Kaip mokyti vaikus mąstyti? Didžiosios Britanijos „mąstymo mokyklų“ patirtis

Nusprendę pradėti kelionę efektyvesnio mąstymo ugdymo link, kartu su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomene įsijungėme į projektą „Mąstau, veikiu – mokausi“, kurį kuruoja Thinking Schools International. Susipažinti su mąstymo mokyklų kūrimo strategijomis vykome į Didžiąją Britaniją, o ten aplankėme sėkmingai dirbančias mokyklas: The Viktory Academy, Invicta Grammar School ir Maidstone Grammar Shool for Girls.

Kiekvienos mąstymo mokyklos kūrimo patirtis skirtinga, tačiau visas jas vienija laisva ir draugiška atmosfera, požiūris į žmogų – į mokytoją, kurio nereikalaujama paklusti, o prašoma įtikinti, žvelgti kūrybiškai; į mokinį, kurį skatinama ne bausti už klaidas, o mokyti sąmoningo elgesio ir mąstymo įpročių. Jokios įtampos, tačiau tai nereiškia, kad nėra taisyklių. Jos yra ir labai aiškios.

Mąstymo elgesio įpročių ugdymas

Dažniausia mąstymo mokyklų kūrimo pradžia – sąmoningo elgesio įpročių ugdymo susitarimai ir vieningas jų laikymasis. Kodėl? Nes mokinio mokymasis ir pasiekimai labai priklauso nuo jo elgesio įpročių: užsispyrimo įveikti klaidas, tobulėti, nuolatinio domėjimosi ir noro plėsti akiratį, tikėjimo savo gebėjimais ir pan. Dėl šios priežasties kiekviena mokykla pirmiausia identifikuoja savo mokinių mąstymo elgesio problemas ir iškelia kelis svarbiausius elgesio įpročių ugdymo tikslus – skiria dėmesį 4–6 konkrečioms vertybėms / savybėms ir ugdo būtent jas. Tos vertybės gali būti įvairios, pvz.: impulsyvumo valdymas, atsparumas nesėkmėms, tikslumo siekis, empatiškas klausymasis, lankstus mąstymas, gebėjimas mąstyti apie savo mąstymą, atsakinga rizika ar kt. Vėliau mokykloje organizuojamas konkursas, kurio tikslas iliustruoti ugdomas vertybes. Konkurse laimėjusios iliustracijos kabinamos kiekvienoje klasėje ir tampa aiškiai suprantamos net patiems mažiausiems mokiniams. Taip kuriama mąstymo mokyklos ugdymo(si) aplinka.

Kai kiekvienas mokinys žino, kokio elgesio įpročių iš jo tikimasi, kiekvieną pamoką mokytojai gali šiuos elgesio įpročius fiksuoti. Dažnai tai vadinama elgesio spalvomis: vienoje lentos pusėje priklijuotos spalvotos juostelės, kurių tarpuose pamokos metu mokytojas įrašo mokinio vardą: žalia juostelė – labai geras elgesys, geltona – pirmas įspėjimas, oranžinė – antras įspėjimas, raudona – trečias įspėjimas. Jei mokinio vardas įrašytas prie oranžinės juostelės – skiriamas 10 minučių pokalbis po pamokų su šios pamokos dalyko mokytoju. Pokalbio metu skiriamas laikas mokiniui apmąstyti ir įsivertinti savo elgesį: ką aš dariau? Kokių elgesio įpročio susitarimų nesilaikiau? Kodėl aš taip elgiausi? Ką aš turėčiau padaryti, kad mano elgesio įpročiai būtų geresni? Aptariama, kokio elgesio mokytojas tikisi iš mokinio. Jei mokinys per pamoką gavo tris įspėjimus (jo vardas buvo įrašytas prie raudonosios juostelės), skiriamas 15 minučių pokalbis su socialiniu pedagogu, psichologu ar mokyklos administracijos atstovu. Pokalbio metu mokinys taip pat skatinamas apgalvoti savo elgesio priežastis ir numatyti elgesio pokyčius. Už penkis kartus įvertintą labai gerą elgesį skiriama žvaigždė – pagyrimas. 

Dienos pradžios ritualai

Kiekvieną dieną mokiniai pradeda 20 minučių bendraudami su klasės vadovais. Tokių rytinių susitikimų metu aptariamos problemos, bendruomenės tikslai, taisyklės, vertybės, formuojami mąstymo įpročiai. Taip bendraudami mokiniai mokosi diskutuoti, argumentuoti, vyksta mokinio pažinimo, asmenybės ugdymo veiklos ir kt. Gal todėl pakviesti į pokalbį su užsienio svečiais, mokiniai (net mūsų penktokų amžiaus!) bendrauja laisvai, į klausimus atsako argumentuotai, o jų atsakymai prasideda žodžiais „aš manau“.

Vėlavimo ir lankomumo klausimai

Kaip sprendžiama lankomumo ir vėlavimo problema? Dienos pradžioje atsakingas asmuo užfiksuoja visus pavėlavusius ir neatvykusius į pamokas mokinius. Tuomet nedelsdamas skambina tėvams pasiteirauti, kodėl mokinio nėra mokykloje. Jei mokinys į mokyklą pavėluoja, po visų pamokų 15 minučių privalo bendrauti su socialiniu pedagogu, psichologu ar mokyklos administracijos atstovu apie asmeninę atsakomybę, laiko planavimą ir įpročius, pildo pasižadėjimo lapą. Tai tikrai nėra bausmė – tai dėmesys asmeninėms mokinio elgesio problemoms ir pagalba joms spręsti.

Įvairūs mąstymo įrankiai

Mąstymo mokykloje pamokose vyrauja ne mokytojo dėstymas, o sąmoningas mokinio mokymasis naudojantis įvairiais mąstymo įrankiais. Vienas jų – atviri klausimai. Į šiuos klausimus negali būti vieno teisingo atsakymo, nes svarbiausia šio mąstymo įrankio dalis – atsakymo argumentas. Pavyzdžiui: ar tyla tarp natų yra muzika? Kuri šakutės dalis yra svarbiausia?

Kiti taikomi mąstymo įrankiai: Tony Ryan mąstymo raktai, David Harley mąstymo žemėlapiai, De Bono mąstymo kepurės, aukštesniojo lygio klausimai. Šie įrankiai įvedami ne visi iš karto. Mokiniai nuolat mokosi skirtingų mąstymo būdų. Pirmiausia juos taikyti mokomasi kartu su mokytoju, o vėliau, mokytojui nuolat stebint, konsultuojant, padedant, darbą mokiniai atlieka patys. Kokie mąstymo įrankiai bus naudojami pamokoje dažniausiai parenka mokytojai, bet mokiniai teigia, kad moka juos pasirinkti ir patys, savarankiškai mokydamiesi namuose, kartodami mokymo medžiagą. Mokytojai sako, kad naudojant šiuos įrankius, mąstymas tampa matomas, mokiniai supranta, kaip jie mąsto. Mokinių teigimu, toks mokymosi būdas yra geresnis todėl, kad nelaukiama atsakymų iš mokytojo, mokomasi ne mechaniškai įsimenant gausybę informacijos, bet medžiagą savarankiškai, sąmoningai sisteminant, todėl pagerėja pasiekimai. Mokytojai nuolat aptaria mąstymo įrankių taikymo sėkmes ir nesėkmes, diskutuoja, dalijasi sėkmės pavyzdžiais, jie segami į atskiriems mokomiesiems dalykams skirtus segtuvus.

Mąstymo žemėlapiai

Savo gimnazijoje pirmiausia pasirinkome taikyti mąstymo žemėlapius. Tai aštuonių tipų vaizdiniai įrankiai, skirti mokomajai medžiagai susisteminti, vizualizuoti mokymąsi, sukurti ryšį tarp gebėjimų, kuriuos mokiniai įgyja skirtinguose dalykuose. Pavyzdžiui „Apskritimo žemėlapis“ padeda sužinoti ką mokiniai jau žino (tai ypač svarbu pradedant temą apie psichotropines medžiagas) dar šis žemėlapis puikiai parodo, ką mokiniai jau yra išmokę, kartojant medžiagą prieš kontrolinį darbą. Apskritimo viduryje yra įrašomas raktinis klausimas, problema ar tema, o aplinkui rašoma viskas, ką mokiniai apie tai žino. Jei mokytojo tikslas – remiantis jau turima informacija suteikti naujų, gilesnių žinių, tuomet po apskritimo žemėlapio pildymo kiekvienam mokiniui pateikiamas lapas su nauja informacija. Jame mokiniai markeriais pasižymi tai, ko nežinojo ir ta informacija papildo savo mąstymo žemėlapius. Žinoma, naujos informacijos galima ieškoti ir vadovėlyje bei ja papildyti apskritimo žemėlapį.

„Dvigubo burbulo“ žemėlapis skirtas panašumų ir skirtumų paieškai, pavyzdžiui jei pamokos tema yra lytinis brendimas, lyginate mergaitės ir berniuko brendimo metu ryškėjančius pokyčius: panašumai rašomi viduryje, skirtumai šonuose. Mąstymo žemėlapis „Skliaustelis“ skirtas visumos išskaidymui į dalis, pavyzdžiui temoje „Šlapimo susidarymas“ mokiniai pirmiausia išskiria, nurodo šlapimo susidarymo etapus, tuomet kiekvieną etapą išskaido nurodydami kurioje nefrono dalyje jis vyksta, kokiu būdu, nurodo medžiagas. „Sekos“ žemėlapis tinka procesui paaiškinti, išdėstymui tinkama tvarka, pavyzdžiui, aiškinantis rūgščiųjų kritulių susidarymą ir jų poveikį aplinkai.

Pastebėjau, kad naudojantis šia mokymosi strategija, geriau sekasi tada, kai mokiniai iš pradžių mąstymo žemėlapį kuria savarankiškai, vėliau pasidalindami mintimis poroje ar mažoje grupėje, koreguoja savo darbą. Tuomet medžiaga aptariama bendrai klasėje. Tai mažina įtampą, skatina bendradarbiavimą, mokinių pasitikėjimą savimi, todėl mokiniai labiau įsitraukia į mokymosi procesą, daugiau išmoksta pamokoje. 

Mažinamas kontrolinių darbų skaičius

Mąstymo mokyklose kontroliniai darbai (atsiskaitymai pažymiui) rašomi tik 4–6 per visus mokslo metus. Svarbiausias tikslas – aktyvus mokinio mokymasis, mąstymo procesas nėra vertinamas. Mokytojai naudoja formuojamąjį ir kaupiamąjį vertinimą. Visose mokyklose, kuriose įdiegtos mąstymo strategijos, pagerėjo pamokų kokybė, mokinių elgesys, mokymosi motyvacija ir mokymosi pasiekimai, o lankydamiesi aukštesniųjų gebėjimų mergaičių mokykloje, sužinojome, jog ši strategija pasirinkta dar ir todėl, kad visas dėmesys nebūtų nukreiptas vien tik ruošimuisi egzaminams.

Kaip mokiniai motyvuojami?

Siekti geresnių mokymosi rezultatų mokiniai motyvuojami naudojant „kopėčių“ principą. Kiekvienais metais atliekamas diagnostinis testas, kurio rezultatai lemia, kokio pasiekimų lygmens klasėje mokinys mokysis (aukščiausio pasiekimų lygmens klasėje, pagrindinio ar patenkinamo). Klasių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje ir jų pasiekimų, tačiau patenkinamo pasiekimų lygmens klasėse mokinių skaičius visada yra mažesnis, nes daugiau dėmesio skiriama individualių gebėjimo spragų identifikavimui ir individualiai mokymosi pagalbai. Pagalbą teikia mokytojas, mokytojo padėjėjai, mokiniai savanoriai. Pasiekus aukštesnį pasiekimų lygmenį, mokinys perkeliamas į kitą, jo mokymosi lygmenį atitinkančią klasę. Specialių poreikių mokiniai taip pat mokomi atskiroje, jų poreikius tenkinančioje klasėje.