Veiklos kokybės įsivertinimo modelis: UGDYMO(SI) APLINKOS

Ikimokykliniame amžiuje vaiko ugdymasis vyksta per veikimą, tyrinėjimą, bandymus, žaidimą ir asmeninę patirtį. Kokybiškas ugdymasis prasideda tuomet, kai vaikas gali būti aktyvus savo mokymosi proceso dalyvis – pats rinktis, kelti klausimus, eksperimentuoti, kurti, klysti, ieškoti sprendimų ir patirti atradimo džiaugsmą.

Šiame seminare bus nagrinėjama, kaip ugdymo procese atpažinti kokybiško ugdymosi požymius ir kaip juos įsivertinti remiantis veiklos kokybės gairėmis. Dalyviai gilinsis į tai, kaip kuriamos sąlygos spontaniškai vaiko veiklai, patirtiniam ugdymuisi ir žaidimui – pagrindinei ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymosi formai.

Seminaro metu daug dėmesio bus skiriama mokytojo vaidmeniui: kaip pastebėti vaiko iniciatyvą, kaip ją palaikyti neperimant kontrolės, kaip užduoti mąstymą skatinančius klausimus, sudaryti sąlygas tyrinėjimui, eksperimentavimui ir bendradarbiavimui. Bus aptariama, kaip vaikų savarankiškumas, įsitraukimas, kūrybiškumas ir gebėjimas reflektuoti savo patirtį tampa svarbiais kokybiško ugdymosi rodikliais.

Seminaras padės pedagogams ir vadovams geriau suprasti, kaip ugdymosi kokybė atsiskleidžia kasdienėse situacijose – vaikų žaidimuose, tyrinėjimuose, pokalbiuose, pasirinkimuose ir iniciatyvose. Dalyviai mokysis atpažinti praktikos požymius, kurie rodo, kad vaikas ne tik „dalyvauja veikloje“, bet iš tiesų aktyviai konstruoja savo žinias ir patirtį.

Tai aktualus mokymas įstaigoms, kurios siekia stiprinti šiuolaikišką, vaiką kaip aktyvų ugdymosi dalyvį matantį požiūrį ir kurti ugdymo praktiką, paremtą smalsumu, tyrinėjimu, žaidimu bei prasmingu vaikų įsitraukimu.

Seminare bus nagrinėjamos 3 ugdymosi kryptys

1. Spontaniška vaiko inicijuota veikla („Aš pats“)

   Kaip atpažinti ir palaikyti vaikų iniciatyvą? Kaip kurti aplinką, kurioje vaikai drąsiai renkasi veiklas, priemones, įgyvendina savo sumanymus ir mokosi savarankiškai spręsti sunkumus?

2. Patirtinė vaiko veikla

   Kaip organizuoti ugdymą, kuriame vaikai tyrinėja, eksperimentuoja, klausia, diskutuoja ir reflektuoja savo patirtį? Kaip padėti vaikui atrasti „tyrėją“ savyje ir mokytis per realų veikimą?

3. Žaidimas

   Kodėl žaidimas laikomas svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymosi forma? Kaip užtikrinti, kad žaidimas būtų ne „laisvo laiko užpildymas“, o prasminga veikla, skatinanti vaikų raidą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savireguliaciją?

Kuo šis mokymas vertingas?

Po seminaro dalyviai aiškiau supras:

1. kaip atpažinti kokybiško ugdymosi požymius kasdienėje praktikoje;
2. kaip palaikyti vaikų iniciatyvą ir savarankiškumą neperimant jų veiklos kontrolės;
3. kaip kurti tyrinėjimą, eksperimentavimą ir refleksiją skatinančią aplinką;
4. kaip vertinti žaidimą kaip svarbią ugdymosi ir pasiekimų augimo erdvę;
5. kaip ugdymosi sritis siejasi su platesne veiklos kokybės vertinimo ir įsivertinimo logika.

Mokymo medžiaga parengta remiantis veiklos kokybės įsivertinimo metodikoje apibrėžta ugdymosi sritimi, kuri apima spontanišką vaiko inicijuotą veiklą, patirtinę veiklą ir žaidimą kaip pagrindines kokybiško ugdymosi kryptis.