Ankstyvojo amžiaus vaikų patirtinis ugdymas(is): „Judame daugiau ir išradingiau“

Kauno lopšelio–darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2–3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą. Tokiu būdu suteikiama galimybė vaikui tenkinti asmeninius interesus ir įgyvendinti norimus tikslus, siekiant veikti individualiai, poromis, grupėmis, su šeima. 

Kaip nurodoma „Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programos ir metodinės rekomendacijos" programoje, ugdydami vaikus turime atsižvelgti į didaktines nuostatas:

o Vaikai fiziškai ugdomi atsižvelgiant į vaiko individualias įgimtas fizines galias.
o Vaiko judėjimo aktyvumas, išraiška ir savirealizacija kiekvienos dienos ritme.
o Kuriant palankią aplinką fiziniam ugdymui, vadovaujamasi pedagoginiais principais, kurie pritaikomi ne tik ugdymo institucijoje, bet ir namų aplinkoje.
o Vaikų fizinis aktyvumas vyksta pagal fizinio ugdymo pratybų planus, siekiant geresnio vaiko nusiteikimo, savarankiškumo, pasitikėjimo savimi.

French'o (2007) teigimu, vaikystė yra tas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai galima įgyti patirties ir ją interpretuoti aktyviai veikiant. 

Aktyvaus mokymosi vaidmuo, užtikrinant vaiko gerovę ir palaikant ankstyvąjį mokymąsi bei jo plėtrą, pradedant nuo žaidimo, pasitenkinimo veikla, pereinant prie vaiko kompetencijos jausmo ir baigiant saugumo jausmu bei noru ir galėjimu rizikuoti, spręsti, pateikiamas „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklas“(Marshall, 2005).

Marshall'o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikėme projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui. Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvias veiklas pradedame nuo žaidimo modeliavimo, pasitenkinimo veiklai kuriame aplinką, pereiname prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiame saugumo jausmu bei noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose (žr. 1 pav.)

1 pav.  Aktyvaus mokymosi ciklas

Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiš¬kai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo. Patirtinis ugdymasis pabrėžia ugdymosi proceso svarbą, o ne rezultatą (Monkevičienė, 2009)

Aktyvia veikla siekiama, kad 2–3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orienuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus. Veiksmai su daiktais suformuoja elementarias vaidmeninio žaidimo užuomazgas. Mokydamiesi judesių vaikai savo veiksmus pradeda derinti prie daiktų savybių pvz., šokinėja kaip kamuoliai ir pan. 

Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą: tobulina gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralysti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Vaikai grupės erdvėje  atliko sportinius pratimus naudojant reikmenis:
•    Suoliuku – ropojo (keturpėsčia), šliaužė (ant pilvo);
•    Kirmėle – ropojo;
•    Stalu, kėde (baldais) – pralindo (pritūpus arba keturpėsčia);
•    Barjerais (skirtingo aukščio) – perlipo + pralindo (apjungta veikla);
•    Parašiutu – ropojo + išlindo.

Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavino pusiausvyrą, gerino  judesių koordinaciją, ugdė drąsą. Atliekant pratimus, raumenys pakaitomis įtempiami ir atpalaiduojami, todėl ilgiau nepavargsta.

Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Bendra vaikų veikla sudaro sąlygas dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti kitų idėjas, mokytis vienam iš kito.

Buvo žaidžiami imitaciniai-siužetiniai žaidimai. Vaikai atliko judesių įgūdžių lavinimo pratimus pagal pradinę  kūno padėtį ir žaidė imitacinius-siužetinius  žaidimus: 
•    stovėjimo–ėjimo („Milžinai-nykštukai“ , „Lėktuvai“, „Gandras“);
•    sėdint („Pirštukai eina“, „Beždžionė lipa į medį“);
•    atsigulus–atsiklaupus („Dviratis“, „Volelis“, „Kačiukas“, „Šuniukas žaidžia su kamuoliuku“).

Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinacija. Žaidimas, pamėgdžiojimas ir socialinė sąveika yra pagrindiniai faktoriai, darantys įtaką tolimesniam vaiko vystymuisi.

Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas. Tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima. Pedagogai tėvams akcentuoja, kad kaip vaikai juda (šliaužia, ropoja ir pan.), formuojasi judėjimo gebėjimai, lavinamos  fizinės ypatybės.

 
Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.  

Literatūra
Rauckis J., Drungilienė D. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa ir metodinės rekomendacijos // Vilnius, 2003.

French G. 2007. Children's early learning and development. NCCA [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.ncca.ie/ uploadedfiles/curriculum/ld%2obackground%20paper%2omay.pdf [žiūrėta 2020.12.14].

Marshall B. 2005. Active learning cycle. Presented as part of a semi¬nar by Shannon Lockhart, High / Scope Research Foundation, on In¬fants and Toddlers, High / Scope Ireland, Northern Irish Preschools Playgroup Association Offices [interaktyvus]. Belfast, Northern Ire¬land. Prieiga per internetą: http://doras.dcu.ie/24311/1/French.G.2007Childrens_learning_and_dev.pdf [žiūrėta 2020-12-14].

Monkevičienė O.  2009. Lietuvos švietimo reforma: ikimokyklinio ugdymo turinio ir pedagoginių technologijų 
kaita 1988–2008 m. mokytojų ugdymas. Nr. 12 (1), 104–120 Vilniaus pedagoginis universitetas

Danguolė Simanauskienė
Kauno lopšelio–darželio ,,Vėrinėlis” direktorės pavaduotoja ugdymui (projekto vadovė)
Violeta Kovaliovienė
Mokytoja 
Evalda Pavydytė
Mokytoja