Kaip motyvuoti mažuosius rašytojus? Efektyvios strategijos

Suaugusio žmogaus akimis žiūrint, parašyti dienoraščio įrašą ar laišką bendraamžiui, neatrodo labai sudėtinga, ar ne? Tikriausiai tai sudėtinga neatrodo ir kai kuriems jūsų klasės vaikams. Vis dėlto, motyvuoti vaikus rašyti ir, tuo labiau, rašyti gerai, kartais gali būti netgi labai sunku. Tam, kad vaikai gebėtų rašyti gerai, reikalingas platus įgūdžių ir patirčių arsenalas, pradedant fiziniu rašysenos procesu, raidžių ir garsų išmanymu, gramatikos žiniomis, žinojimu, kaip yra planuojamas ir iš ko susideda tekstas, bei baigiant gebėjimu atsirinkti idėjas. Norėčiau pasidalinti keletu praktiškai išbandytų ir labai efektyvių strategijų, kurios sužadins Jūsų mokinių vidinius rašytojus ir rašytojas. 

Stimulas

Neretai, paskelbus rašymo užduotį, klasėje galima išgirsti „Aš nežinau ką rašyt“, „Aš neturiu minčių“ ir panašių frazių. Nesvarbu, kiek vaikai bandytų mąstyti, kartas nuo karto atsiduriama idėjų bedugnėje. Tai yra gana suprantama būsena, nes vaikų patirtys gali būti skirtingos. Per savo labai trumpus gyvenimus, vaikai dar nespėjo patirti daugybės dalykų, tad remtis asmenine patirtimi rašant gali būti sunkoka. Norėdama sužadinti vaikų vaizduotę, aš dažnai naudoju vizualius stimulus, pavyzdžiui, nuotraukas arba video įrašus, kurie vaikams yra puikiai prieinami ir saugūs. Tinklapiai, tokie kaip pobble365, Once upon a Picture, The Literacy shed, turi puikių vizualių stimulų, kurie leidžia inicijuoti papildomus klausimus, o pastarieji gali pamėtėti minčių ir atverti didesnes vaikų kūrybinės motyvacijos galimybes. Diskutuojant įvairiomis temomis, vaikams reikalingas saugumo jausmas – nebijoti būti sukritikuotam dėl to, kad mąstai kitaip nei likusieji klasės draugai. Minėti vizualūs stimulai dažnai yra daugiaprasmiai ir dėl šios priežasties leidžia vaikams jaustis laisvai, svajoti ir išlaisvinti savo vaizduotę. 

Pavyzdžiui, šį trimestrą mano klasė (9-10 metų vaikai) analizuoja didvyrius ir nusikaltėlius. Ruošiamės rašyti didvyrio dienoraštį. Ir nors per istorijos pamokas prisirinkome daug minčių apie didvyrius ir jų poelgius, norisi praplėsti vaikų mąstymo lauką. Taigi, nusprendėme parašyti apie didvyrio išgyventą dilemą. Minėtuose tinklapiuose radau šią nuotrauką ir kartu su vaikais diskutavome, planavome bei kūrėme.

Skaitymas ir pasakojimas

Knygų skaitymas yra nepamainomas gero rašymo draugas. Geri jūsų klasės rašytojai dažnai remiasi girdėtomis ar skaitytomis frazėmis, žodžiais, dialogais ir temomis. Dėl to jų žodynas platus ir jie mato prasmę rašydami. Tie, kuriems skaitymas ne prie širdies, dažnai skundžiasi minčių trūkumu. Kad su šita problema susidurti tektų rečiau, dažnai klasėje skaitomą tekstą susieju su rašymo užduotimis. Naudojant Talk 4 Writing strategijas: susipažįstame su pagrindine istorijos linija, piešiame pasakojimo žemėlapį, kuris apibendrina istoriją keletu simbolių. 

Nusipiešti istorijos žemėlapį yra visai nesunku. Priklausomai nuo vaikų amžiaus, pasirinkite istoriją ir apibendrinkite ją dešimčia esminių įvykių. Kiekvienam iš šių kertinių įvykių nupieškite po paveikslėlį, kuris primins vaikams apie tą įvykį. Tada, naudodami žemėlapį, vaikai pasakoja istoriją savo bendraamžiams tol, kol ją įsimena. Tuomet „plikus istorijos kaulus“ pradedu aplipdyti įvairesniais žodžiais, kuriuos jie įtraukia į savo pasakojimo repertuarą. Taip sėkmingai praplečiu vaikų žodyną. 

Daug kartų papasakoję istoriją, vaikai gali sukurti istorijos pabaigą arba kitą istorijos epizodą vartodami frazes, žodžius ir dialogus iš jiems labai gerai pažįstamos istorijos. 

Pradinių klasių vaikai tiesiog dievina pasakoti istorijas pagal savo istorijų žemėlapius. Dar jiems labai patinka, kai pasakojimas papildomas veiksmais, kurie taip pat padeda geriau įsiminti. Kartais istoriją sustabdome įvairiose jos vietose ir paanalizuojame veikėjų veiksmus bei kūno kalbą. Tam naudojame įvairias technikas, pavyzdžiui „sustabdyti kadrai“ (freeze frames). Veiksmai taip pat gali būti naudojami įvairiausiems skyrybos ženklams pažymėti. Nuotraukoje matomi moksleiviai rodo sakinio pradžią, kuri prasidės didžiąja raide, tašką sakinio gale bei kablelį.

Kaip būti šarka?

Vaikai gali puikiai mokytis vieni iš kitų ir taip plėsti savo akiratį bei ugdyti kūrybiškumą be tiesioginio mokytojo įsikišimo. Tam jiems reikia šiek tiek pabūti šarka (magpie) ir mokėti pasidalinti idėjomis. Būti šarka nėra labai sunku, tereikia klausytis, ką tavo klasės draugas parašė savo istorijoje, pasirinkti du aspektus, kurie labai patiko jo rašiny, ir galiausiai įtraukti juos į savo kūrinį. Tai skatina vaikus būti lanksčius, nebijoti šiek tiek kopijuoti ir keisti savo kūrinio. Klasėje tai atrodo taip: vaikai yra suskirstomi į grupeles po du, čia vienas kitam klasės draugai perskaito savo darbus ir pasikeičia nuomonėmis, tuomet pritaiko naujas idėjas savo rašiniuose. Naudodamiesi technologijomis ar kitais būdais, perskirstote vaikus į naujas grupeles, kuriose jie pakartoja jau minėtą procesą. Savo klasėje tai vadinu kavinės pašnekesiais, nes procesas sukuria iliuziją, jog vaikai užsiima socialine veikla, nors išties – per šį kartais daug šurmulio sukeliantį užsiėmimą, jie labai produktyviai renkasi idėjas.

Tai tik keletas vaikus rašyti motyvuojančių būdų, kuriuos pritaikę klasėje, greitai sulauksite puikių rezultatų. Bet visų svarbiausia ne metodai, o meilė rašymui – parodykite vaikams, kaip smagu rašyti bei kurti, ir vaikai užsikrės jūsų pavyzdžiu!