Disleksija: kaip atpažinti ir padėti?

Spalis – disleksijos pažinimo ir supratimo mėnuo. Tad tai puiki proga atkreipti dėmesį į skaitymo sunkumų turinčius vaikus, jų patiriamus iššūkius ir galimybes šiems vaikams padėti.

Kas yra disleksija?

Disleksija – tai specifinis mokymosi sutrikimas. Jį turintys susiduria su nuolatiniais sunkumais skaitant, rašant ir suprantant žodinę informaciją, nepaisant tinkamo mokymo ir intelektinės raidos. Disleksija nėra susijusi su žemu intelektu ar motyvacijos trūkumu: ją nulemia smegenų informacijos apdorojimo ypatumai, dažnai genetinio pobūdžio. Disleksijos sutrikimas žmogų lydi visą gyvenimą. 

Tiksliai nustatyti sudėtinga, tačiau disleksijos sutrikimą gali turėti apie 10–15 % mokinių. 

Kokių sunkumų patiria disleksiją turintys vaikai?

Vaikai su disleksija mokykloje susiduria su daugybe iššūkių:

• Skaitymo ir rašymo sunkumai. Raidės gali keistis vietomis ar „pabėgti“, mokinys skaito labai lėtai, dažnai su klaidomis, taip pat sudėtinga taisyklinga ir tvarkingai rašyti.

• Dėmesio koncentracijos sunkumai. Disleksija turi įtakos ir kognityviniams gebėjimams: darbinei atminčiai, dėmesio koncentracijai. Todėl disleksiją turintiems vaikams gali būti sudėtinga atlikti užduotis, kurioms reikalingas ilgesnis dėmesio sutelkimas, gebėjimas tvarkyti ir analizuoti turimą informaciją. 

• Mokymosi atsilikimas. Mokykloje vertinamos užduotys ir skaitiniai dažnai būna sudėtingesni nei vaiko skaitymo galimybės, tad mokinys gali atsilikti. 

• Emociniai ir socialiniai sunkumai. Dėl nuolatinių klaidų, nesugebėjimo pasivyti su disleksija susiduriantį mokinį gali kamuoti savivertės problemos, nerimas, patyčios.

• Mokymosi strategijų trūkumas. Disleksiją turinčiam vaikui reikalinga individualizacija ir palaikymas, o tėvams ir mokytojams vis dar trūksta įrankių ir žinių, kaip dirbti su disleksiją turinčiu vaiku.

• Perdegimas ir išsekimas. Disleksiją turintys mokiniai gali greičiau pavargti, kai užduotys neatitinka jų tempo ar gebėjimų. 

Kaip atpažinti disleksiją?

• Ikimokykliniame amžiuje pastebėti disleksiją yra sudėtingiau, tačiau įmanoma. Skaitymo sutrikimą turintys tokio amžiaus vaikai sunkiau išmoksta naujus žodžius, gali klysti tardami paprastus žodžius, painioti skiemenis, sunkiai įsiminti abėcėlės raides, jiems nelengva laikytis nuoseklių instrukcijų, suvokti laiką ir erdvę. 
• Dažniausiai disleksija įtariama vaikui pradėjus mokytis skaityti ir rašyti, todėl šio sutrikimo požymiai išryškėja priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams. Tai lėtesnis skaitymas nei bendraamžių; skaitoma paraidžiui, skiemenuojant, praleidžiant ar keičiant raides arba skiemenis, spėliojant žodžių pradžią; lėtas rašymas, netvarkinga, netaisyklinga rašysena, klaidos rašant net paprasčiausius žodžius. Vaikas gali nesuprasti to, ką ką tik perskaitė, negebėti sekti užrašytų instrukcijų, skųstis, kad tekstą mato susiliejusį ar judantį.
• Kartais disleksija gali išryškėti ir tik vyresniame amžiuje, sudėtingėjant užduotims mokykloje. Tokio amžiaus vaikai gali daryti daug gramatikos ir skyrybos klaidų, itin ilgai užtrukti ruošdami namų darbus, sunkiau reikšti mintis, kalbėti nerišliai ir apskritai lėčiau kalbėti, vengti skaityti garsiai.

Kaip padėti su disleksija susiduriančiam vaikui?

Ypač svarbu yra laiku atpažinti disleksiją ir kreiptis specializuotos pagalbos. Taip pat būtina suteikti ją turinčiam vaikui emocinį palaikymą ir supratimą, nekritikuoti, stiprinti jo pasitikėjimą savimi. 

Žinoma, labai svarbu užtikrinti struktūruotą mokymąsi, individualizuoti, pritaikyti užduotis ir mokymosi tempą pagal mokinio gebėjimus, pasitelkti technologines pagalbos priemones. 

Trūksta žinių ir įrankių? 

Kviečiame pasižvalgyti po jų suteiksiančius mokymus:

• Kaip pritaikyti mokymo priemones disleksiją ir disgrafiją turinčiam mokiniui?
  
• Kaip mokyti disleksiją turintį pradinuką?

• Disgrafija, disleksija, diskalkulija: kaip mokinio padėjėjui dirbti praktiškai?