Grupinių treniruočių „Judame daugiau ir išradingiau“ nauda

Sportas yra naudingas sveikatai ir gerai savijautai. Tinkamos trukmės ir intensyvumo fizinis aktyvumas yra susijęs su vaikų širdies ir kraujagyslių, raumenų ir kaulų sistemų bei fiziologine sveikata. Taip pat manoma, kad fizinis aktyvumas teikia naudą ir protiniam darbingumui ir socialiniai raidai, skatina vaikų augimą bei brendimą, suteikia efektyvių sveikatos pokyčių, kurie skatina mokytis ir fiziškai aktyvesnį laisvalaikio praleidimą (Zumeras, Gurskas, 2012).

Mes, Kauno lopšelio–darželio ,,Vėrinėlis“ bendruomenė, norėjome, kad vaikai turėtų galimybę papildomai sportuoti. Pasirinkome šias sporto šakas: fizinį aktyvumą kiekvieną dieną po 15 min., jogos treniruotes 2 kartus per savaitę, šokius (lietuvių liaudies rateliai) 2 kartus per savaitę, šokių (sportinių) treniruotės 3 kartus per savaitę. Specialistai treniruočių metu vaikus moko, kaip taisyklingai atlikti pratimus, atsižvelgia į sportinį lavinimą, treniruotės turinį sudarančius veiksnius bei sporto fiziologiją.
Specialistai, dirbantys su vaikais, remiasi darbo patirtimi, moksliniais tyrimais ir rekomendacijomis.

Treniruotumo ugdymas yra visapusiškos asmenybės ugdymo sudedamoji dalis, kai yra ne tik plėtojami fiziniai gebėjimai, bet ir dvasinės sportininko galios. Sportiškumą galima skirstyti į bendrąjį ir specialųjį: 
Bendrasis treniruotumas – sportininko organizmo pokyčiai, pasiekiami fiziniais pratimais, stiprinančiais sveikatą, gerinančiais funkcines organų ir sistemų galias, fizines ypatybes.
Specialusis treniruotumas – sportininko organizmo pokyčiai, atsirandantys tobulinant specifinę raumenų ir funkcinių sistemų veiklą, kuri atitinka sporto šakos ar rungties varžybų pobūdį (Milašiaus, 2017).

Austrų mokslininkas L. Prokopas treniruotumo lavinimą suskirstė į 3 fazes:
1)    adaptacijos fazė;
2)    didžiausio sportinio darbingumo fazė;
3)    readaptacijos fazė.

Readaptacijos fazę L. Prokopas suprato kaip geriausio darbingumo praradimo fazę dėl to, kad yra peržengiamos prisitaikymo ribos. Forsuojant treniruočių krūvius, organizmo atsparumas stresoriams mažėja. Be to, bet koks kitas poveikis organizmui, kai treniruojamasi taikant didelius krūvius, gali pagreitinti prisitaikymo ribų peržengimą. Tai labai akivaizdžiai pasireiškia aukštikalnėse. Šiomis sąlygomis organizmą vienu metu veikia keli stresoriai – krūviai ir deguonės trūkumas. Tinkamai derinant šiuos du faktorius galima pasiekti gerų organizmo adaptacijos rezultatų.

Treniruotumo pažanga priklauso nuo daugelio treniruotės turinį sudarančių veiksnių:

1. Organizmo adaptacinių galimybių;
2. Fizinių krūvių, jų apimties, intensyvumo, poilsio trukmės ir formų;
3. Atsigavimo sąlygų, visų pirma mitybos, fizioterapinių, psichomotorinių, balneologinių, medicininių-biologinių priemonių;
4. Judesių įgūdžių formavimo (techninio rengimo);
5. Taktinio rengimo (didelės sportinės kovos būdų įvairovės);
6. Psichologinio rengimo (valios, ryžto, reikiamų charakterio savybių, motyvacijos ir kt. formavimo);
7. Teorinio rengimo (bendrojo ir specialaus sportinio mentaliteto ugdymo);
8. Medicininės, fiziologinės, psichologinės priežiūros (sportininko organizmo adaptacijos prie fizinių krūvių kontrolės, jos dinamikos nustatymo; atskirų organų ir sistemų funkcinių sutrikimų nustatymo ir gydymo, traumų išvengimo ir gydymo);
9. Socialinių veiksnių (gyvenimo, darbo sąlygų, bendro fizinio ir dvasinio komforto);
10. Materialinio bei techninio aprūpinimo;
11. Mokslinio metodinio aptarnavimo (Milašiaus, 2017).

Fizinis aktyvumas – „sportuok sveikai“ pratybų turinį sudarantys veiksniai: organizmo adaptacinės galimybės; fizinis krūvis, jų apimtis, intensyvumas, poilsio trukme ir forma.
Fizinio aktyvumo pratybos vyksta lauke tinklinio aikštelėje ir dviračių tako erdvėse.  Tikslinė grupė: 3–6 metų amžiaus vaikai. Pratybos vyksta vieną kartą per dieną  ir trunka 15 minučių. 

Pratybų turinį sudaro trys dalys:
1. Pratybos pradedamos nuo pramankštos pratimų, atliekamų mažu intensyvumu. Pramankštos nauda:
•    Suaktyvina nervų sistemą;
•    Suaktyvina kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcijas, suaktyvina medžiagų apykaitą raumenyse (bėgimas, šokinėjimas, ėjimas, važiavimas dviračiu ar paspirtuku);
•    Įšildomi raumenys, pagerėja jų elastingumas, padidėja jų veiklos efektyvumas;
•    Pagerėja termoreguliacija, padedanti išvengti perkaitimo ir didelio prakaitavimo;

2. Pereinama prie didesnio intensyvumo veiksmų: aktyvūs pratimai ir žaidimai. Pratimai susiję su tinklinio sporto šaka. Vaikai sužino, kad tinklinis yra  komandinis žaidimas ir žaidžia dvi komandos sudarytos iš šešių žaidėjų. Abejas komandas skiria tinklas, o žaidėjų tikslas – permušti kamuolį per tinklą į priešininkų teritoriją ir uždirbti taškus pagal tam tikras taisykles.
Tinklinis lavina šoklumą, reakciją, vikrumą. Vaikai susipažino su tinklinio kamuoliu ir aikštelės struktūra. Atliko pasiūlytus veiksmus: kamuolio mėtymui žaidė žaidimą „Kamuolių mūšis“. Tai skatino bendradarbiavimą su draugais. Pusiausvyrai, koordinacijai lavinti dviračių erdvėje važiavo su balansiniais dviračiais, paspirtukais.

3. Užbaigiama atsigavimo/atvėsimo dalimi, lengvas ramus žaidimas, tempimo pratimai.  Kiekvienose pratybose pratempiame raumenis, kad jie būtų elastingi. 

Pratybų metu vaikai lavino kūno raumenis, atliko pratimus jų stiprinimui. Kartojo judriuosius žaidimus, bandė pritaikyti įvairias variacijas. 

Šokių (liaudies žaidimų) pamokėlėse vaikai jaučia teigiamus rezultatus, kai sudaromas treniruočių turinys iš psichologinio rengimo (sekamos pasakos improvizacija išryškina personažo charakterio savybes, siužetas motyvuoja judesius) ir socialinių veiksnių (bendro fizinio ir dvasinio komforto). Vaikai šoka judesio pasakas pvz., „Katės namai“. Improvizuoja, kuria atskiras judesių sekas, šoka draugų sukurtus judesius. Šoka ratelį, pvz. „Kac kačiukai“ ir judesio pasaka „Pirštinė“, šoka folklorinį ratelį „Patrepsinis“.

Pasiekimai. Šokama pavieniui, poroje ir grupėje, koordinuodami judesius, orientuodamiesi erdvėje, prisiderindami prie šokio ritmo ir tempo, perteikdami judesių dydį ir šokio nuotaiką.

Šokių (sportinių) treniruočių proceso veiksnius sudaro judesių įgūdžių formavimo (techninio rengimo) ir taktinio rengimo (didelės sportinės kovos būdų įvairovės);
Šokio atlikimas. Formuojamas teigiamas savęs vertinimas bei didinamas pasitikėjimas savimi per šokio raišką (šokimas, šokio kūryba, šokio veiklos pristatymas).
Šokio technika. Vaikai sužino lėtojo valso, ,,čia čia“ šokio technikos pagrindus, vėliau ir kitus  šokius.
Šokio praktika. Treniruotėse šoka ,,Head-shoulder-knees-toes“ („galva-pečiai-keliai-pirštai-keliai-pirštai“) rodome šias kūno vietas, apsisukam ir pašokam į viršų, paskui ėjimas vietoje, vėl pakartojame viską ir tada šuoliukai ir vėl kartojame viską. Na ir ir kiti šokiai: ,,Meškučiai“, ..Piratai“.  Šokių praktikavimas plėtoja vaikų estetinę ir meninę patirtį, stiprina fiziškai, pagerėja jų laikysena ir koordinacija.
Šokio ritmika. Lėto valso ritmo pratimai: pakilimai - nusileidimai skaičiuojant 1,2,3, rimto plojimas pagal muzika, 1-suplojam, 2,3- purtom rankytes. 
,,Čia čia čia“ rimto pratimai: kelių lankstymas pagal muziką, plojimas (1,2,3) trepsėjimas vietoje (2,3) ir paskui atvirkščiai. 
Fizinis kūno parengimas. Šokių (sportinių) treniruotės ugdo saviraišką, stiprina vaikų discipliną ir atsakomybę, stovėseną ir laikyseną.

Nauda vaikams:
•    Šokant dirba abu smegenų pusrutuliai, lavėja mąstymo sugebėjimai, gerėja atmintis.
•    Šokis stiprina imunitetą. Ilgainiui gali padėti atsikratyti kvėpavimo takų uždegimo, infekcijų, chroniško bronchito. Padeda netgi sergantiems astma, palengvina priepuolius.
•    Šokant išmokstama reguliuoti kvėpavimą, todėl smegenys aprūpinami pakankamu deguonies kiekiu.

Jogos treniruotės turinį sudaro psichologinio rengimo (valios, ryžto, reikiamų charakterio savybių, motyvacijos ir kt. formavimo) veiksnys.
Treniruotėse plėtojama ,,Kelionės“ tematikos. Formatas vykdomas pasakojimo principu: pasakojama istorija, atliekant pratimus ir pozas, susietas su istorijos naratyvu. Vaikai atliko šias pozas ir pratimus: Kalnas, Saulė, Kupranugaris, Dramblys, Skorpionas, Kaktusas, Kobra, Gyvatė Barškuolė, Driežas, Strutis, Triušis, Jogas. 
Pratimai gerina vaikų motorinius įgūdžius, treniruoja pusiausvyros pojūtį ir visumoje skatina sveikatą ir gerą fizinę būklę.

Jogos treniruotės orientuotos į siužetą. Pozos ir pratimai skirti užtikrinti tolygų raumenų tonusą, stuburo sveikatinimą ir pagrindinių fizinių savybių ugdymą. Taip pat lavinama optimali laikysena, viso kūno sąnarių mobilumas bei lankstumas ir bendra fizinė organizmo darna. 

Sporto šakų specialistai vaikus, pedagogus, tėvus sudomina ir įtraukia į ilgalaikę fizinio aktyvumo veiklą. Išryškėjo veiklų  įvairovė, spalvingumas, asmeninis aktualumas. Suaugusiųjų įsitraukimas į veiklas skatina palaikyti, stimuliuoti natūralų vaiko poreikį judėti.

Sporto šakų treniruotės „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamos valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.

Literatūra.  
1.Sporto fiziologija. K.Milašius (2017)  Lietuvos edukologijos universitetas 
2. Mokinių fizinis aktyvumas ir sveikata: metodinė-informacinė medžiaga, skirta visuomenės sveikatos priežiūros specialistams bei pedagogams. Zumeras, R, Gurskas, V, (2012), Vilnius. 

Kauno lopšelis–darželis ,,Vėrinėlis“

Direktorė Zita Ona Jurgelevičienė
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Simanauskienė
Šokių mokytoja Idalija Braškytė
Šokių (sportinių) trenerė Viktorija Baravykaitė
Jogos trenerė Milda Steponavičiūtė
Fizinį aktyvumą organizuojanti, kūno kultūros mokytoja Justina Rimkevičiūtė