Veiklos kokybės įsivertinimo modelis: UGDYMASIS

Seminaro metu daug dėmesio bus skiriama mokytojo vaidmeniui: kaip pastebėti vaiko iniciatyvą, kaip ją palaikyti neperimant kontrolės, kaip užduoti mąstymą skatinančius klausimus, sudaryti sąlygas tyrinėjimui, eksperimentavimui ir bendradarbiavimui. Bus aptariama, kaip vaikų savarankiškumas, įsitraukimas, kūrybiškumas ir gebėjimas reflektuoti savo patirtį tampa svarbiais kokybiško ugdymosi rodikliais.

Seminaras padės pedagogams ir vadovams geriau suprasti, kaip ugdymosi kokybė atsiskleidžia kasdienėse situacijose – vaikų žaidimuose, tyrinėjimuose, pokalbiuose, pasirinkimuose ir iniciatyvose. Dalyviai mokysis atpažinti praktikos požymius, kurie rodo, kad vaikas ne tik „dalyvauja veikloje“, bet iš tiesų aktyviai konstruoja savo žinias ir patirtį.

Tai aktualus mokymas įstaigoms, kurios siekia stiprinti šiuolaikišką, vaiką kaip aktyvų ugdymosi dalyvį matantį požiūrį ir kurti ugdymo praktiką, paremtą smalsumu, tyrinėjimu, žaidimu bei prasmingu vaikų įsitraukimu.

Seminare bus nagrinėjamos 3 ugdymosi kryptys:

1. Vaiko iniciatyva ir jos skatinimas. Kaip atpažinti ir palaikyti vaiko iniciatyvą bei sudaryti sąlygas savarankiškai veikti, tyrinėti, eksperimentuoti ir atrasti? Kaip pedagogo kuriama aplinka, jo jautrus reagavimas ir tikslinga pagalba padeda vaikų sumanymams virsti prasmingomis ugdymosi patirtimis? Kaip planuoti ugdymosi veiklas, kad jos atlieptų vaikų iniciatyvas, interesus ir sumanymus, kartu kryptingai plėtojant jų ugdymąsi?
2. Ugdymo(si) kontekstų kūrimas ir modeliavimas. Kaip edukacinę aplinką paversti prasmingu ugdymosi kontekstu? Kaip ugdymosi kontekstai kinta ir tęsiasi, atliepiant vaikų iniciatyvas bei ugdymosi procesą? Koks mokytojo vaidmuo tikslingai kuriant ir modeliuojant ugdymosi kontekstus? Kaip kvietimai ir provokacijos žadina vaikų smalsumą, skatina tyrinėjimą ir sudaro sąlygas iniciatyvai atsiskleisti?
3. Žaidimas. Kodėl žaidimas yra ypatingai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymui(si) ir raidai? Kaip kurti sąlygas, kad žaidimas nebūtų tik „laisvo laiko užpildymas“, o taptų prasminga veikla, skatinančia vaikų iniciatyvą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savireguliaciją? Koks pedagogo vaidmuo palaikant, praturtinant ir plėtojant vaikų žaidimą?

Kuo šis mokymas vertingas?

Po seminaro dalyviai aiškiai supras:

1. kaip atpažinti kokybiško ugdymosi požymius kasdienėje praktikoje;
2. kaip palaikyti vaikų iniciatyvą ir savarankiškumą neperimant jų veiklos kontrolės;
3. kaip kurti tyrinėjimą, eksperimentavimą ir refleksiją skatinančią aplinką;
4. kaip vertinti žaidimą kaip svarbią ugdymosi ir pasiekimų augimo erdvę;
5. kaip ugdymosi sritis siejasi su platesne veiklos kokybės vertinimo ir įsivertinimo logika.