Veiklos kokybės įsivertinimo modelis: UGDYMO(SI) APLINKOS | Pedagogas.lt

Veiklos kokybės įsivertinimo modelis: UGDYMO(SI) APLINKOS

Dalintis

Mokymo dalių sąrašas

Įžanga

1/35

00:03:58

Fizinė aplinka

2/35

00:08:52

Vaikų poreikių ir ugdymo(si) aplinkos dermė

3/35

00:03:08

Aplinka kaip trečiasis pedagogas

4/35

00:01:09

Ugdymo(si) kontekstas – vaikų patirtis ir iniciatyvas atliepianti ugdymosi galimybių visuma

5/35

00:03:25

Ugdymo(si) kontekstų tęstinumas ir kaita

6/35

00:04:11

Universalus dizainas mokymuisi: aplinka kiekvienam vaikui

7/35

00:02:59

Galimybės veikti skirtingais būdais

8/35

00:03:08

Ugdymosi erdvių modeliavimas ir priemonių tikslingumas

9/35

00:03:24

Ramybės ir atsipalaidavimo erdvė

10/35

00:02:43

Lauko erdvė kaip ugdymosi kontekstas

11/35

00:02:23

Nuo pastebėjimo iki pagrįsto įsivertinimo

12/35

00:04:32

Kaip įsivertinti 3.1 rodiklio kokybę?

13/35

00:05:40

Socialinė-emocinė aplinka

14/35

00:01:11

Santykis kuriamas kasdienėse situacijose

15/35

00:02:31

Prieraišus individualus santykis

16/35

00:02:58

Vaiko balsas santykyje su mokytoju

17/35

00:01:29

Santykio kokybės stebėjimo požymiai

18/35

00:01:36

Socialinių sąveikų įvairovė

19/35

00:01:42

Socialinė sąveika: dalyvavimas ar stebėjimas?

20/35

00:00:55

Socialinės-emocinės aplinkos įsivertinimas

21/35

00:01:22

Nuo stebėjimo iki sąveikų aplinkos tobulinimo

22/35

00:01:48

Pažintinė aplinka

23/35

00:00:53

Pažintinės aplinkos kokybė atsiskleidžia veikiant

24/35

00:01:50

Vaikai puoselėja aplinką

25/35

00:03:48

Vaikai kuria grupės aplinką

26/35

00:02:03

Vienas kontekstas – du pažintinės aplinkos kriterijai

27/35

00:01:23

Priemonės ir informacinės technologijos

28/35

00:00:36

Technologija kaip pažinimo priemonė

29/35

00:01:17

Bendruomenės ištekliai vaikų pažinimui

30/35

00:02:10

Amžių atitinkanti ugdymosi rizika

31/35

00:02:18

Nuo vaikų susidomėjimo iki įsivertinimo

32/35

00:02:58

Aplinką kuriame sąmoningai

33/35

00:01:50

Įvertinkite žiūrėtą mokymą

34/35

Pažymėjimas

35/35

Mokymo medžiaga

Informacija

Visi dalyviai gauna atskiras pažymas už kiekvieną programos seminarą, taip pat galima mokėti už mokymus mažiau ir įsigyti visą programą „Veiklos kokybės įsivertinimas: nuo supratimo iki praktikos". 

 

Programos rengimą ir renginius organizuoja bei kvalifikacijos tobulinimo programą ruošia VšĮ „Gyvenimo Universitetas LT“ (akreditacijos pažymos Nr. IVP-38). 

Šiame seminare bus nagrinėjama, kaip ugdymo procese atpažinti kokybiško ugdymosi požymius ir kaip juos įsivertinti remiantis veiklos kokybės gairėmis. Dalyviai gilinsis į tai, kaip kuriamos sąlygos spontaniškai vaiko veiklai, patirtiniam ugdymuisi ir žaidimui – pagrindinei ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymosi formai.

 

Seminaro metu daug dėmesio bus skiriama mokytojo vaidmeniui: kaip pastebėti vaiko iniciatyvą, kaip ją palaikyti neperimant kontrolės, kaip užduoti mąstymą skatinančius klausimus, sudaryti sąlygas tyrinėjimui, eksperimentavimui ir bendradarbiavimui. Bus aptariama, kaip vaikų savarankiškumas, įsitraukimas, kūrybiškumas ir gebėjimas reflektuoti savo patirtį tampa svarbiais kokybiško ugdymosi rodikliais.

 

Seminaras padės pedagogams ir vadovams geriau suprasti, kaip ugdymosi kokybė atsiskleidžia kasdienėse situacijose – vaikų žaidimuose, tyrinėjimuose, pokalbiuose, pasirinkimuose ir iniciatyvose. Dalyviai mokysis atpažinti praktikos požymius, kurie rodo, kad vaikas ne tik „dalyvauja veikloje“, bet iš tiesų aktyviai konstruoja savo žinias ir patirtį.

 

Tai aktualus mokymas įstaigoms, kurios siekia stiprinti šiuolaikišką, vaiką kaip aktyvų ugdymosi dalyvį matantį požiūrį ir kurti ugdymo praktiką, paremtą smalsumu, tyrinėjimu, žaidimu bei prasmingu vaikų įsitraukimu.

 

 

Seminare bus nagrinėjamos 3 ugdymosi kryptys

  1. Spontaniška vaiko inicijuota veikla („Aš pats“)

    Kaip atpažinti ir palaikyti vaikų iniciatyvą? Kaip kurti aplinką, kurioje vaikai drąsiai renkasi veiklas, priemones, įgyvendina savo sumanymus ir mokosi savarankiškai spręsti sunkumus?

  2. Patirtinė vaiko veikla

    Kaip organizuoti ugdymą, kuriame vaikai tyrinėja, eksperimentuoja, klausia, diskutuoja ir reflektuoja savo patirtį? Kaip padėti vaikui atrasti „tyrėją“ savyje ir mokytis per realų veikimą?

  3. Žaidimas

    Kodėl žaidimas laikomas svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymosi forma? Kaip užtikrinti, kad žaidimas būtų ne „laisvo laiko užpildymas“, o prasminga veikla, skatinanti vaikų raidą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savireguliaciją?

 

 

Kuo šis mokymas vertingas?

Po seminaro dalyviai aiškiau supras:

  1. kaip atpažinti kokybiško ugdymosi požymius kasdienėje praktikoje;
  2. kaip palaikyti vaikų iniciatyvą ir savarankiškumą neperimant jų veiklos kontrolės;
  3. kaip kurti tyrinėjimą, eksperimentavimą ir refleksiją skatinančią aplinką;
  4. kaip vertinti žaidimą kaip svarbią ugdymosi ir pasiekimų augimo erdvę;
  5. kaip ugdymosi sritis siejasi su platesne veiklos kokybės vertinimo ir įsivertinimo logika.

 

 

Mokymo medžiaga parengta remiantis veiklos kokybės įsivertinimo metodikoje apibrėžta ugdymosi sritimi, kuri apima spontanišką vaiko inicijuotą veiklą, patirtinę veiklą ir žaidimą kaip pagrindines kokybiško ugdymosi kryptis.

Lektoriai ir jų pranešimai

img

Violėta Deksnienė

pranešimo laikas

13:00 val.

lektoriaus(-ės) tema

Veiklos kokybės įsivertinimo modelis: UGDYMO(SI) APLINKOS

Apie pranešėją

Rokiškio lopšelio-darželio ˶Varpelis˝ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daugiau apie lektorių

Atsiliepimai