Kaip dirbti su Z karta?

Dar studijuodamas Vilniaus universitete, išgirdau apie naująją Z kartą. Pradžioje galvojau, jog kalbos apie kartų kaitą, skirtingus kartų mokymo(si) metodus, elgseną buvo iš piršto laužtos. Mokinys turi mokytis, o mokytojas mokyti. Kas čia neaišku? Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo naivios gretutinių pedagogikos studijų studento mintys...

Taigi, dar bestudijuojant, profesorė Vilija Targamadzė pasiūlė man pasidomėti naująja karta ir rašyti apie tai baigiamąjį darbą. Taip prasidėjo gilesnė mano ir Z kartos pažintis. Baigiamajame darbe nagrinėjau ir aptarinėjau Z kartos didaktikos principus, o visai netrukus pradėjau dirbti mokykloje ir ėmiausi taikyti teorines žinias praktiškai. Tiesa, bedirbdamas mokykloje supratau, kad iš tiesų aš ir pats esu tos Z kartos atstovas...

Noriu pasidalinti keliomis įžvalgomis, kaip aš dirbu su Z kartos atstovais.

Klauskite vaikų nuomonės

Pasiteiraukite, ką vaikai norėtų veikti per jūsų pamokas. Be abejo, sulauksite daug pasiūlymų, kurie bus netinkami jūsų pamokoms, bet kažką iš to tikrai galėsite pritaikyti, o vaikams labai patiks, kad jų nuomonė jums atrodo reikšminga.

Mano dėstomas dalykas – istorija – nėra iš paprastųjų. Vaikai dažnai neišlaiko dėmesio. Geriausiai jiems sekasi mokytis per vaizdus, tačiau ne visiems istorijos įvykiams ar procesams yra alternatyvių vaizdų / video.

Vieną vakarą naršydamas facebooke gavau žinutę nuo mokinio. Aštuntokas manęs klausė: „Mokytojau, ar galim per kitą pamoką pažiūrėti filmuką iš šio kanalo?“ Pradėjau domėtis youtube kanalo „Trečia lentyna“ turiniu. Peržiūrėjau nemažai filmukų ir supratau, kad būtent tokie filmukai patinka vaikams. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti ir jums. Naršydamas radau įvairios tematikos video, kurie pateikti šokiruojančiai, įdomiai, parinktos itin įtraukiančios temos, kurias galima pritaikyti tiek istorijos, tiek kitų dalykų pamokoms. „Neįtikėtinos archeologijos iškasenos“, „10 mokslo eksperimentų, kurie galėjo pražudyti mūsų pasaulį“ – ir tai tik keletas epizodų, kuriuos vaikai žiūri atvipusiais žandikauliais. Nepagailiu kelių savo pamokos minučių ir kartais vis parodau vaikams vieną kitą filmuką. Tiesa, tokiu būdu aš pasiekiu kompromisą. Kai pažiūrime tai, kas labai įdomu, paprasčiau vaikams išdėstyti gal ne tokią įdomią, tačiau ne mažiau svarbią temą. Radus aukso viduriuką visi būna patenkinti!

Technologijos ir dar kartą technologijos

Naudokite socialinius tinklus, programėles ir leiskite vaikams per pamokas naudotis telefonu. Tas nelemtas telefonas vaikams yra visas pasaulis! Tik pabandyk jį atimti – atrodo, kad bandai iš jų išplėšti širdį. Ar jūs tikrai norit pradėti trečią pasaulinį? Aš ne, todėl jau ne kartą sakiau mokiniams, kad atsakymų į klausimus gali ieškoti telefone. Ir tai veikia!

Socialiniai tinklai Jums padės lengviau pasiekti mokinius. Aš feisbuke sukuriu kiekvienai klasei slaptą grupę. Jose talpinu visą informaciją, netgi namų darbų užduotis. Pasitaiko, kad ir moralą atskaitau. Sėdžiu prie kompiuterio, kažką pamatau internete (susijusio su istorija ar praeita tema) ir „įmetu“ į uždarą grupę. Vienas kitas mokinys pasižiūri. Dažnam mokytojui pasirodys, kad tai yra papildomas darbas, laiko gaišimas, bet juk dauguma ir taip „sėdime“ internete, todėl „numesti“ nuorodą į uždarą grupę laiko nekainuoja. Tiek mes, tiek mokiniai esame tokie patys vartotojai. Kasdien į jų akiratį patenka didžiuliai kiekiai informacijos, bet kai dalis tos informacijos yra naudinga, kažkas galvoje vis dėlto lieka.

Kalbant apie socialinius tinklus, aš naudoju ir instagram story. Nufotografuoju kaip taisau darbus ar kuriu kontrolinio darbo užduotis – vaikai visa tai mato. Bet dar populiaresnė programėlė tarp paauglių yra snapchat. Tiesą sakant, ir mano bendraamžių tarpe ji labai populiari. Aš tą programėlę naudojau bendrauti su merginomis, bet pradėjęs dirbti mokykloje ėmiau naudoti ir bendravimui su mokiniais. Savo mokiniams pasakiau: į feisbuko draugus priimsiu tik tada, kai baigsite mokyklą, o dabar bendraukime per snapchat‘ą. Ir ką Jūs galvojate? Bendravimas su aštuntokais vyksta būtent per šią programėlę. Aš matau, ką jie veikia, jie mato, ką aš veikiu, nes yra stories funkcija. Dar daugiau, po kiekvieno kontrolinio manęs vaikai prašo atsiųsti gautą pažymį. Nufotografuoji pažymį ir nusiunti mokiniui (tą vaizdą jis mato 10 sekundžių). Vos nusiunti pažymį vienam, tuoj kiti klausią kiek gavo – informacija sklinda labai greitai! Kaip viena mano mokinė sakė: „Negalvojau, kad ateis laikai, kai pamatysiu savo pažymį instagrame!”

Nebūkite „strigę“ laike

Tapkite savo mokinių draugais ir bendraukite jiems suprantama kalba. Paklausykite, kaip bendrauja vaikai, ir tą žargoną vartokite per pamokas. Nebūtinai visada, bet kartais tai gali tapti labai geru akcentu. Aš per savo pamokas nevengiu vaizdingų pasakojimų ir įvairiausių epitetų. Kai pasakoju apie lenkų pergalę prieš bolševikus prie Vyslos, sakau: „lenkai gerai pakrovė malkų rusams...“ Nevengiu ir kontraversijas keliančių žodžių, pvz.: žodelio „pyst“. Kai pirmą kartą savo aštuntokams pasakiau: „Jūs negalvokit, kad viduramžiai pyst ir pasibaigė 1492-aisiais.“ Visų akys taip išsipūtė, kad atrodė, tuoj išvirs iš akiduobių. Dabar dažnai naudoju šį žodį vien dėl vaizdaus pasakymo ir provokacijos. Dauguma vaikų atsimena kai kuriuos įvykius ar procesus vien todėl, kad tuos pasakojimus pateikiau kitaip nei mokiniai tikėjosi – jų kalba. Tiesa, vyresni kolegos išsakė man pastabą, kad nemokyčiau vaikų keiktis... O aš jiems tiesiog pasiūliau pasiskaityti lietuvių kalbos žodyną.

Tai tik keletas įžvalgų apie Z kartą ir kitokį požiūrį į jų mokymą(si). Jei perskaitėte šį straipsnį ir nesupratote ką reiškia youtube kanalas, instagram story, snapchat, siūlau imti ir paklausti to savo mokinių. Vien Jūsų domėjimasis sukels jiems smalsumą. Ir patikėkit, jie gali primokyti tokių dalykų... Nustebsit.

 

Raseinių Šaltinio progimnazijos,
Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos 
istorijos mokytojas Arnas Zmitra