ženkime žingsnį naujų darbo metodų link, mokykimės ir  mokykime. Žaiskime, klyskime. Bet prieš  planuodami darbą visuomet pagalvokime, ar patys norėtumėme būti tokioje pamokoje.

 

Telšių „Džiugo“ gimnazijos
geografijos mokytojas
Simonas Baliutavičius

 

Kiti mokymai