Kaip emocinis saugumas klasėje daro įtaką mokinių rezultatams?

Ar kada susimąstėte, kodėl kai kuriose klasėse mokiniai drąsiai kelia rankas, klausia, klysta ir vis tiek nori bandyti dar kartą – o kitose sėdi tyliai, bijodami suklysti?

 

Šiame mokyme kalbėsimės apie nematomą, bet labai svarbią mokymosi sąlygą – emocinio saugumo jausmą klasėje.

 

Tai ne vien šypsenos ar gera nuotaika – tai gilesnis jausmas, kad čia saugu būti savimi, klysti, bandyti, kalbėti ir augti. Kai šis jausmas klasėje stiprus – auga ir pažymiai, ir smalsumas, ir pasitikėjimas savimi.

 

Seminare įgysite konkretų „žingsnių rinkinį“, kurį galėsite pritaikyti jau rytoj, net jei klasėje turite labai skirtingų vaikų ar jaučiatės pavargę.

Šiame mokyme:

• Išsiaiškinsime, kaip emocinis saugumas veikia mokymosi rezultatus (remiantis neuromokslais ir tyrimais).
• Atskleisime, kokį vaidmenį čia atlieka pats mokytojas – jo tonas, reakcijos, net tylėjimas.
• Dalinsimės praktiniais metodais, veiklomis ir situacijų pavyzdžiais, kad galėtumėte pokyčius taikyti iš karto.

Po mokymo gebėsite:

• Atpažinti pagrindinius emocinio nesaugumo požymius klasėje.
• Pritaikyti bent 3 emocinio saugumo kūrimo metodus.
• Reflektuoti savo emocinę būseną ir įtaką klasės klimatui.
• Pasitelkdami žaidimus ir užduotis, stiprinti vaikų emocinį saugumą ir bendrumą.

Mokymą sudaro:

• praktinės užduotys;
• pamokų / valandėlių planai (pasidalinsime pavyzdiniu klasės valandėlės planu, kuris integruoja emocinio saugumo principus);
• situacijų analizės.