Darbas specialioje mokykloje. Mokau ir daug išmokstu

Esu jauna pedagogė, man dvidešimt aštuoneri metai. Mokytojos kelią pradėjau vos baigusi bakalauro studijas. Vaikystėje svajojau būti gydytoja, tačiau likimas įdomiai susiklostė – tapau specialiąja pedagoge. Žmonės išgirdę, kad dirbu specialiojoje mokykloje, pakraipo galvas, rimtu veidu klausia, kokį dalyką dėstau, kaip atrodo mano darbas, prašo papasakoti apie mokinius. Nespėjus atsakyti išgirstų  nuostabos pilnų komentarų – „Koks sunkus tavo darbas“ , „Kodėl nedirbi „normalioje“ mokykloje?“.

Daugumai pedagogų išgirdus, jog klasėje mokysis mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, pašiurpsta oda, jie pasimeta, nežino kaip dirbti su tokiu mokiniu, kaip skirti pakankamai laiko jam, neapleidžiant kitų klasės mokinių. Specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas susuka galvą: įvairiapusiai raidos sutrikimai, mokymosi sunkumai, intelekto sutrikimai, kalbos neišsivystymas, kompleksinės negalios, ypatingai gabūs mokiniai ir t. t. Šių mokinių ugdymas gąsdina pedagogus, tėvus bei socialinius pedagogus, nes tai ne tik akademinių žinių pritaikymo, bet ir socializacijos iššūkis. Neabejojama, jog dirbant su šiais mokiniais pedagogai privalo būti pasikaustę. Bendrojo ugdymo mokyklose mokytojams talkina specialusis pedagogas, kuris padeda pritaikyti arba individualizuoti bendrąsias ugdymo programas. Dažnai atsitinka taip, jog mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, patenka į mokyklą, kurioje nėra specialiojo pedagogo. Tuomet jį mokantys pedagogai pagalbos kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių turintys mokiniai dažniausiai ugdomi specialiose ugdymo įstaigose, kuriose gauna visą reikiamą specialistų pagalbą bei yra ugdomi nedidelėse klasėse. 

Socialinių įgūdžių ugdymo programa be patvirtintos programos

Įstaigoje, kurioje dirbu, yra ugdomi mokiniai, turintys intelekto sutrikimų bei įvairių negalių: kompleksines negalias, Dauno sindromus, įvairiapusius raidos sutrikimus, elgesio ir emocijų sutrikimus ir t. t.  Ugdymas vyksta pagal priešmokyklines, ikimokyklines, pradines, vidurines, socialinių įgūdžių bei profesines ugdymo programas. Pamokų metu mokiniai mokosi ne tik akademinių žinių, bet ir socialinių įgūdžių bei ugdomos jų bendrosios kompetencijos. Esu socialinių įgūdžių ugdymo programos mokytoja, ši programa skirta mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių intelekto sutrikimų ir baigusiems pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Programos tikslas – plėtoti asmens galias (dvasines, intelektines ir fizines), sudarant sąlygas mokytis ir siekti įgyti gyvenimui, mokymuisi ir darbinei veiklai būtinas kompetencijas, padėsiančias pagal galimybes būti veikliam, siekti įgyti profesiją ar (ir) dalyvauti kartu su kitais užimtumo, laisvalaikio veiklose, adaptuotis ir integruotis visuomenėje. Ši programa skirta mokiniams, baigusiems pagrindinę ugdymo programą ir trunka 3 metus, bet ne ilgiau nei mokiniui sukaks 21 metai. Socialinės programos uždaviniai yra plėtoti kiekvieno mokinio asmenines galias, sukurti sąlygas mokiniams dalyvauti įvairiose mokymosi, meninėje, sportinėje, darbinėje veikloje, plėtoti mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias aktyvias veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, savarankišką gyvenimą. Svarbu ugdyti mokinių kompetencijas, būtinas sėkmingai integracijai į visuomenę, darbinę profesinę veiklą, būti savarankiškus joje. Įdomiausia yra tai, jog ši programa yra be patvirtintos programos, pedagogai patys kuria programas bei ilgalaikius planus. Darbas kūrybiškas bei įdomus. Su mokiniais vykdome įvairią veiklą, plėtojame komunikacinius gebėjimus, asmenines, pažinimo, kultūrines kompetencijas. Daug laiko diskutuojame, nagrinėjame įvairius aplink vykstančius procesus, lankomės muziejuose, parodose, keliaujame viešuoju transportu, gaminame įvairius patiekalus, mokomės savitvarkos, meninės veiklos, įsitraukiame į bendruomenės veiklą. Mokiniai yra žingeidūs, atviri, nebijantys naujovių, jas priima neprieštaraudami. Mokiniams yra įprasta pasakyti komplimentą, apsikabinti, jie nesidrovėdami verkia, juokiasi bei demonstruoja savo emocijas. Jiems ypatingai svarbu būti bendruomenėje, dalyvauti ar bent jau stebėti vykstančią veiklą. Tikriausiai tai vieninteliai mokiniai, kurie nesimuliuoja, kad galėtų likti namuose, jie karštligiškai nori eiti į mokyklą. 

Artimas nuotolinis ugdymas

Pavasarį netikėtai visus ištiko nuotolinis ugdymas. Prisipažinsiu, kuris nemenkas iššūkis buvo mums, specialiųjų ugdymo įstaigų pedagogams. Mokiniams reikėdavo pagalbos atliekant užduotis namuose, prisijungiant prie sinchroninių pamokų. Mokykla, kurioje dirbu, pasirinko modelį, kuomet visa mokymosi medžiaga būdavo išsiunčiama pirmadieniais ir savaitės bėgyje mokiniai su mokytojais bendraudavo virtualiai. Mano klasės mokiniai aktyviai įsitraukė į nuotolinį ugdymąsi, kasdien konferenciniu ryšiu vykdavo pamokos. Mokiniai artimai bendravo, dalindavosi savo įspūdžiais, kaip sekasi atlikti užduotis, jas aptardavome, kartu gerdavome arbatą, gamindavomės sumuštinius, lankstydavome drabužius, rašydavome diktantus, skaitydavome ir nagrinėdavome įvairias istorijas, žiūrėdavome teminius filmus, demonstravome savo naminius gyvūnėlius ar supažindindavome su šeimos nariais. Nebuvo lengva, įtraukti mokinius, kurie nešneka, bet tėvelių dėka gaudavau atgalinį ryšį. Kurdama užduotys stengiausi, kad būtų ugdomos ne tik akademinės žinios, bet ir savitvarkos įgūdžiai, mokiniai buvo skatinami kuo daugiau įsitraukti į namų ruošą. Kartu su tėveliais gamindavo įvairius patiekalus, tvarkydavo namus ar prižiūrėdavo savo augintinius. Džiaugiuosi, nes po atliktos apklausos mano klasės mokinių tėveliai puikiai įvertino nuotolines pamokas. 

Į klausimą „Kodėl nedirbi „normalioje“ mokykloje?“ atsakau, jog dirbu pačioje normaliausioje mokykloje su nuoširdžiais mokiniais, jaučiu jų meilę, pripažinimą. Manęs nevaržo planai, man nereikia gąsdinti mokinių dėl artėjančių egzaminų. Tokia laisvė suteikia daug kūrybinio džiaugsmo bei iššūkių man, kaip jaunai mokytojai. Svarbiausia dirbant šį darbą matyti ne mokinių diagnozes, o jų asmenybės, gerąsias savybės ir atvira širdimi priimti visus. Tik praėjus, kuriam laikui supratau, jog jie mane išmoko daug daugiau, nei aš juos. Tik vargu, ar bendrojo ugdymo mokyklos pasirengusios mokytis iš  mokinių, turinčių didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių. 

Vilniaus Verkių mokykla – daugiafunkcis centras
Specialioji pedagogė Ingrida Stungienė