Tikslingas IKT panaudojimas ugdymo procese – kelias, kuriuo eiti būtina

Tikiu likimu, manau, būtent jo padedamas atradau, jog mokytojo profesija yra mano pašaukimas. Mokykloje ir universiteto pirmuosiuose kursuose nesvarsčiau apie galimybę stovėti prieš jaunus žmones ir dalintis sukauptomis žiniomis, tad ir vaizduotėje neturėjau susikuręs vaizdinio, kaip turėtų atrodyti pamoka bei kokius kelius turi praminti mokytojas, siekdamas ją sukurti. O pamoka, mano asmenine nuomone, yra kūryba, nors ir laikantis tam tikrų taisyklių.

Geografija yra „patogi“ pamoka, ją nesudėtinga pateikti įdomiai. Kadangi ji apima tiek daug disciplinų ir geba paaiškinti tiek daug priežasčių, pasekmių bei įvykių, tad jau pirmą kartą įžengus į savo geografijos kabinetą, galvoje sukosi mintis, jog mano rankose visas margas pasaulis ir aš galiu jį parodyti kitiems. Svarbiausias klausimas buvo: kaip tai padaryti. Kokia tūrėtų būti pamoka, kad moksleivis po jos išeitų visapusiškai patobulėjęs?

Keldamas šiuos klausimus vis prisimindavau savo paties fizikos mokytoją, kurio pamokų turinio aš nepamenu, tačiau pamenu tai kad jo pamokų laukdavau būtent dėl to, kad po jų jausdavausi gerokai išmintingesnis. Nebūtinai sužinojęs kažkokį naują fizikos dėsnį, nes pati fizika man niekada nebuvo labai artima, tačiau patobulėjęs kaip jaunas žmogus, gavęs atsakymus į klausimus, kurių pats dar nemokėjau suformuluoti.

Džiaugiuosi, jog atsakymus į man, jaunam pedagogui, iškilusius klausimus padėjo rasti kolegos. Gana greit supratau, kad patekau į nuostabią terpę augti ir toli gražu ne dėl „šiltnamio sąlygų“, o dėl neribotų galimybių. 

„Microsoft“ švietime ir pasaulinis mokytojų tinklas

Savo mokytojo kelią pradėjau Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje. Joje tęsiu jį iki šiol. Nuo pat pradžių darbas šioje mokykloje turėjo vieną išskirtinumą, kuris mane itin domino – klasės, kuriose mokiniai galėjo naudotis asmeniniu, tik jiems priskirtu planšetiniu kompiuteriu. Tačiau ne tik tai. Kartu mokiniai naudojosi ir „Microsoft Office 365“ programų paketu, pritaikytu gerinti mokymosi kokybę, skatinančiu ne tik informacijos paiešką, jos tvarkymą, IKT raštingumą, bet ir gyvą bei virtualų bendradarbiavimą.

Kelios programos, kurias pasitelkiu savo pamokose:

• Užrašai debesyse arba „OneNote“, kuriuos mokiniai keičia pagal savo poreikius ir jiems tinkantį stilių, pildydami juos nuotraukomis, nuorodomis, piešdami ir t. t. Taip pat šios programos atveria papildomas bendradarbiavimo erdves tarp klasės mokinių, sukuriančias galimybę patalpinti projektus ar testus. Arba erdvė, kurioje naudingą medžiagą skelbia mokytojas.

• Pateikčių programa „Sway“, leidžianti vizualiai kur kas patraukliau nei įprasta pateikti pamokai skirtas pateiktis arba projektinius darbus. Ši programa sukuria sąlygas vienu metu skirtingais įrenginiais tą pačią pateiktį kurti keliems mokiniams. Taip lavinamas jų gebėjimą dirbti komandoje. 

• Testų kūrimo programa „Forms“. Gauti rezultatai pateikiami vizualiai (skrituline diagrama, procentais ar „Excel“ formatu), todėl juos aptarti yra gana patogu. Tai yra tinkamas įrankis pamokos pabaigai, nes padeda įsivertinti, kaip pavyko pasiekti pamokos tikslų. Taip pat „Forms“ klausimams galima priskirti nuotraukas, arba vaizdo filmukus iš youtube. Jei mokytojas skiria mokiniams užduotį sukurti testą, tuomet kaip ir naudojantis programa „Sway“ ar „OneNote“, vieną testą gali kurti keli mokiniai, prisijungę su skirtingais įrenginiais. Taip skatinamas bendradarbiavimas.

Prisijungęs prie svetainės https://education.microsoft.com/, skirtos „Microsoft“ produktus naudojantiems mokytojams, nejučiomis pasijutau tapęs pasaulinio mokytojų tinklo dalimi, o šioje svetainėje besimokant praleistą laiką man būtų sunku suskaičiuoti: webinarai bei nuotoliniai mokymai ugdantys darbo su viena ar kita programa kompetencijas, paskaitos didaktikos ar ateities švietimo tendencijų temomis... 

2016 metais „Microsoft“ atstovų Lietuvoje buvau įvertintas už aktyvią veiklą ir sulaukiau galimybės atstovauti Lietuvai pasauliniame „Microsoft“mokytojų forume „E² – Educator Exchange“ Budapešte, Vengrijoje. Semdamasis idėjų, matydamas kitų pasaulio mokytojų projektus, veiklas, norą bendrauti ir bendradarbiauti, suvokiau, kad pasaulis labai didelis, o kartu ir toks mažas, jog turint noro galima pasiekti net ir tolimiausią civilizuotą žemės kampelį. 

Parsivežtos idėjos bei jų pritaikymo galimybės

„Skype“ pamokoje

Kad ir kaip elementariai skambėtų, tačiau viena iš lengviausiai pamokose pritaikomų programų yra „Skype“. Pasaulinio mokytojo forumo metu vedėjai per „Skype“ tiesiogiai bendravo su mokslininku, dirbančiu Antraktidoje. Jis kiek papasakojo apie klimato sąlygas ir savo darbą, o mokytojai iš salės galėjo užduoti jam klausimus. Taip pat buvo pristatomas „Mystery Skype“ (paslaptingas Skype skambintojas) žaidimas ir jo taisyklės:

• Skirtingų šalių mokytojai suderina skambučio laiką;
• Atliekamas skambutis, tačiau mokiniai nežino iš kokios šalies bus pašnekovai;
• Tikslas – nustatyti, iš kurios šalies yra skambintojas, užduodant klausimus, į kuriuos atsakyti galima tik žodžiais Taip arba Ne, pvz.: „Ar jūsų šalis yra šiauriniame pusrutulyje?“, „Ar jūsų šalis turi prieiga prie vandenyno?“ ir t. t.
• Išsiaiškinus iš kurios šalies yra pašnekovai, galima pristatyti savo šalį ir pamatyti kitos šalies pristatymą (jei dėl to buvo iš anksto susitarta). Arba tiesiog užduoti rūpimus klausimus. 

Privalumai: 

• Geografinis pažinimas – mokiniai gerina savo geografines žinias; 
• Kultūrinis pažinimas – pristatydami savo šalį mokiniai praturtina savo turimas žinias, o kartu susipažįsta su kitų šalių kultūra ir tradicijomis;
• Anglų kalbos įgūdžių gerinimas – su pašnekovais bendraujama anglų kalba;
• Viešasis kalbėjimas – mokiniai yra „priversti“ viešai kalbėti prieš naujus ir jiems nepažįstamus žmones;
• Įsitraukimas – dažniausiai įsitraukia net ir tylesni vaikai, kadangi užduoti bent po klausimą skatinami visi;
• Užmezgami ryšiai – neretai tokie pokalbiai leidžia vėliau kartu plėtoti naujus projektus.

Sunkumai: 

• Techninės kliūtys –  garso ir vaizdo kokybė ne visada būna kokybiška, gali trukdyti prastas interneto ryšys ir dėl to strigti skambučiai.
• Kultūriniai skirtumai – laiko suvokimas, skirtingi prioritetai.
• Žmogiškieji faktoriai – kitų žmonių neatsakingas požiūris, sudėtingas derinimas, dėl laiko skirtumų pasikeitę planai, dėl kurių skambučiai neįvyksta.
• Netikėtos aplinkybės – dingusi elektra, evakuacijos pratybos ir pan.

Pirmi nedrąsūs skambučiai pavirto į gana rimtą, dabar jau tradicinį projektą – „Vasario 16-osios žinia pasauliui“, kurio metu Vasario 16-tą dieną skambiname į skirtingas pasaulio šalis, pristatome Lietuvą bei šios datos svarbą. Kartu su mokiniais pasitelkdami vaizdo skambučius aplankėme visus žemynus, įskaitant Antarktidą. Ir iš visų jų sulaukėme sveikinimo nepriklausomybės dienos proga. Per trejus metus virtualiai įveikta tiek kilometrų, jog žemės planetą apkeliavome tris kartus.

• Čia dalinamės 2018 metų projekto įspūdžiais;
• O čia galite peržiūrėti Antarktidos biologės Jean Pennycook sveikinimą ir pasakojimą apie pingvinus.

Kai dalinuosi savo patirtimi su kolegomis, būtinai primenu, jog neprivalote pradėti nuo užsienio. Juk pasitelkus „Skype“ programą galima kalbinti kituose miestuose esančius knygų autorius, mokslininkus ar konkrečios srities specialistus. Matydamas mokykloje būtent tokį – lokalų – „Skype“ panaudojimo pavyzdį, aš įsidrąsinau ir šiuo metu kartu su mokiniais iš dviejų mokyklų virtualiai jau esame aplankę daugiau nei 20 skirtingų pasaulio šalių.

Svečiai / ekspertai pamokoje 

O jei vis tik „Skype“ jums neatrodo tinkamas įrankis, abejojate dėl savo užsienio kalbos žinių ar skambinti nepažįstamiems žmonėms jums atrodo nejauku, tuomet pasikvieskite į savo pamokas ekspertus.

Šiais mokslo metais su 8 klasės mokiniais nuodugniai mokėmės apie Indiją ir jos kultūrą, pamokų ciklui apibendrinti turėjau galimybę pasikviesti šiuo metu Lietuvoje gyvenantį indą, kuris ne tik papasakojo apie šalį, kultūrą, religiją, bet ir atsakė į mokinių klausimus, kurių buvo gausu. Taip pat šiemet pamokose lankėsi ir žurnalistai iš skirtingų televizijų. Jie taip pat dalijosi savo patirtimi, nuomonėmis, atsakinėjo į mokinių klausimus. 

Galbūt nustebsite, tačiau prikalbinti svečią / ekspertą atvykti pabendrauti su mokiniais nėra taip sudėtinga – tereikia bandyti, o svarbiausia – nebijoti galimos nesėkmės. Pačiam keista, tačiau dabar, susipažinęs su žmonėmis, iškart pamąstau, kaip būtų galima juos „panaudoti“ praturtinant savo pamokas. 

Gali būti, kad jums kils klausimas, kokia iš to nauda svečiams. Viskas turbūt paprasčiau nei atrodo: kai žmogus gali dalintis mintimis ir pasakoti apie savo mylimą darbą, jis jaučiasi laimingas. O mokiniams tai atradimas. Jie dažnai sako: „Aš nežinojau, jog jūsų darbas toks šaunus!“.

„Minecraft“

Vienas labiausiai sužavėjusių sprendimų lankantis pasauliniame mokytojų forume buvo žaidimo „Minecraft“ panaudojimas atliekant projektines veiklas. Šis žaidimas yra trimatis, tačiau nepasižymintis šiandienos žaidimams įprasta grafika ar efektais. Jis labiau koncentruotas į pačią idėją kurti. O kas įdomiausia – jame veikia įprastam pasauliui būdingi fizikos dėsniai.

Žaidžiant šį žaidimą, lyg iš „Lego“ kaladėlių galima statyti ir griauti įvairius statinius ir konstrukcijas, ieškoti „gamtoje“ įvairių resursų, vienas medžiagas paversti kitomis (geležies rūdą į geležį) arba gamintis daiktus (nukirsti medį ir paversti jį statybine mediena).

Teko matyti užsienio mokyklų kurtus projektus: ištisi miestai, kuriems elektrą gamino hidroelektrinės, pastatytos užtvenkus upę. Arba žaidime atkurti Pirmojo pasaulinio karo apkasai, Graikijos amfiteatrai. O dalyvaujant mokytojams skirtose paskatose buvo paaiškinta, jog tai nėra tik žaidimas. Tai įrankis, kuriuo tiesiog svarbu išmokti naudotis.

Norint atlikti paskirtą užduotį, mokiniai pirma turėdavo surinkti informaciją apie būsimą statinį. Kadangi rekonstrukcija privalėjo būti tiksli, pirmiausia jiems reikėdavo parengti projekto planą, aptarti tarpinius rezultatus ir eigą, mokytis pristatyti galutinį rezultatą.

Privalumai:

• Įsitraukimas – tokia veikla sudomina tuos moksleivius, kurių motyvacija mažesnė, suveikia psichologinis efektas – smegenys įtikinamos, jog tai tiesiog žaidimas.
• Kruopštumas – norint tinkamai atlikti užduotį, reikia pasidomėti tema ir vengti klaidų, nes jų taisymas gali užtrukti.
• Pritaikymas – platus. Šį įrankį galima panaudoti ne vienai pamokai. Kokiam dalykui pritaikysite „Minecraft“ – tik jūsų išmonės reikalas. Tikrai puikiai tinka tiek geografijai, tiek istorijai, biologijai ar pasaulio pažinimui ir t. t. 

Sunkumai: 

• Tai mokama. Kainuoja apie 6 eurus metams mokiniui.
• Mokytojas irgi turi „žaisti“ – turite susipažinti su žaidimo mechanika t. y. kokiu principu jis veikia
• Atima laiko – kaip ir kiekviena projektinė veikla, tai užima daugiau laiko. Kuo labiau įgudę vaikai ir kuo labiau įgudęs mokytojas, tuo procesas vyksta sklandžiau.

7 klasės mokiniai projektiniuose darbuose atkūrė senovės Graikijos polį, baltų gyvenvietę, oazę ir t. t. Nuoroda į Baltų gyvenvietės projektą, taip pat nuoroda į svetainę, kurioje yra scenarijai, kaip panaudoti „Minecraft“ žaidimą pamokose.

Vietoj pabaigos

Mokytojo darbas reikalauja nuolatinių pokyčių taikantis prie besikeičiančių standartų, reikalavimų bei aplinkybių. Vis dažniau šnekama, jog gyvename ketvirtosios pramonės revoliucijos laikais, kai palengva nyksta darbai, kuriuos galima mechanizuoti, robotizuoti ar skaitmenizuoti, tad  spėjama, jog daugiau nei 60 % dabartinių dvylikamečių dirbs darbus, kurie šiuo metu dar neegzistuoja. Būtent dėl šios priežasties turime lavinti jų gebėjimus ne tik įsisavinti informaciją, bet ir ją susirasti, kritiškai atrinkti ir pritaikyti. 

Per tą trumpą laiką – šešerius metus – kai esu mokytojas, supratau, kokia vis dėlto sudėtinga ir iššūkių kupina yra ši profesija. Kiek daug nepastebimo ir valandomis neišmatuojamo darbo atlieka mokytojas, mylintis savo darbą, kiek nuolatinių pastangų pareikalauja siekis pamokas paversti tuo jausmu, kurį mokiniai išsineš su savimi. O tas jausmas iš tiesų svarbus. Matau ir girdžiu tai bendraudamas ne tik su dabartiniais, bet ir buvusiais mokiniais. Tikiu, jog kiekvienas mokytojas yra matęs savo mokinių sėkmės ir laimės akimirkų, prie kurių prisidėjo ir jis pats. Tai įprasmina tas ilgas valandas ir nelengvą darbą tobulinant save.

Nežinau, kiek daug savęs atiduoti darbui yra teisinga, lygiai taip pat kaip nežinau kaip pasiekti kiekvieną vaiką, kad pamokoje jis jaustųsi laimingas, o jo norą pažinti pasaulį mes matytume atsispindintį akyse. Žinau tik tiek, kad daugiausia, kiek mes galime, yra stengtis ir neužmiršti, kodėl pradėjome eiti bei tebeiname šiuo duobėtu ir nevisai tiesiu keliu.

Nepaisant visų pilkų ar tamsių debesų, atsirandančių danguje dėl nuovargio, nesėkmių ar rutinos, esu laimingas būdamas mokytoju, nes mane supa daug gerų žmonių: vadovai, kolegos bei mokiniai, kurie skatina, įkvepia, pataria, tiki ir tikisi, o svarbiausia – moko, todėl kasdien žodžiai „Šiam pasauly visko būna“, įgauna vis daugiau prasmės. 

 

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos
Ir Kauno Milikonių progimnazijos
istorijos bei geografijos mokytojas metodininkas
Gediminas Grėsius 

SU TEMA SUSIJĘ AKREDITUOTI MOKYMAI