Veiklos kokybės įsivertinimo modelis: VAIKO GEROVĖ

Mokymo medžiaga padės pedagogams ir vadovams geriau suprasti, kaip vaiko gerovės sritis vertinama pagal veiklos kokybės įsivertinimo gaires, kokie požymiai rodo kokybišką praktiką ir kaip šiuos požymius galima pagrįsti realiais kasdienės veiklos pavyzdžiais. Tai ypač aktualu įstaigoms, kurios siekia ne formaliai „užpildyti įsivertinimą“, o kurti stiprią kokybės kultūrą, paremtą vaikų poreikių atpažinimu, refleksija ir bendru komandos susitarimu.

Šiame seminare į vaiko gerovę bus žvelgiama kaip į kasdienėje grupės veikloje matomą kokybės požymių visumą. Dalyviai analizuos, kaip atpažinti vaiko gerovės ženklus, kaip įsivertinti grupės atmosferą, mokytojo sąveiką su vaikais, vaikų tarpusavio santykius bei aplinkos pritaikymą skirtingų poreikių vaikams.

Seminaro metu bus aptariama, kaip vaiko savijauta, saugumo jausmas, emocijų atpažinimas, pagarbus bendravimas, aiškios taisyklės ir įtraukus ugdymas tampa ne tik geros praktikos požymiais, bet ir svarbiais įstaigos veiklos kokybės įrodymais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip mokytojas gali pastebėti vaikų poreikius, stiprybes, emocines būsenas ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi priimtas, matomas ir galintis dalyvauti.

Seminare bus nagrinėjamos 4 vaiko gerovės kryptys

1. Vaikų psichologinis ir fizinis saugumas
   Kaip atpažinti, ar vaikas grupėje jaučiasi saugus, atsipalaidavęs, įsitraukęs ir pasitikintis savimi? Kaip fizinė aplinka, dienos ritmas, taisyklės ir emocijų pažinimas padeda kurti saugią ugdymosi aplinką?
2. Mokytojo sąveika su vaikais
   Kaip mokytojo emocinis tonas, dėmesys kiekvienam vaikui, pagarbus bendravimas, aktyvus klausymasis ir vaiko idėjų pripažinimas veikia vaiko patirtį ugdymo įstaigoje?
3. Vaikų tarpusavio sąveika
   Kaip padėti vaikams mokytis bendradarbiauti, tartis, reikšti nuomonę, laikytis susitarimų, spręsti sunkumus ir jaustis svarbia grupės bendruomenės dalimi?
4. Lygios galimybės visiems vaikams ugdytis ir tobulėti
   Kaip užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų, poreikių, kalbinės, kultūrinės ar socialinės patirties, turėtų realias galimybes dalyvauti, veikti ir patirti sėkmę?

Kuo šis mokymas vertingas?

Po seminaro dalyviai aiškiai supras:

1. kaip vaiko gerovės požymiai atsiskleidžia kasdienėje ugdymo praktikoje;
2. kaip įsivertinti ne tik aplinką, bet ir santykių, emocinio saugumo bei įtraukties kokybę;
3. kokie praktikos pavyzdžiai gali būti laikomi veiklos kokybės įrodymais;
4. kaip vaiko gerovės sritis siejasi su platesne įstaigos kokybės vertinimo logika;
5. kaip įsivertinimą paversti realiu profesinio augimo ir komandos susitarimų įrankiu.