Kai nerimas trukdo mokytis: kaip mokinio padėjėjui atpažinti ir padėti SUP turinčiam vaikui?

Kasdienėje mokyklos aplinkoje mokinio padėjėjas dažnai pirmasis pastebi, kad SUP turintis vaikas tampa neramus, vengia veiklos, užsisklendžia, priešinasi ar patiria emocinius protrūkius. Tokiais atvejais gali būti sunku suprasti, ar toks elgesys kyla dėl nenoro bendradarbiauti, ar tai yra nerimo išraiška. Nuo to, kaip suaugusysis interpretuoja vaiko elgesį ir į jį reaguoja, priklauso ne tik vaiko emocinė savijauta, bet ir jo galimybės sėkmingai įsitraukti į ugdymo procesą.

SUP turinčių vaikų nerimas dažnai pasireiškia netikėtais ir ne visada lengvai atpažįstamais būdais – per vengimą, pyktį, sustingimą, somatinius nusiskundimus ar atsisakymą atlikti užduotis. Todėl mokinio padėjėjui svarbu ne tik atpažinti šiuos požymius, bet ir suprasti, kas juos sukelia, kaip padėti vaikui nusiraminti bei kokie kasdieniai suaugusiojo veiksmai stiprina vaiko saugumo jausmą. Gebėjimas tinkamai reaguoti į nerimą leidžia kurti labiau nuspėjamą, palaikančią ir vaikui emociškai saugią ugdymo aplinką.

Ką nagrinėsime šio seminaro metu?

• Kaip atpažinti SUP turinčio vaiko nerimą ir atskirti jį nuo tyčinio netinkamo elgesio?
• Kaip nerimas gali pasireikšti kasdienėse mokyklos situacijose?
• Kodėl vaikas gali vengti veiklos, pykti, sustingti, verkti ar atsisakyti bendradarbiauti?
• Kokie mokinio padėjėjo veiksmai padeda mažinti vaiko nerimą ir stiprinti emocinį saugumą?
• Kaip kalbėti su nerimaujančiu vaiku ir kokių reakcijų geriau vengti?
• Kaip padėti vaikui nusiraminti, atgauti kontrolės jausmą ir grįžti į ugdymo procesą?
• Kada svarbu į pagalbą įtraukti mokytoją, švietimo pagalbos specialistus ar vaiko tėvus?

Ką išsinešite?

• Praktinius būdus, kaip atpažinti SUP turinčio vaiko nerimo požymius ir suprasti jų priežastis.
• Aiškias strategijas, padedančias tinkamai reaguoti į vaiko vengimą, pyktį, sustingimą ar emocijų protrūkius.
• Paprastus nusiraminimo, emocinio saugumo stiprinimo ir bendravimo būdus, kuriuos galėsite taikyti kasdienėje ugdymo aplinkoje.
• Didesnį pasitikėjimą savo vaidmeniu padedant vaikui įveikti nerimą bei sėkmingiau bendradarbiaujant su mokytoju ir švietimo pagalbos specialistais.