Mokomojo filmo tema jautri ir opi. Lietuvos žmonės nėra tokie drąsūs, tolerantiški ir atviri, kad sutiktų filmuotis ar leistų filmuoti savo atžalas filme apie vaikus su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais. 

Šiame mokomajame filme atskleidžiamos problemos, su kuriomis susiduria mokytojas, išgirdęs, kad į jo klasę ateina specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintis mokinys. Mokytojai nedrįsta pasidalyti viešai savo abejonėmis. Šiame filme suvaidinta situacija, kai į įprastą klasę ateina mokinys, turintis sutrikimų. Ekspertai Edita Norvaišienė ir Vytis Valantinas įvertina ir apibūdina mokytojų išgyvenimus ir pataria, kaip geriau elgtis skirtingose situacijose.

Ugdant SUP turinčius vaikus, labai svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas su kolegomis bei specialistais. Padėdami tokiam vaikui, mokiniai įgyja galimybę mokytis mokydami. Paprastai ir aiškiai pateikiamas ugdymo turinys tinka daugeliui mokinių klasėje. Siekiant kito asmens tobulėjimo, mokiniai greičiau bręsta kaip asmenybės. Be to, klasė, kurioje gerbiami skirtumai, saugesnė visiems mokiniams.

Ekspertai: Edita Norvaišienė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistė, psichologas Vytis Valantinas.

Mokomajame filme kalbama apie tai, kaip atpažinti gabius vaikus. Svarbu suprasti, kaip juos ugdyti, kaip sudaryti jiems sąlygas mokytis, kokius metodus taikyti, kaip bendrauti. Mokomajame filme pristatomos situacijos, vaizduojančios šešis gabių vaikų tipus. Gabių vaikų tipai: Sėkmės lydimas, kūrybiškas, slepiantis gabumus, iškritęs iš mokyklos, dvejopai išskirtinis, savarankiškas. Situacijose nurodomi vaiko, priklausančio tam tikram tipui, išskirtiniai bruožai, būdo savybės.

Gabių vaikų tipus aptaria Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Sigita Girdzijauskienė ir VU Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė dr. Aida Šimelionienė. Ekspertės pateikia siūlymus mokytojams, kaip kryptingai organizuoti darbą su išskirtinius gabumus turinčiais mokiniais.

Mokomasis filmas „Mokomės kartu. Kaip įgyvendinti inkliuzinį ugdymą?" yra filmo antra dalis. Pirmame filme aptariama opi ir jautri vaikų, turinčių specialių poreikių, ugdymo(si) problema. Šis mokomasis filmas skirtas mokytojams, kad pastebėtų kitokius, retais gabumais išsiskiriančius vaikus.

Šis mokomasis filmas kelia klausimą, kaip mokykloje po vienu stogu sugyventi skirtingų kartų atstovams (mokytojams ir mokiniams).

Apibūdinamos keturios kartos: kūdikių bumo karta (gimusieji 1943--1960 m.), X (nežinomoji, maištingoji) karta (gimusieji 1961--1981 m.), Y karta (juos dar vadina socialinių tinklų, tūkstantmečio; gimusieji 1982--2004 m.), Z karta („Google" karta; gimusieji nuo 2005 m. ir gimsiantys iki 2023 m.). Mokyklose dirba pedagogai, atstovaujantys kūdikių bumo, X ir Y kartoms. Jie moko ir ugdo mokinius, atstovaujančius Y ir Z kartoms. „Susikalbėti" skirtingų kartų atstovams vertybiniu lygmeniu nėra paprasta: jie turi skirtingas vertybes ir pomėgius, skirtingai mąsto, skirtingai perka ir valgo, skirtingai rengiasi, skirtingai mokosi. 

Mokomajame filme pristatoma kartų teorija pagal amerikiečių ekonomistą ir demografą Neilą Hauvą ir rašytoją bei dramaturgą Viljamą Štrausą. Paaiškinama, kuo viena karta skiriasi nuo kitos, kokios yra kiekvienos kartos vertybės. Geriau pažįstant vieniems kitus didėja sėkmingos komunikacijos, veiksmingo ugdymo galimybės. 

Ekspertė Lidija Laurinčiukienė (švietimo žurnalistė, nepriklausoma švietimo ir verslo konsultantė) pataria kūdikių bumo, X ir Y kartos pedagogams, į ką verta atkreipti dėmesį bendraujant su šiuolaikinės -- Y ir Z -- kartos mokiniais.

Šis mokomasis filmas pasakoja apie pedagogų perdegimo sindromą: kaip jį atpažinti, pripažinti bei valdyti. Perdegimo sindromas — tai kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija. Šis sindromas yra viena iš pačių opiausių problemų, kurias savo darbe patiria pedagogai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai. Mokomasis filmas kurtas siekiant suteikti žinių bei rekomendacijų, sprendžiant vieną aktualesnių, tačiau dažnai neidentifikuojamų, neigiamų problemų.

Jei mokytojas pradeda jausti nuovargį, fizinį ir emocinį išsekimą, abejingumą, bei nepasitenkinimą savo darbo rezultatais - tai gali būti pirmieji perdegimo požymiai, į kuriuos būtina reaguoti.

Psichologų dr. Antano Valantino ir Vyčio Valantino pastebėjimai, kodėl perdegimo sindromas atsiranda, patarimai kaip jį įveikti ir kur kreiptis pagalbos, šį mokomąjį filmą paverčia puikiu teigiamos energijos užtaisu ne tik pedagogui, bet ir kitos profesijos atstovui, darbe išgyvenančiam sunkų laikotarpį. 

Mokomojo filmo tema — mokytojo kūno kalba. Iš esmės būtent kūno kalba lemia tai, ar mokytojas bus priimtas, gerbiamas mokinių, ar jo bus klausomasi t.y. ar mokytojas galės valdyti klasę, ar mokiniai atliks jo skiriamas užduotis. Mokytojo elgsena gali turėti įtakos net mokinių pasirinkimui — ar jiems patinka jo dėstomas dalykas, ar ne. Tinkama kūno kalba gali sustiprinti bendravimą, aktyvinti bendradarbiavimą ir netgi dalyko mokymosi motyvaciją.

Mokomojo filmo tikslas — suteikti mokytojams žinių apie kūno kalbos ženklus, pateikti rekomendacijų ir praktinių patarimų. Mokomajame filme kuriamos situacijos, kurios padeda lengviau suprati kūno kalbos signalus. Juos interpretuoti ir skaityti mokinių akimis padeda Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr. Zita Nauckūnaitė.

Aplinkiniai pirmiausia pastebi, ką mes darome, kaip mes atrodome, o tik tada, ką sakome. Ekspertė Lidija Laurinčiukienė, švietimo žurnalistė, nepriklausoma švietimo ir verslo konsultantė, pataria, kaip suprasti kūno kalbą, kaip jos išmokti ir kaip ją valdyti. 

Šis mokomasis filmas skirtas pristatyti vieną iš sėkmingos pamokos prielaidų -- pamokos planavimą. Kaip žinia, pamokai „nepasisekus", mokytojai vardija priežastis: mokiniai nesimoko, nesiklauso, nesistengia, nėra motyvacijos ir t. t. Tačiau ne vien mokiniai atsakingi už pamokos sėkmę. Kokius įrankius ir išteklius gali panaudoti mokytojas, siekiantis kuo dažniau po pamokos ją įvertinti kaip gerai pasisekusią? Metodiniame filme, pasirinkus lengvą ir vaizdžiai patrauklią valgio gaminimo asociaciją, apibendrintai ir sutelktai pristatomi mokslo ir praktikos padiktuoti apibendrinti patarimai bei pagrindiniai principai.

Ekspertai Dana Kanclerienė (Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė, mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja) ir dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas).

Mokomojo filmo „Preblemų sprendimu grįstas mokymasis" tikslas -- pristatyti mokytojams į mokinį orientuotą, aktyviojo mokymo metodą -- probleminį mokymą. Šis metodas pagerina mokymosi kokybę, mokinių pasiekimus, o svarbiausia -- realų pasirengimą praktinei savarankiškai veiklai po mokyklos.
Problemų sprendimu grįstas mokymasis (PSGM), paprasčiau vadinamas probleminiu mokymusi, yra į mokinį orientuota pedagogika, aktyvaus mokymosi būdas, kuomet besimokantieji renka žinias per asmeninę problemų sprendimo patirtį. Taip mokiniai giliai įsisavina dalykines žinias, o kartu -- mokosi strategiškai mąstyti. Probleminis mokymasis lavina praktinėje veikloje reikalingus gebėjimus (spręsti problemas), susieja dalyko turinį su praktine veikla (gyvenimu), įprasmina dalyko turinį (vaikas pats „konstruoja" žinias ir prasmę, o ne „vartoja" svetimas vadovėlio ar mokytojo mintis, mokosi jas panaudoti tinkamuose kontekstuose, mokosi surasti trūkstamas žinias).
Dirbdami grupėmis mokiniai identifikuoja, ką jie jau žino ir ko nežino, bei kaip ir kur rasti naują informaciją, kuri gali nuvesti iki problemos sprendimo. Mokytojo vaidmuo yra palengvinti mokymąsi mokinį palaikant, vedant ir aktyviai stebint mokymosi procesą. Mokytojo uždavinys yra įkvėpti mokiniams pasitikėjimo ir drąsos imtis problemos sprendimo.
Probleminis mokymasis pateikia esminę permainą tradicinėje mokymo ir mokymosi filosofijoje, kuri dažniausiai yra paremta paskaitomis/dėstymu klasėje. 
Mokomojo filmo ekspertė doc. dr. Gintautė Žibėnienė, probleminio mokymosi praktinį pavyzdį pateikia ir mokymosi patirtimi dalinasi Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos mokiniai ir geografijos mokytoja metodininkė Lina Barauskienė.

Mokomajame filme keliamas klausimas, kokį mokinių vertinimo būdą taikyti, kai šiuolaikiniam mokymui jau nebetinka formalus „matavimo būdas". Kodėl mokinys dažnai jaučiasi neįvertintas arba įvertintas neteisingai? Kodėl vertinimas, kurio pagrindinis tikslas -- padėti mokiniui tobulėti ir įgyti didesnę motyvaciją mokytis, dažnai veikia atvirkščiai -- mokinys patiria nusivylimą, neteisybę ir nebenori mokytis?
Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad mūsų mokyklose taikoma vertinimo sistema pernelyg orientuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų įtvirtinimą pažymiu. Pats mokinys mažai dalyvauja įvertinimo procese arba apskritai nedalyvauja.
Prienų r. Stakliškių vidurinės mokyklos direktorė ir mokytoja ekspertė Loreta Šernienė kviečia panagrinėti sąvokas vertinimas, įvertinimas ir įsivertinimas, išbandyti naujus, kitokius vertinimo būdus. Ekspertė pristato vertinimo tipų modelius ir aptaria, kaip prie vertinimo proceso mokykloje gali prisidėti patys mokiniai, jų tėvai, mokytojai?
Metodinę medžiagą rengė ir vertino Prienų r. Stakliškių vidurinės mokyklos direktorė ir mokytoja Loreta Šernienė ir Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė Irma Neseckienė.

Mokomojo filmo pristatoma tema -- aktuali kiekvienam mokytojui. Niekas neabejoja, kad aplinka daro poveikį mokymosi procesui. Saugi, mokytis skatinanti aplinka ypač svarbi pradinėse klasėse -- ji vaikui padeda ne tik susidomėti mokslu, bet ir sėkmingiau prisitaikyti prie savo gyvenimo pokyčių. Mokyklos keičia langus, perdažo sienas, perka naujus stalus. Ar yra dar kas nors, ką galima padaryti vaikų labui be didelių papildomų investicijų?
Mokomojo filmo tikslas -- pasidalinti idėjomis apie kokybiškos ugdymo aplinkos pradinėms klasėms kūrimą. Paaiškinti pagrindinius tokios aplinkos kūrimo principus, parodyti ir argumentuoti jos privalumus, padrąsinti mokytojus nebijoti iššūkių, kurių visuomet atsiranda ką nors keičiant.
Vilniaus „Šviesos" pradinės mokyklos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai nusprendė pakeisti klasės aplinką, ją padaryti įdomią, jaukią, patrauklią būti. Klasės viduje sukūrė skirtingų veiklų centrus, perstumdė suolus, pritaikė poilsio erdves. Kaip jiems sekėsi kurti, kokią naudą pradinukams teikia patraukli klasės aplinka ir kaip pavyksta to pasiekti neišnaudojant didelių išteklių?
Mokomojo filmo metodinę medžiagą ruošė ir komentavo Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio metodininkė Violeta Jonynienė ir Ugdymo inovacijų centro direktorė Regina Sabaliauskienė (www.uic.lt). 

Mokomasis filmas „Penki patarimai pradedančiajam mokytojui" skirtas padrąsinti ir pastiprinti jauną, tik pradedantį dirbti mokykloje mokytoją, suteikiant jam pagrindines gaires, kuriomis jis galėtų vadovautis pirmaisiais mokytojavimo metais.
Pirmieji metai mokykloje pedagogui neretai būna sunkūs. Trūksta patirties, įgūdžių, dažnai -- ir pasitikėjimo savimi. Nieko keisto, kad labai intensyviame mokyklos gyvenime, kasdien užklumpa įvairiausios problemos, jauni mokytojai dažnai pameta esmines atramas, sutrinka ir nusimena, o gal net suabejoja savo profesijos pasirinkimu.
Šio mokomojo filmo struktūra -- penki patarimai, padėsiantys pradedančiajam mokytojui nepamesti esmės ir tikslo, sėkmingai susidėlioti prioritetus, nesusipainioti smulkmenose ir tiesiog geriau, stipriau jaustis.
Patarimus teikia Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė Marina Vildžiūnienė (www.mtc.lt), Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Rita Makarskaitė -- Petkevičienė ir Lietuvos mokytojai.

Šis mokomasis filmas skirtas plėsti pedagogų, mokinių tėvų ir globėjų bendradarbiavimą, įtraukti juos į klasės bendruomenės gyvenimą, kad jie būtų ne tik pasyvūs stebėtojai, bet ir patys nebijotų teikti pastabų, dalytis idėjomis. Problematika siejama su gebėjimu planuoti, organizuoti ir vesti tėvų susirinkimus. 

Mokytojai dažnai jaučia įtampą dėl artėjančio tėvų susirinkimo. Jie svarsto, kokius klausimus, kokias problemas reikėtų aptarti. Kaip neįsitraukti į ilgas ir beviltiškas, o kartais net provokuojančias diskusijas? Kaip atsispirti pagundai viešai aptarinėti asmeninius klausimus? 

Ekspertų Virgilijaus Pupeikio (Vaikų meninės studijos „Diemedis" direktoriaus, švietimo konsultanto) ir Alberto Lakštausko (švietimo lyderystės konsultanto). dėstomas mintis iliustruoja vizuali animacija, kurioje konkrečius žmones pakeičia stilizuotos lego figūrėlės. Ekspertai pataria, kad prieš kviečiant eilinį kartą mokinių tėvus, mokytojui pravartu susimodeliuoti vieną ar kitą situaciją, apmąstyti ne tik galimus susirinkimo scenarijus, bet ir susirinkimo vedimo tikslus, struktūrą bei strategiją.

Mokomajame filme pristatomos nuoseklios tėvų susirinkimų vedimo gaires, tačiau sėkmė priklauso ne tik nuo mokytojo teisingai sudėlioto plano, bet ir nuo jo profesionalumo nuoširdžiai bendraujant bei įtraukiant į veiklas tėvus, kitus bendruomenės narius. 

Mokytojo profesijos devalvacija stabdoma: didėja atlyginimai, daugiau dėmesio skiriama mokytojų tobulinimui, mokyklų administravimui. Tačiau švietimo strategai supranta, kol dirbti į mokyklas negrįš gabiausi studentai, tol mokytojo profesija liks paraštėse. 

Kyla klausimas: kaip motyvuoti perspektyvų jaunimą ir kokio mokytojo reikės ateityje?
Lietuvos nacionaliniame švietimo lyderystės forume dalyvavusios švietimo ekspertės profesorės Louis Stoll iš Jungtinės Karalystės ir Jan Robertson iš Naujosios Zelandijos teigia, kad gabus jaunimas atsigręš į mokytojo profesiją, nes ji suteikia daug galimybių tobulėti.

Per pastarąjį dešimtmetį padaryta ne maža pažanga -- mokytojai noriai lanko tobulinimosi kursus, ieško praktinių pavyzdžių, įdomybių ir netradicinių dėstymo metodų, su kolegomis diegia ugdomojo vadovavimo praktiką. Tačiau švietimas nė sekundei nestovivietoje. Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad mokytojas 2020 aisiais susidurs su naujais iššūkiais.

Šiame mokomajame filme keliamas klausimas, ar konfliktai gali būti naudingi, ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip išmokti tokių konfliktų sprendimo strategijų, kurios būtų naudingos ugdymo procesui ir nekeltų neigiamų emocijų nei mokytojams, nei mokiniams. 

Pristatomas sprendimų ieškojimo kelias (remiamasi psichologo Dr. Thomas Gordon, programos „Pedagogų profesinių įgūdžių lavinimas (T.E.T.)" autoriaus, mintimis).
Kiekvienas mokytojas pamokose susiduria su šiais klausimais: kaip palaikyti klasėje darbingą atmosferą, kaip drausminti tuos mokinius, kurie nesilaiko taisyklių, trukdo kitiems. Kartais mokytojui ši darbo dalis asocijuojasi su konfliktais, o konfliktai -- su neigiamomis emocijomis, įtampa. Visa tai trukdo gerai atlikti savo darbą, vargina, o ilgainiui ima kelti vis didesnį stresą. Filme siekiama parodyti skirtingas elgesio strategijas konfliktinėse situacijose ir jas paaiškinti.

Ekspertai dr. Antanas Valantinas (Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto docentas) ir Irena Ramoškaitė (Ugdymo plėtotės centro specialistė, psichologė) supažindina mokytojus su sprendimo ieškojimų metodu, paaiškina, kuo jis skiriasi nuo įprastos laimėti ar pralaimėti strategijos. Analizuodami kelis konkrečius konfliktinių situacijų pavyzdžius, ekspertai rekomenduoja, kaip mokytojas galėtų elgtis, kokius metodus ir kokį požiūrį pasirinkti, kad konfliktas nesupriešintų abiejų pusių ir nesukeltų joms streso, bet taptų visiems naudinga situacija, atveriančia naujas bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes.
Mokomasis filmas neteikia vieno „teisingo" atsakymo, o siekia skatinti mokytojus analizuoti situaciją ir ieškoti sau priimtino kelio.  

Pagrindinis mokomojo filmo tikslas -- mokyklos vadovus ir mokytojus supažindinti su šešiais skirtingais vadovavimo stiliais, kuriuos aprašė Danielis Golemanas, ir panagrinėti jų ypatumus, praktinius taikymo aspektus. Dažniausiai vadovas nesąmoningai pasirenka ir inertiškai taiko vieną kurį nors vadovavimo stilių. Tai bene didžiausia problema, su kuria susiduria daugelis vadovų. 

Filme parodoma stilių įvairovė turėtų paskatinti vadovus sąmoningiau rinktis vadovavimo mokyklai būdus ir taip kelti vadovavimo kokybę. Jos augimas turės teigiamos įtakos tiek mokykloje vykstantiems procesams, tiek mokytojų ir mokinių pasiekimams.

Ekspertai dr. Aurimas Marijus Juozaitis (švietimo konsultantas) ir Virgilijus Pupeikis (Vaikų meninės studijos „Diemedis" direktorius, švietimo konsultantas) aptaria kiekvienam vadovavimo stiliui būdingus bruožus, analizuoja konkrečius atvejus, kada kiekvienas vadovavimo stilius gali būti veiksmingas, o kada -- ne. Įvairiose situacijose geriausi rezultatai pasiekiami naudojant skirtingus vadovavimo stilius. Todėl juos reikia ne tik žinoti, atpažinti, bet ir sąmoningai bei tikslingai naudoti.

Mokomajame filme pateikiamos suvaidintos situacijos. Vadovavimo stilius žmogui nėra įgimtas -- jo galima išmokti.