Kaip sukurti automobilių miestą? (STEAM)


Norėčiau pasidalinti patirtimi, kaip mes grupėje su priešmokyklinukais naudojame STEAM metodiką. Apie šią metodiką, greičiausiai, jau girdėjo dauguma  pedagogų ir puikiai žino kas tai yra („science“, „technologies“, „engineering“, „arts“ ir „mathematics“), apjungiantis keletą disciplinų: gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką.

Atrodo, visi to mokome ir visi tai taikome, bet būtent STEAM apjungia veiklas ir tuo pačiu suteikia galimybę mokyti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir kūrybos bei matematikos. Tai negali būti tik sausi faktai, nes žinome, kad jie labai greitai pasimiršta. Čia būtina pateikti lengvai suprantamą informaciją, kad ugdytiniai lengvai ją įsisavintu, būtų suprantama iš karto ir leistų vaikams visa tai patirti praktiškai. Labai svarbu įgūdžiai – mokymas turi būti pagrįstas kritiniu mąstymu bei padėti įtvirtinti žinias. Iš praktikos galiu pasakyti, kad vaikams labai patinka eksperimentai, atradimai, nauji potyriai, galimybė, kai gali džiaugtis ar žaisti savo kurtu kūriniu.

Pati plačiau šią metodiką pradėjau taikyti tik prieš keletą metų. Stengiamės vieną dieną savaitėje skirti STEAM dienai. Nuotolinio mokymosi metu turėjome visą eksperimentų savaitę ir tą savaitę buvo beveik 100 proc. grįžtamasis  ryšys. Tikiu, kad būtent ši savaitė buvo įdomi ir tėveliams.

Pasidalinsiu, kaip mes su ugdytiniais kūrėme mašinas.

Projekto tęstinumas – buvo sukurtas miestas, kuriame jos „važinėja“ jau keletą savaičių. Vienos savaitės tema buvo  „Svečiuose pas mašinas“. Su vaikais aiškinomės, kas yra mašina, kokios jos būna, kaip turi veikti, kokios detalės yra būtinos. Mašinų būna labai įvairių ir kartais net nelabai mums žinomų. Vaikams labiausiai žinoma mašina – automobilis. Mašinai svarbiausia – variklis.

Aptarėme ir išsiaiškinome, kas būtinai turi būti automobilyje, kokie jie būna, kokių pavadinimų, kam skirti ir pan. Taip pat ugdytiniai įvardino specialius automobilius – kokie jie būna, kokias sirenas skleidžia, ar garsas vienodas, ar skirtingas. Vaikai pabandė įvardinti, kuri sirena policijos, kuri greitosios pagalbos ir kuri gaisrinės. Stengėsi įvardyti, kokios profesijos žmonės dirba su šiais automobiliais. Pabandžiau vaikų paklausinėti, kada mums gali tekti su jais važiuoti. 

Kai aptarėme automobilius, reikėjo susiplanuoti veiklą ir priimti sprendimus. Planavome, kad kiekvienas sukursime po savo automobilį, gal būt tai bus svajonių automobilis. Ugdytiniams buvo užduodami klausimai: ar įmanoma sukurti automobilį? Kaip tai galime padaryti? Iš kokių medžiagų galime juos kurti? Ar jie galės važiuoti?

Vaikai siūlė lego kaladėles, turimas dideles kalades, turimus konstruktorius, taip pat kartoną, popierines dėžutes.
Nutarėme, kad darželyje automobilius bandysime kurti iš antrinių žaliavų – įvairių dėžučių, kartono, spalvoto popieriaus, butelių kamštelių, tualetinio popieriaus ritinėlių. Taip pat automobilį konstravo ir namie likę ugdytiniai (vaikai, kurie ugdomi nuotoliniu būdu).

Kuomet buvo priimtas sprendimas, iš ko bus kuriami automobiliai, ėjomeprie kito etapo - kūrybos, kuri reikalauja labai daug kantrybės, susikaupimo, patiriamos įvairios emocijos.

Vaikai pasiruošė dėžutes, klijus, spalvotą popierių, kamštelius ir bandė kurti savo automobilius. Iškilo problema, kad su sausais klijais nelimpa popierius. Kaip išspręsti šią problemą? Kažkas siūlė karštus klijus, kažkas „baltus skystus“. Kadangi su karštais klijais vaikams dirbti nėra labai saugu, pasirinkome lipalą. Kai bandėme priklijuoti ratus nuo butelio kamštelio, jie vis tiek nelipo. Tad su pedagogų pagalba, klijavome karštais klijais. Tai buvo daug emocijų ir jėgų pareikalavęs etapas, nes ne viskas pavyko kaip norėjosi, tada kilo įvairios stiprios emocijos: pyktis, nepasitenkinimas, susierzinimas. Bet kartu ieškojome išeičių ir jas radome.

Po automobilių kūrimo buvo testavimo etapas. 

Ar mūsų automobilis važiuoja? Ne? Kodėl? Nesisuka ratai. O kodėl nesisuka? Visi klausimai atviri, kad vaikai galėtu suprasti ir patys pasistengti suvokti, kas ir kodėl. Minčių lietus padėjo suvokti, kad automibilis nevažiuoja, nes ratai priklijuoti arba yra popieriniai, nevažiuoja, nes neturi svarbiausios dalies – variklio. Bet natūraliai kyla klausimas ar jis gali judėti? Pradžioje atsakymas buvo kategoriškas „Ne“. Tačiau pradėjus su juo žaisti, vaikai suprato, kad juda, jei mes jį patys stumiame.
Namie ugdomi vaikai atsiuntė nuotraukų, o vieno vaiko automobilio ratai sukosi! Kodėl? Zoom susitikimo metu, vaikas visiems parodė, kad su tėveliu panaudojo varžtus.

Po šio etapo ateina tobulinimo etapas.

Šiame etape kyla klausimas, ar galime padaryti taip, kad mūsų automobiliai važiuotų patys? Ką dar juose galime patobulinti? Ugdytiniai vienbalsiai atsako, kad automobiliai galėtų važiuoti, jeigu turėtų variklį. O keli berniukai įvardijo, kad dar reiktų ir guminių ratų.

Ir visai paskutinis etapas - ar galimas mūsų projekto su automobiliais, tęstinumas? Žinoma! Jais galima nuolat žaisti ir sugalvoti naujų veiklų. Žinodama, kad kitą savaitę kalbėsime apie statybas, vaikams užsiminiau apie miesto statybą. Ir natūraliai kilo klausimas, kas būna mieste, kas jame vyksta, ar jame važiuoja automobiliai? Gal ir mūsų kurtame mieste galėtų važinėti mūsų automobiliai?


 
Tad kitą savaitę vėl viskas vyksta pagal tokį planelį:
•    planavimas ir sprendimo priėmimas;
•    kūrimas;
•    testavimas;
•    tobulinimas;
•    tęstinumas.

Vaikams užduodu labai daug atvirų klausimų ir laukiu jų atsakymų, pamąstymu. Kuriant miestą, vaikai mane labai nustebino, nes mieste buvo nupieštos pėsčiųjų perėjos, prie jų stovėjo šviesoforai, automobiliai važiavo skirtingomis eisimo juostomis. Vaikai patyrė labai daug emocijų, išgyvenimų. Ne viskas pavyko iš pirmo karto, teko pradėti ir vėl nuo pradžių, ieškojo būdų kaip atlikti užduotis, kad pavyktų ir gautu norimą rezultatą. Labiausiai džiaugėsi sukurtu miestu, kuriame „riedėjo“ jų automobiliai, stovėjo jų namai. Vaikai labai laukia vis naujų atradimų, eksperimentų, stebėjimų. Tikiu, kad pavyko su jais atrasti, kurti ir ugdyti komunikacinius, informacinius, socialinius, meninius, pažintinius gebėjimus bei paskatinti vaikų smalsumą.
STEAM metodikos taikymas labai patraukia vaikų dėmesį. Linkiu smagaus pažinimo džiaugsmo ir gerų įspūdžių.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Audronė Kerševičienė

Kauno lopšelis darželis „Rasytė“