Kaip „prisijaukinti“ integruotas pamokas?

Šis straipsnis, gal kiek ir pavėluotai, tačiau apie mokslo metų pradžioje mūsų gimnazijoje vykusį integruotų pamokų projektą. Tikiu, kad idėja įkvėps ir šiek tiek ją modifikavę galėsite nesunkiai pritaikyti ir kitais metų laikais.

Kai už lango šviečia saulė, o atsiminimai apie ką tik pasibaigusias atostogas dar neišblėsę – mokytojui tenka nelengva užduotis – sudominti mokinius. Sudominti taip, kad po pamokos jie stebėtųsi, kur praskriejo laikas ir teirautųsi, kada vėl bus tokia pamoka. Kai tai pavyksta – norisi šia patirtimi pasidalinti.

Pasakosiu, kaip mums sekėsi integruoti gamtos ir žmogaus bei matematikos pamokas šeštos klasės mokiniams. Pamoka truko 1 val. 30 min.  Dalis šios pamokos vyko netradicinėje erdvėje – lauke – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos teritorijoje. Didžiąją mokymosi laiko dalį skyrėme mokinių praktinei veiklai gamtoje ir klasėje su pačių mokinių surinkta gamtine medžiaga.

Susipažinę su saugaus ir gamtą tausojančio elgesio taisyklėmis, šeštokai gavo užduotis, kurias turėjo atlikti už klasės ribų: pagal pateiktą vadovėlyje (gamtos mokslų vadovėlis Eureka 6 klasei) medžių ir krūmų lapų aprašymą, jie turėjo atpažinti 4–8 skirtingus gimnazijos teritorijoje augančius medžius ar krūmus ir surinkti ne mažiau kaip 3-ijų skirtingų medžių ar krūmų lapų kolekciją.

Paskelbus užduotį, nieko nelaukėme – pasiėmę vadovėlius išgužėjome į pamoką po atviru dangumi, smalsiai tyrinėdami artimiausią mokymosi aplinką. O ta aplinka išties turtinga. Gimnazijos teritorijoje auga paprastoji ir dygioji eglės, liepa, ąžuolas, beržas, klevas, šermukšnis, kalninė pušis, kaštonas, gudobelė, alyvos, tuja, drebulė, gluosnis, skroblas, maumedis, diemedis, lazdynas, putinas, kaulenis ir sedula.

Grįžę į klasę mokiniai atidžiai tyrinėjo kiekvieną parsineštą lapą: naudodamiesi vadovėlyje pateikta informacija, nurodė, ar lapas paprastas, ar sudėtinis, apibūdino  lapo kraštą, formą, išmatavo ilgį ir plotį. Vėliau, išsirinkę vieną ląpą, pasigamino jo atspaudą ir pažymėjo  lapo dalis:  lapkotį, lapalakštę, lapo kraštą.

Matematikos mokytoja Dovilė Žigienė šeštokams skyrė užduotį išmatuoti pasirinkto lapo lapalakštės krašto ilgį, apskaičiuoti perimetrą, suapvalinti gautą skaičių iki vienetų ir perimetrą užrašyti kitais matavimo vienetais. Namų darbams ji skyrė užduotį sudžiovinti pasirinktą lapą ir po savaitės vėl atlikti lapo kraštinių matavimus bei apskaičiuoti jo kraštinių perimetrą.

Kiek kitokias matematikos užduotis kitos šeštos klasės mokiniams parengė mokytoja Genė Labinskienė. Mokiniai mokėsi apskaičiuoti  lapo plotą. Kiekvienas mokinys iš popieriaus išsikirpo 1 kvadratinio centimetro kvadratėlį, ant pagaminto lapo atspaudo dėliojo šį kvadratėlį ir jį apibrėžė. Visiškai lapą padengiančius kvadratėlius pažymėjo skaičiais (tai yra 1 cm2), nevisiškai – tašku. Tašku pažymėtus kvadratėlius šeštokai suskaičiavo ir padalijo pusiau, o gautą skaičių sudėjo su pilnų kvadratėlių skaičiumi. Taip jie apskaičiavo lapo plotą cm2.

Šios integruotos pamokos sėkmė ir mokinių įsitraukimas tapo akstinu imtis labiau plėtoti integravimo procesą gimnazijoje, suderinti skirtingų mokomųjų dalykų ugdymo turinį. Norite žinoti, kaip šis projektas išsiplėtojo? Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Gintarė Padvelskienė ir Ramunė Žalimaitė su mokiniais nagrinėjo sakmes apie medžius, Sigita Misevičienė su  mokiniais kūrė etiologines sakmes apie gimnazijos teritorijoje augančius medžius, dailės pamokose mokytojos Asta Naruševičienė ir Loreta Makarevičienė skatino mokinius panaudoti gamtos pamokose įgytas žinias apie lapo formą, gyslotumą, lapakraštį ir medžio lają.

Vesdami integruotas pamokas įsitikinome, kad tokiose pamokose ugdomas mokinio savarankiško pažinimo ir tyrinėjimo poreikis. Mokiniai pamokoje skatinami domėtis ir aktyviai veikti, puoselėjama meilė gamtai, nes vaikai turi galimybę tyrinėti visiškai šalia jų esančią vietovę. Tokiose pamokose atliepiamos ugdymo gairės – mokiniai stebi, piešia augalus, mokosi naudotis paveikslais augalams pažinti.

Norime pasidalyti keliomis mokinių sukurtomis etiologinėmis sakmėmis

Nesąžiningos lažybos

Dievas sukūrė visatoje didelį uolos gabalą. Tačiau jis buvęs meniškas senelis ir sukūrė žalią spalvą – medį. Tie medžiai, ir lapuočiai, ir spygliuočiai, mesdavo lapus.

Vieną kartą maumedžiui nusibodo mesti spyglius ir jis susilažino su egle, kuris ilgiau savo ,,ataugas“ išlaikys. Jie taip stengėsi, kad net trejus metus jų spygliai laikėsi, nekrito. Tada maumedis ir sugalvojo planą, kaip įveikti eglę. Jis pasamdė velnią, kad tas nueitų prie eglės ir imtų rauti jos spyglius. Velnias nupėdino ir pradėjo rauti, bet eglė nepasidavė. Tačiau velnias buvo stipresnis ir būtų visus eglės spyglius nurovęs. Bet Dievas tai pamatęs davė velniui per kuprą, sukabino ant eglės šakų visus išrautus spyglius, o maumedžiui visus nuskabė.

Todėl dabar maumedis meta spyglius, o eglė ne.

Vytis, 6 klasė

Lazdynas

Kartą Dievas sodino mišką. Jis pasodino daugybę skirtingų medžių: pušų, eglių, ąžuolų, beržų, drebulių.

Dievas galvojo, galvojo ir sugalvojo pasodinti medį, kuris žmogui ir maisto duotų, ir apsiginti padėtų. Maistas būtų neapsakomo gardumo, o medžioti būtų daug lengviau. Šį medį pavadino lazdynu. Dievas nuėjo pas žmones ir atnešė jiems riešutų bei kelias lazdyno šakas. Dievas pamokė žmones, kaip reikia pasidaryti lanką.

Iki šių dienų lazdynas naudojamas lankų gamybai.

Nedas, 6 klasė

O štai čia užduotis jums! Kviečiame pasvarstyti, apie kokį medį ši lietuvių liaudies minklė: vienas medis keturis darbus nudirba: pirmasis darbas – pasaulį apšviesti, antrasis darbas – verksmus raminti, trečiasis darbas – ligonius gydyti, ketvirtasis darbas – švarą palaikyti.


 

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos
biologijos mokytoja ekspertė
Sigita Zalitienė