Kitokia iniciatyva: švietimo profesionalai sėmėsi žinių iš verslo atstovų

2018-ieji švietimo bendruomenei prasidėjo kitaip. Daugiau nei 400 švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų sausio 4 d. rinkosi Kėdainiuose, kur vyko Pedagogas.lt ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) organizuota konferencija „Kitokia iniciatyva: kaip „parduoti“ švietimo idėją?“ Šįkart švietimo profesionalai sėmėsi idėjų ir patirties iš verslo srities ekspertų.

Kėdainiai – beveik pats Lietuvos centras – pasirinkti ne atsitiktinai. Organizatoriai teigia, kad didžiuosiuose šalies miestuose vyksta tikrai daug švietimo bendruomenei skirtų renginių, tačiau toliau nuo jų gyvenantys pedagogai, ne visuomet gali sau leisti į tuos renginius nuvykti, todėl šįkart buvo pasirinktas strategiškai patogus miestas.

Apie ką buvo kalbama konferencijoje ir kodėl pasirinktas būtent toks konceptas? Keičiantis moksleivių kartoms, privalo keistis ir mokykla. Pagrindinis pedagogo siekis – sudominti mokinį pamoka ir savo dėstomu dalyku. Tačiau tai nėra taip paprasta. Lygiai taip pat sudėtinga švietimo įstaigų vadovams pritraukti į savo vadovaujamą ugdymo įstaigą kompetentingų ir gabių pedagogų ar palaikyti ryšius su partneriais. Kaip tai padaryti? Apie tai ir buvo kalbama konferencijos metu. Kaip ir ankstesnėje Pedagogas.lt ir LVJC organizuotoje konferencijoje, švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams buvo surengtos dvi atskiros sesijos. Taip buvo galima skirtingoms auditorijoms pasiūlyti pačią aktualiausią informaciją.

Konferencijoje savo žiniomis ir idėjomis dalijosi net 14 pranešėjų. Vadovų sesijoje kalbėjęs žinomas verslininkas Ilja Laurs iškėlė problemą, kad Lietuvoje ir apskritai visoje Europoje nėra tradicijos švietimo orientuoti į ekonominius pasiekimus. Mes teikiame žinias, kad sukurtume kitokį pilietį, tačiau neužtikriname jo galimybių kurti ekonominę grąžą valstybei, ir taip iš tiesų patys pakišame sau koją.

Interesų valdymo ekspertas Arnas Marcinkus savo pranešimo metu vadovams pristatė interesų atstovavimo schemą, kuria vadovaudamiesi švietimo įstaigų vadovai galėtų pasiekti aukštesnių tikslų. Vos keturi žingsniai, tačiau jei viskas atliekama teisingai ir pagal planą, galima džiaugtis rezultatais. Pranešėjas akcentavo ir tai, kad interesų atstovavimas reikalauja laiko ir įdirbio. Švietimo įstaigų vadovams jis patarė daugiau laiko skirti „apsaugos sistemos sukūrimui“, o ne gaisro gesinimui, t. y. apie problemą pradėti kalbėti gerokai iš anksto.

Verslininkas, vaikų verslumo akademijos „Miniboss“ įkūrėjas Mindaugas Daraškevičius savo pranešime išsakė mintį, kad su savimi mes tempiamės labai didelį žinių bagažą, tačiau dalis tų žinių yra pasenusios ir nebeaktualios, todėl tampydamiesi jas kartu apsunkiname tiek save, tiek moksleivius – stinga laiko, o informacijos kiekiai, kuriuos reikia apdoroti – milžiniški.

Taip pat M. Daraškevičius palietė kartų klausimą. Keičiantis kartoms, keičiasi esminis santykis tarp mokytojo ir mokinio. Jei ankstesnės kartos į mokytojus žiūrėdavo per pagarbų atstumą, tai Z kartos vaikai siekia lygiaverčio bendravimo. Žodis „reikia“ be paaiškinimo jiems neveikia. M. Daraškevičius, pasitelkdamas savo įsteigtos verslumo akademijos pavyzdžių, įrodė, kad jau seniai praėjo tie laikai, kai žmonės dirbo vien tam, kad uždirbtų pinigų. Jiems svarbiau savęs realizavimas. Jei moksleivis atranda sritį, kuri jį „užkabina“, jis pamiršta net fiziologinius savo poreikius, pvz.: gali valandų valandas sėdėti prie kompiuterio nevalgęs ir kažką programuoti.

Komunikacijos specialistė Rūta Latinytė pedagogams kalbėjo apie krizių komunikaciją. Jos teigimu, komunikacija yra įrankis, kuris formuoja aplinkinių požiūrį. Tarkim, viešumoje nuolat eskaluojant, kad Lietuvoje itin daug vyresnio amžiaus pedagogų, tai mėginama pateikti kaip neigiamą mūsų švietimo sistemos aspektą, tačiau tyrimų rezultatai rodo ką kitą: mokytojų, turinčių ilgesnę nei 20 m. patirtį, mokiniai pasižymi geresniais mokymosi rezultatais.

R. Latinytė savo pranešime išsakė mintį, kad geriausia reputacija – pasitikėjimas. Mokytojas iš esmės jau yra tapęs viešu asmeniu, kurio veiksmai ir poelgiai matomi tarsi per padidinamąjį stiklą – to reikia nepamiršti. Tačiau baimė suklysti neturėtų būti varomoji mokytojo jėga. Pasitikėjimą mokytoju, o tuo pat metu ir mokytojo įvaizdį kuria komunikacija. Bendruomenė turi suprasti mokytojo tikslą, tada ji mokytoju pasitiki.

Atrasti naujų būdų pažinti mokinius ir jų domėjimosi sritis pedagogams padėjo socialinių tinklų ekspertas Domantas Širvinskas. Jo pranešime nestigo idėjų, kaip būtų galima paįvairinti pamokas, kad šios taptų patrauklios šiandienos mokiniui. Viena iš idėjų – atlikti apklausą socialiniuose tinkluose ir po to, mokantis statistikos, analizuoti būtent šiuos duomenis. Arba sukurti tam tikros temos facebook puslapį, kuriame būtų sukelti įdomiausi ir svarbiausi tos temos faktai, tarkim, kokio nors rašytojo ar istorinio veikėjo biografija. Tai galėtų tapti patrauklia mokymosi priemone ateities kartoms.

Taip pat D. Širvinskas savo pranešime pabrėžė, kad socialiniais tinklais naudojasi beveik visi, todėl tai puikus būdas įtraukti mokinių tėvus. Susikūrus slaptą grupę joje galima talpinti įvairią klasės informaciją, galima netgi tiesiogiai transliuoti mokinių pranešimus ar pasirodymus.

Galiausiai socialinių tinklų ekspertas pasidalijo netrumpu populiarių video tinklaraštininkų sąrašu ir parekomendavo pedagogams pasižiūrėti, ką socialiniuose tinkluose veikia moksleiviai.

Pedagogo autentiškumo klausimą konferencijoje analizavo pokyčių konsultatntas Lukas Benevičius. Kodėl tai svarbu? Kaip išryškinti pačias autentiškiausias savo savybes? Temą pranešėjas stengėsi atskleisti pasitelkdamas patyrimą skatinančias užduotis. Kiekvienas pedagogas galėjo išryškinti autentiškiausią savo savybę ir suvokti, kokios kitos savybės lavinimas paryškintų tą autentišką savybę.

Tiek švietimo įstaigų vadovai, tiek pedagogai konferencijoje galėjo išmėginti bendravimo kultūrą keičiantį įrankį GODOPOCO. Įrankio esmė – eliminuoti baimę suklysti. Jei norime judėti į priekį, turime nebijoti susimauti. O jei susimauname, turime būti pirmi, kurie tai pastebi ir pasako. Tik tada atsiranda bendravimo lengvumas. Praktinio užsiėmimo metu konferencijos dalyviai drąsiai lipo ant scenos ir atliko jiems skirtas užduotis.

Konferencija „Kitokia iniciatyva: kaip „parduoti“ švietimo idėją?“ sutraukė pokyčių siekiančius švietimo sistemos atstovus. Organizatoriai džiaugiasi, kad pedagogai noriai dalyvauja tokiose konferencijose. Ši konferencija ne pirma ir ne paskutinė, kurią organizuoja Pedagogas.lt ir LVJC. Negalėjusiems dalyvauti organizatoriai turi puikią žinią. Konferencijos vaizdo įrašą (švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų sesijų) netrukus bus galima peržiūrėti nuotolinių video mokymų svetainėje Pedagogas.lt