Pozityvi disciplina. Kaip reaguoti į pyktį?

Pyktis – dažnas vaiko draugas, kuris visada aplanko netikėtai. Kaip būti pasiruošusiems sutikti vaiko pyktį? Kaip priimti šį netikėtą svečią? Vaikai dažnai pasiduoda šiai emocijai, tad tuo metu jiems reikia mūsų pagalbos. Noriu pasidalinti keliais paprastais, bet tikrai veiksmingais būdais, kurie padeda man ir mano klasės vaikams, kai mus aplanko pyktis.

Išsiaiškinti pykčio priežastį

Pasitaiko tokių situacijų, kai vaikas pyksta ir būna sunku įvardyti, kas šią emociją sukėlė – jokio konflikto ar nesutarimo neįvyko.

Kartą po užkandžių meto ruošėmės keliauti į lauką. Man paprašius, kad visi vaikai nusineštų užkandžius ir nueitų į tualetą, vienas berniukas pradėjo stipriai verkti ir pykti. Spėkite, kokia buvo to pykčio priežastis. Ne, užkandžiauti jis jau buvo baigęs. Berniukas supyko, nes nenorėjo eiti į tualetą. Tuomet prisėdau šalia jo ir paklausiau, ar jis nori eiti į lauką. Berniukas atsakė, kad nori. Antrasis mano klausimas buvo „kada mes einame į lauką?“ Berniukas puikiai žino klasės taisykles, tad atsakė, kad į lauką keliaujame iškart po to, kai nueiname į tualetą. Man paklausus vaiko, ką dabar darysime, berniukas atsakė, kad eisime į tualetą. Šioje situacijoje aš tik padėjau jam pačiam atrasti pykčio priežastį ir priimti sprendimą.

Nusiraminimas

Kai vaikas stipriai pyksta ar liūdi, jam sunku išgirsti, ko mes prašome, todėl pirmiausia padėkime jam nurimti. Kas padeda nurimti?
#1 Piešimas. Dalis mano klasės vaikų renkasi šį būdą, kuris tikrai veiksmingas. Kol vaikas piešia savo pyktį, jis nurimsta, atsipalaiduoja ir gali papasakoti, kas nutiko.
#2 Baliono pūtimas. Kai pyktis aplanko lauke ar kelionės metu, kviečiu pykstančius vaikus pūsti įsivaizduojamą balioną. Sudedu rankas į kumštuką, pradedu pūsti ir po truputį  formuoju didėjantį balioną, kol jis sprogsta. Tiesa, kartais tai tenka pradėti daryti vienai, bet įsivaizduojamas balionas greitai patraukia vaikų dėmesį. Tuomet jau nusprendžiame, kokios spalvos pykčio balioną pūsime kartu tol, kol balionėlis sprogs. Kartais vieno balionėlio neužtenka, tad išpučiame dar kelis, kol vaiko veide pasirodo šypsena.
#3 Patrepsėjimas. Kitas būdas, kuris gali pagelbėti tokioje situacijoje – patrepsėjimas. Kai vaikas pyksta, dažnu atveju jis nežino, ką daryti su užplūdusiomis emocijomis, tad šis būdas tarsi energijos iškrova.
#4 Apkabinimas. Kartais, kai širdelė labai liūdi, nes vaikas susipyko su draugu, tikrai padeda fizinis kontaktas – apsikabinimas ir pabuvimas kartu.

Pasirinkimas

Kai matau, kad vaikui reikia nurimti, aiškiai įvardinu jo jausmus, pavyzdžiui, „matau, kad tau šiuo metu pikta, nes...“ bei pasiūlau kelis būdus, kurie gali padėti vaikui išlieti pyktį. Vieną rytą klasės mergaitė pyko ant mamos, kad ji pamiršo jos mėgstamiausią lėlę. Priėjusi prie jos pasiteiravau, galbūt ji norėtų nupiešti arba nulipdyti savo pyktį. Mergaitė pasirinko piešimą, o netrukus man atnešė piešinį, kuriame buvo nupiešusi savo mylimą lėlę. Pasirinkimas tarsi įgalina patį vaiką nuspręsti, kaip jis nori išlieti savo pyktį.

Išklausymas

Kai klasėje vaikai susipyksta, visada išklausau visų, kurie dalyvavo susiklosčiusioje situacijoje. Tai leidžia vaikams suprasti, kad kiekvieno pasakojimas ir nuomonė man yra svarbi. Išsikalbėjimas padeda ugdyti kantrybę bei pagarbą draugui. Pripažinkime, juk kartais ir suaugusiems sunku išklausyti kitų nuomonę, kai viduje verda emocijos.

Pasikalbėjimas

Dažnai skatinu pačius vaikus pasikalbėti apie susiklosčiusią situaciją. Kartą klasėje prie manęs priėjo dvi klasės draugės, kurios abi verkė. Kas įvyko? Mergaitės kartu klojo draugės lovą ir nesutarė, kaip užtiesti antklodę. Viena mergaitė pravirko, kad antklodė buvo nesulenkta. Antroji mergaitė susigraudino, nes draugė pradėjo verkti nepaaiškinusi, jog norėjo, kad antklodė būtų sulenkta per pusę. Tryse susėdome ant kilimo ir pradėjome kalbėtis. Pokalbio metu mergaitės pačios išsiaiškino liūdesio priežastį, pasidalino jausmais, kurie užplūdo tuo metu, ir pačios atrado sprendimo būdą – apsikabinimą.

Refleksija

Po vaikų ginčo ar pykčio priepuolio labai svarbu pasikalbėti apie tai, kas nutiko. Visada išklausiusi vaikų pasiteirauju, kaip jie pasielgtų dabar tokioje pačioje situacijoje. Patikėkite, kokių nuoširdžių ir jautrių sprendimo būdų gali sugalvoti patys vaikai. Ir jie tikrai veikia. Pamenu, kai klasėje susipyko du berniukai, nes vienas iš jų sugriovė Lego statinį. Berniukas, kuris buvo tą statinį sukonstravęs, labai supyko, pradėjo mėtyti Lego detales, o antrasis vaikas priėjo ir pasisiūlė iš naujo kartu pastatyti tokį patį statinį. Liūdintis berniukas nusišluostė ašaras ir sutiko kartu pamėginti sukonstruoti naują statinį. Stebėjau šią situaciją ir didžiavausi iki mėnulio ir atgal.  Žinau, kad tik dėl pozityvios disciplinos ir nuolatinio vadovavimosi šia ugdymo metodika, pasiekėme tokių nuostabių rezultatų.

Kai supykstu pati

Kai man pačiai tampa pikta, aiškiai tai įvardiju. Juk normalu, kad supyksta ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Išsakydami savo jausmus, padėsime vaikams suprasti savas emocijas, mokysime jas reikšti. Mano klasėje yra mergaitė, kuri stipriai reiškia pyktį ir kartais, apimta stiprių emocijų, visai manęs negirdi. Natūralu, kad kartais tokia jos reakcija supykdo ir mane. Kaip elgiuosi, kai supykstu? Aiškiai tai įvardiju. Patikėkite, tai veikia 100 %. Pamenu, susipykome, nes mano mažoji draugė keliaudama į lauką nenorėjo vilktis megztinio. Mergaitės manymu, jo nereikėjo, nes lauke švietė saulė. Ji stipriai pyko, mėtė megztinį ir vis kartojo, kad nenori jo rengtis. Paprašiau jos atsisėsti ir nurimti, nes buvo labai supykusi ir aiškiai įvardijau, kad man taip pat yra pikta, nes ji nenori rengtis megztinio. Paaiškinau, kad, nors lauke ir šviečia saulė, bet pučia žvarbus vėjas, tad mums būtinai reikia megztuko. Tuo mūsų pokalbis ir baigėsi… akimirkai. Šiek tiek pagalvojusi mergaitė priėjo prie manęs, apsikabino ir atsiprašė, kad nenorėjo rengtis megztinio, o aš pasidžiaugiau ir padėkojau, kad ji mane išgirdo.

 

Vaikystės Sodo
Lazdynų Pelėdos Sodelio
Sodiečių klasės mokytoja Jolita Salmanovič