VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas. Istorijos vadovėlių ir mokymosi priemonių autorius. Kryptingai ves pokalbius apie aktualiausius švietimo klausimus, išlaikydamas aiškų ryšį su mokytojo kasdienybe. Daugiau apie pranešėją →

Kaip turi keistis mokykla, kad šiandienos mokiniai būtų pasirengę ne tik egzaminams, bet ir ateičiai? Apie mokyklos vaidmenį ugdant jaunus žmones, gebančius mąstyti kritiškai, kurti, naudotis technologijomis ir atrasti savo stiprybes.

Ilgametė patirtis yra didžiulė organizacijos vertė, tačiau „mes visada taip darėme“ kartais pakeičia daug svarbesnį klausimą: ar tai, kaip darome šiandien, vis dar duoda rezultatą, kurio siekiame? Prieš klausiant, kokį DI įrankį pasirinkti, pirmiausia verta atsakyti, ar aiškiai žinome, kaip šis darbas turi veikti ir kokį rezultatą turi duoti. Pranešime – ne teorija apie procesų valdymą, o praktiškai išbandytas kelias: veikimo žemėlapis → siekiamas rezultatas → algoritmas → mokymasis → simuliacija → rezultato patikrinimas → sprendimas, kur ir kaip gali padėti DI.

Ugdyme kartais labiau augina ne greitas sprendimas, o taiklus klausimas, padedantis žmogui pačiam pamatyti kryptį. Apie koučingo principus, kurie veikia klasėje, pokalbyje su kolega ar komandos susitikime – su struktūra, kurią galima išbandyti jau kitą dieną.

Pranešime bus kalbama apie vadovo kasdienę lyderystę – ne per pareigas ar kontrolę, o per pasitikėjimą, santykį ir gebėjimą įkvėpti komandą veikti kartu. Lektorė aptars, kas padeda kurti mokyklą, kurioje pedagogai jaučiasi matomi, vertinami ir nori augti profesiškai. Dalyviai išgirs praktinius įrankius ir metodus, padedančius stiprinti komandos motyvaciją, įsitraukimą ir norą sekti vadovu ne todėl, kad reikia, o todėl, kad norisi.

Kaip dirbtinis intelektas keičia ugdymo procesą ir kokias galimybes jau šiandien suteikia mokytojams: įrankiai ir metodai pamokų planavimui, turinio kūrimui, užduočių diferencijavimui, pasiekimų vertinimui ir mokinių įsitraukimui. Pranešimo metu demonstruojamas DI valdomas robotas.

ADHD dažnai atpažįstamas tik per išorinį elgesį, tačiau už matomų ženklų slypi vidinė įtampa, pastangos prisitaikyti ir emocijų reguliavimo iššūkiai. Lektorė dalinsis patirtimi ir padės pamatyti, kodėl mokinio elgesys ne visada reiškia nenorą mokytis.

Mokinio padėjėjo vaidmuo mokykloje keičiasi – vis daugiau kalbame ne apie pagalbą vaikui, o apie pagalbą, kuri padeda mokiniui dalyvauti, mokytis ir tapti savarankiškesniam. Pranešime aptarsime 3 esminius mokinio padėjėjo darbo principus: kas keičiasi, kas išlieka svarbu ir kokios pagalbos iš tiesų reikia mokiniui. Praktiniai pavyzdžiai padės pažvelgti į kasdienes situacijas kitaip ir iš karto pritaikyti idėjas savo darbe.

Pranešimo metu bus nagrinėjama, kaip skiriasi vaikų nervinių sistemų jautrumas ir kas yra dirgikliai, kurie gali iššaukti sunkias emocijas pagal neuroskirtingumą. Bus analizuojama, kuo skiriasi savireguliacija ir savikontrolė, kokie yra savireguliacijos būdai. Bus paliečiami tokie standartiniai metodai kaip validacija, koreguliacija, legali destrukcija, teigiamas atsitraukimas. Bus kalbama apie emocinio intelekto ugdymo metodus – kurie tinka grupėse, o kurie su soc. pedagoge ir psichologe. Vienas iš jų – BOOMOGI metodas.

Net pažangiausios technologijos nepakeičia to, dėl ko mokinys dažnai patiki savimi: gyvo santykio, padrąsinimo ir žmogaus, kuris pastebi daugiau nei rezultatą. Pranešime – apie tai, kaip technologijos gali sustiprinti mokytojo darbą, bet ugdymo centre vis tiek išlieka žmogus.

Apie emocinio saugumo reikšmę motyvacijai, dėmesiui ir rezultatams. Remiantis neuromoksliniais bei psichologiniais tyrimais aptariami svarbiausi poreikiai – lygiavertiškumas, užtikrintumas, autonomija, ryšys ir teisingumas – ir pristatomi praktiniai metodai saugesnei klasės aplinkai.

Šiandien kultūra dėl mokinio dėmesio konkuruoja ne tik su kitomis pamokomis, bet ir su begaliniu trumpų vaizdo įrašų, žaidimų bei skaitmeninio turinio srautu. Ar klasikinis menas tokiame pasaulyje vis dar gali sustabdyti, sudominti ir paskatinti įsižiūrėti? Pranešime kalbėsime apie tai, kaip technologijos, virtuali realybė ir nauji edukacijos formatai gali padėti kurti ryšį tarp šiandienos mokinio ir kultūros, jos nesupaprastinant iki dar vieno greitai suvartojamo turinio.

Pranešime lektorius kvies pažvelgti į pedagogą kaip į švietimo architektą, kuris kuria mokyklos kryptį: kaip pereiti nuo nuolatinio reagavimo į reformas prie ilgalaikės vizijos, profesinio pasitikėjimo ir praktinių metodų, padedančių stiprinti mokytojo vaidmenį šiuolaikinėje mokykloje.

Vadovas, pavaduotojas, mokytojas – skirtingos perspektyvos ir viena galimybė po konferencijos susitarti, ką darysite kitaip savo mokykloje.

Parašykite dalyvių skaičių ir formatą – atsiųsime sąskaitą bei paruošime bilietų priskyrimą. Nuolaida veikia jau nuo 3 dalyvių.