Į tokį klausimą sudėtingą atsakyti, nes mes nežinome vaiko iššūkių ir galimybių. Ką savo vaiko atveju padariau, tai mes pradžioje mokėmes 30 žodžių pusę metų. Yra paveiklėlis, visada tas pats, kuris parinktas pagal vaiko interesus, kad nereikėtų papildomai kovoti dėl vaiko dėmesio. Buvo tokie žodžiai, kaip oro balionas, gaidys, pingvinas. Tokie ilgi žodžiai, kurie yra sudėtingesni. Kas nutiko tokiu atveju. Vaikas žinojo šitus žodžius, juos girdi. Pradžioje aš 5-10 kartų , priklausomai nuo žodžio, rašiau žodį didžiosiomis raidėmis. Antru etapu, praleisdavau raidę, toliau daugiau raidžių. Per pusę metų jis išmoko visus žodžius ir lape vaikas surašydavome žodžius. Vaikas nebebijo raidžių, suprato, kaip veikia raidės, kaip siejasi su garsu.

Geras specialistas yra geriausia premonė. Žmogus yra geriausia priemonės, kuris nebijo atsisėsti, stovėti, kartais ramiai pasedėti, kuris mokėtų prisiderinti prie tempo. Žmonių pojūčiai yra skirtingi, klausimas, kur priemones norėtume dėti. Pavyzdžiui, klasėje dėčiau palapinę, kamuolį. Palapinė yra geras dalykas, kadangi jeigu vaikas turi kažkokių dirgiklių, jis gali ramiai nueiti ir ten pailsėti. Žinau mokytojų, kurie savo klasėje turi porą treniruoklių. Tuomet yra aktyvesnė veikla. Dar galima būti pažiūrėti ar įstaiga turi žaliuzes, ar sienos profilis yra tuščias, ar viskuo nukrautas. Klasėje taip apt galėtų būti ir pagalvėles ant kėdžių. Idėjų yra daug, bet tai priklauso nuo individualaus vaiko. Reikėtų normalizuoti, tai reiškia, kad vis gali naudotis sensorinėmis priemonės, bet reikia atreikpti dėmesį į kiekvieną vaiką individualiai, kam tai galėti padėti, kam galbūt ir iššaukti nepasitinkinimą. Sensorinės erdvės yra gerai, tik reikia tinkamai jomis naudotis ir nepalikti vaiko tiesiog jose.

Gebėjimas priimti pagalbą yra susijęs su mūsų patirtimis ir raida. Gebėjimas paprašyti pagalbos. ir gebėjimas suteikti ją irgi skaičiuojasi į tą. Mes galbūt galime turėti labai gerų norų padėti, bet galbūt pagalba yra ne tą, kurią teikiame, ar kurios iš tikrųjų reikia vaikui. Po truputį mums reikia išsiaiškinti, kodėl vaikas nepriima pagalbos. Galbūt vaikas turėjo daug patirčių, kur buvo neatsižvelgiama į vaiką. Mūsų tikslas yra įgauti vaiko pasitikėjimą, kad būti saugiu žmogumi, iš kurio jis norėtų priimti pagalbą.