Kaip dramos metodas skatina mokinių mokymosi motyvaciją

Tobulindama savo profesinį meistriškumą, žinau, kaip svarbu keistis naujomis idėjomis, kurias galime panaudoti savo veikloje. Nors kartais mūsų idėjos atrodo naivios, bet laikas eina... ir mes jas įgyvendiname. Patirtis, kuria dalinuosi, patikrinta dirbant mokykloje, bet atsirado ji iš idėjos. Idėjos, kad naudojant dramos metodą galima sėkmingai įgyvendinti biologijos pamokoms keliamus tikslus, realizuoti sėkmingą ugdymą, siekiant teigiamų biologijos mokymo pokyčių. Dalindamasi patirtimi dramos metodą pristatau kaip vieną pedagoginės veiklos būdą, suteikiantį galimybę didinti biologijos (ir kitų) pamokų efektyvumą, leidžiantį išlaikyti nuolatinį gyvą mokinių susidomėjimą dėstomu dalyku, sudarantį sąlygas sėkmingam žinių įsisavinimui.

Mokiniui būdingas saviraiškos poreikis, todėl organizuodama biologijos pamokas, tuo remiuosi – stengiuosi, kad  pamoka mokiniui būtų reikšmingas įvykis. Jeigu tai pavyksta, mokinys nori mokytis ir kuo geriau atlikti užduotis. Mano nuomone, dramos metodo diegimas – viena iš galimybių realizuoti sėkmingą ugdymą, siekiant teigiamų biologijos (ir kitų dalykų) mokymo pokyčių.

Esminė dramos metodo nuostata – dramos ženklais pajusti santykį su savimi, su gamta, su reiškiniu, technologija, pasekme, vyksmu. 

Dramos metodą, kaip edukacinę inovaciją, su savo ypatumais į biologijos kurso procesą, diegiu jau nuo 1996 metų, kai įgijau Londono Karališkojo teatro švietimo departamento sertifikatą, liudijantį apie dramos specialisto kvalifikaciją. Dramos metodas remiasi susiliejančio ugdymo nuostatomis: mokinys mokosi – mokytojas konsultuoja. Nėra jokių patikimų instrukcijų, kaip ir kada taikyti dramos metodą. Tačiau remdamasi savo darbo patirtimi, galiu nurodyti tam tikras pamokos situacijas, kurioms šis metodas tinka:

  • kai norime leisti mokiniams samprotauti;
  • kai skatiname priimti nuomones ir idėjas;
  • kai skatiname mokinius aktyviai įsitraukti į ugdymo procesą;
  • kai norime garantuoti mokiniams, kad iš jų nebus juokiamasi;
  • kai norime parodyti, kad kiekvienas mokinys geba atskleisti save, įgyti ir parodyti žinias dramos ženklais.

Taikant dramos metodą biologijos pamokų metu svarbu turėti detalizuotą planą:

  • prieš pamoką;
  • pamokos metu;
  • po pamokos.

PRIEŠ PAMOKĄ

Motyvacija:

  • Kaip pamoka siejasi su jūsų asmenine patirtimi ir interesais?
  • Ką ši pamoka įgalins mokinius suprasti arba sugebėti padaryti ateityje?
  • Kaip ji siejasi su kitomis mokinių nagrinėtomis temomis, ar joje remiamasi mokinių įgūdžiais?
  • Kokios galimybės taikyti dramos metodą šioje pamokoje?

Tikslai:

  • Kokios specifinės žinios bus nagrinėjamos ar perduodamos?
  • Kaip mokiniai pasinaudos šiomis žiniomis ir sąvokomis?
  • Kaip dramos ženklais mokiniai parodys žinias? (įsivardyti būtinas sąlygas)
  • Ką mokiniai privalo žinoti ar sugebėti, kad galėtų sėkmingai mokytis taikant dramos metodą?

Įvertinimas:

  • Kaip sužinosiu, kiek ir kaip mokiniai išmoko?

Priemonių ir laiko paskirstymas:

  • Kaip paskirstysite priemones ir laiką šioje pamokoje?
  • Kokias aplinkos sąlygas bus galima panaudoti taikant dramos metodą?
  • Kokias priemones reikia pasiruošti papildomai šiai pamokai?

PAMOKOS METU

Žadinimas:

  • Kaip mokiniai bus skatinami  pasirinkti vaidmenis, suvaidinti situacijas, užduoti klausimus, nustatyti mokymosi tikslus ir patikrinti ankstesnes žinias taikant dramos metodą?

Prasmės suvokimas:

  • Kaip mokiniai nagrinės turinį? Kaip jie kontroliuos, ar supranta turinį?

Apmąstymas:

  • Kaip mokiniai pasinaudos pamoka?
  • Kaip jie apsvarstys naują informaciją, atsakys į neatsakytus klausimus, neaiškumus dramos ženklais?

Užbaigimas:

  • Kokie galutiniai tikslai gali būti pasiekti ir kokios išvados padarytos pamokos pabaigoje?
  • Kiek pageidautina priimti sprendimų?

PO PAMOKOS

Pratęsimas:

  • Į kokį tolesnį mokymąsi gali orientuoti ši pamoka, kur buvo taikomas dramos metodas?
  • Ką mokiniai turėtų daryti, kai ši pamoka baigsis?

Kad galėčiau tinkamai pasirengti kitai pamokai ir sudaryčiau galimybes taikant dramos metodą mokiniams pasiekti aukštesnį biologijos žinių lygį, pamokos gale paprašau mokinių atsakyti į klausimus:

  • Kas man patiko šioje pamokoje?
  • Kokia klasės aplinka? Kaip ji atskleidžiama?
  • Kas man nepatiko?
  • Kaip jaučiausi pamokoje? Apie ką pamoka skatino pagalvoti?
  • Ar pastebėjau ryšį su patirtimi?
  • Kokius ypatingus žodžius mokytojas vartoja?
  • Kaip apibūdinčiau savo darbą?
  • Kokia pamokos problema? Kuo ji svarbi man?
  • Ar mokytojui pavyko išlaikyti mano susidomėjimą?
  • Kaip mokytojas tai pasiekė?
  • Kas man labiausiai patiko, buvo svarbu?
  • Ar kilo naujų minčių? Kokių?
  • Kokia pagrindinė pamokos idėja?
  • Ko pasimokiau iš bendraklasių? Kuris iš jų man artimiausias? Į kokį tolesnį mokymąsi gali orientuoti ši pamoka?

Kad neskambėtų pernelyg sudėtingai, noriu pateikti kelis pavyzdžius.

I pavyzdys

Pamokos tema – „Virškinimo sistemos organų ligos“

Dramos metodą taikau: 

  1. Pamokai aiškinti. Mokiniai paskirstomi į bendradarbiaujančias grupes, išsitraukia lapelius su socialiniais vaidmenimis, pvz., gydytojas dietologas, sveikatos edukologas, gyventojas, virėjas, valgyklos vedėjas ir pan., naudodamiesi vadovėlio medžiaga ir kompaktiniu disku, sudaro sveikos mitybos taisykles. 
  2. Pamokai įtvirtinti. Grupės pristato, palygina, diskutuoja, argumentuoja savo grupės nuomonę dramos ženklais.
  3. Pamokai apibendrinti naudodami dramos kalbą propaguoja sveiką gyvenimo būdą.

II pavyzdys

Tema – miškas. V klasė

Pamokos tema – „Gamintojai“

Šioje pamokoje naudoju dramos elementą – etiudą. Visi mokiniai stovi ratu. Aš pasakau, kas bus Saulė. Mokinys, vaidinantis Saulę, siunčia šviesos ir šilumos spindulius.

Kiti mokiniai, stovintys aplink Saulę, vaizduos spindulių gaudytojus – saulėgrąžas. Aš skelbiu: „Rytas. Saulė siunčia ryto spindulius.“ Dalyviai saulėgrąžos stovi ant dešinės kojos, kairė sulenkta, galva pasukta į Saulės pusę, rankos iškeltos aukštyn. Laikas 1 min.

Aš tariu: „vakaras“ ir Saule tampa mokinys, stovintis prieš tą, kuris ką tik buvo Saule. Tuo tarpu saulėgrąžos atsistoja ant kairės kojos, dešinė per kelį sulenkta, galva pasukta į vakaro saulę, rankos iškeltos aukštyn. Saulė pamažu leidžiasi ir nebeskleidžia savo spindulių: rankos iš lėto nuleidžiamos ir galvos nulenkiamos žemyn. Saulė nusileidžia – atsisėda.

Etiudas vyksta visiškoje tyloje, po to galima įvesti ir kitus fotosintezei reikalingus komponentus, atsižvelgiant į pamokos tikslus.

Šiuo atveju dramos metodas panaudojamas mokyti ir ugdyti, siekiant aktyvinti mokinių veiklą.

Taikant etiudą šią pamoką galima integruoti su etikos pamoka, turint tikslą ugdyti gerą elgesį.

Tai pamokos modelis, kai naudoju darbą mokytojui vadovaujant visai klasei.

III pavyzdys

Pamokos tema – „Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms“

Veikla pamokoje: Mokiniai vaikščioja po erdvę (klasė paruošiama prieš pamoką), aš suplodama delnais stabdau judėjimą, iš dviejų arčiausiai esančių mokinių sudaroma pora ir jie suvaidina vandens lašelį. Vėl vaikščioja po erdvę, sustabdyti sudaro poros po tris – debesėlis. Vėjo gainiojami debesėliai sudaro debesį ir prapliumpa lietus, lašeliai virsta tvenkiniu (upeliu, ežeru, jūra, priklauso nuo tikslų ir ugdomos kompetencijos).

Mokiniai susėda ratu – prasideda vandens telkinio gyventojų susirinkimas. Aš skaitau pasaką. 

Įsivaizduokite, kad esate viena iš varlių, gyvenančių tvenkinyje. Kas vakarą jūs visos drauge kvarkiate ir gaudote vabzdžius. Pastaruoju metu jūs vis dažniau jaučiatės alkana, nebeturite jėgų, esate mažiau judri, sulysusi. Taip atrodo ir jūsų draugės. 

Mokiniai-varlytės suskirstomi į grupes ir paprašomi suvaidinti etiudą atsakant į klausimą: dėl kokių priežasčių taip pasikeitė varlių gyvenimas?

Po to mokiniai suskirstomi į grupes po penkis ir prašoma suvaidinti etiudus atsakant į klausimus: kaip susiklostys tolimesnis varlių gyvenimas ir kokią įtaką padarys tvenkinio ekosistemai? Baigus vaidinti prašoma padaryti tris nuotraukas: tvenkinio ekosistema prieš penkerius metus, dabar, po penkerių metų.

Apibendrindami pamoką visi susėdame ratu, mokinių paprašau atsakyti į kelis klausimus:

  • Ką jie išmoko šioje pamokoje?
  • Kaip jie to išmoko?

Atsižvelgdama į atsakymus ruošiuosi kitai pamokai.

Taikant dramos metodą galima sudaryti mokiniams sąlygas mokytis ir kitais pedagoginiais modeliais:

  • individualus mokymasis kartu su mokytoju;
  • darbas poromis;
  • darbas mažomis grupelėmis.

Apie dramos metodo teikiamą naudą

Mokinių savarankiškumas, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, gali būti įvairaus sunkumo. Aš skiriu pratimus su skirtingu turiniu ir naujais lygmenimis.

Laikas užduotims vykdyti visiems mokiniams vienodas, bet kiekvienas juda nuo vieno lygio prie kito savo tempu.

Taikant dramos metodą, svarbiausias privalumas yra visiškas visų mokinių užimtumas savarankiškai pereinant nuo vieno prie kito lygio, vieno lygio atsisakymas. Tuo pasiekiama tikra laisvė ir teisingumas. Mokinio pastangos, pasitikėjimas juo derinami su savikontrole, kontrole ir tarpusavio kontrole, pagarba bei pagalba. Taikant dramos metodą, sudarau galimybė pačiam mokiniui vertinti savo darbą, draugo atliktą užduotį, daryti išvadas, siūlyti technologijas bei priimti sprendimus. 

Dramos metodo taikymas biologijos pamokose priklauso nuo mokinių amžiaus, klasės pasirengimo lygmens, bet jis puikiai leidžia man įgyvendinti gerai žinomus didaktikos dėsnius: iš žinoma, lengva eiti tolyn, sunkyn. 

Apibendrindama drąsiai teigiu, kad dramos metodas veikia vaiko intelektą, žadina jo jausmus, motyvuoja. O įvertindama dar 1936 metais užrašytą S. Tarvydo teiginį „Tikrai pavaizdus ir suprantamas vaikui bus tik tas mokslas, kuriam pamokų medžiaga imama iš aplinkos“, sakau, kad dramos metodo panaudojimas yra tinkamas, ne tik biologijos, bet ir kitose pamokose.

 

Kauno raj. Šlienavos pagr.
mokyklos biologijos mokytoja
Onutė Gervienė