Kaip STEAM mokymasis vaikus įtraukia į žinių tyrinėjimą

STEAM veikla yra interaktyvi ir grįsta valia ir savireguliacija, empatija, žmogaus veiklos reikšmės ir prasmės suvokimu bei žmonių tarpusavio santykių svarba, tyrinėjimais. Ji suteikia daugiau galimybių aktyviai dalyvauti įvairių interesų ir polinkių, charakterių ir temperamentų, skirtingų gebėjimų vaikams, taip pat kitakalbiams vaikams, vaikams iš nepalankios socialinės aplinkos ar turintiems raidos ir / ar emocijų bei elgesio sutrikimų.

Kaip Kauno lopšelio – darželio ,,Vėrinėlis“ mokytojų komanda  gilinosi į STEAM ugdymo metodo elementus -  inžinerinį projektavimą ir  matematiką.

Esminis klausimas ,,Kaip STEAM  mokymasis vaikus įtraukia į žinių tyrinėjimą“

Inžinerinis projektavimas ir projektavimo procesas. Organizuota respublikinė ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vaikų STEAM darbų  inžinerinio projektavimo virtuali paroda ,,Projektuokite statinį, sukurkite istoriją“.

Parodos tikslas – ugdyti vaikų mąstymą, kuriant inžinerinį statinį, jį papildant sukurta istorija, pasakojimu.

Parodos uždaviniai:

• Skatinti ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikų veiksmų projektavimą
• Plėtoti ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikų aplinkos suvokimą.
• Lavinti ikimokyklinių ugdymo įstaigų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Kūrybinis procesas vyko pateikiant inžinerinius sprendimus ir sukuriant trumpas istorijas arba pasakojimus remiantis šia seka:

• Skaitykite įvairias pasakas, iš jų pasirinkite vieną.
• Sugalvokite, kaip galima būtų pasaką vizualizuoti.
• Kelkite hipotezes.

Konstruokite turinį:

        -  Pradėkite nuo elementariausių statinių ir reljefo maketo kūrimo;

        -  Vėliau konstruokite sudėtingesnius statinius, papildydami juos tokiais inžinerijos objektais kaip tiltas, bokštas, laiptai, balkonai ir kt.  istorijos turinį atspindinčiais objektais.

Analizuokite jų trūkumus, ieškokite kitų vizualizavimo variantų.

• Tobulinkite vizualizacijas ir plėskite istorijos turinį papidydami naujais siužetais ir jų charakterius atspindinčiais inžineriniais sprendimais bei idėjomis.
• Kūrybos priemonės – lego, medinės kaladėlės, mechaniniai konstruktoriai, kt. ivairios medžiagos.

Vaikų sukurti inžineriniai statiniai nufotografuoti, trumpai aprašytos istorijos ar pasakojimai.

,,Projektuoju statinį, sukuriu istoriją” (1 pav.)

„Šešėlių meno“ užduotys.  Vaikai „suprojektuoja sistemą“, kad patenkintų tam tikrą poreikį.

Remdamiesi nustatytais kriterijais, jie sukuria savo „Šešėlių statinius“ pagal numatytus kriterijus:

• statome statinį iš medinių kaladėlių, lego ar kt. antrinių medžiagų.
• statinius padedame už širmos pasirenkant atstumą.
• Turime įvardinti statinį.

Vykdydami veiklą „Šešėlių menas“  naudojome kriterijus taip, kad vaikai, konstruodami savo meno kūrinį, turėjo atsižvelgti į tam tikrus elementus (parametrus). Mokytojui svarbu padėti vaikams įvardinti veiklos kriterijus. Mokytojai remdamiesi kriterijais, gali atlikti tarpinius veiklos vertinimus ir skatinti vaikus peržiūrėti bei optimizuoti savo konstrukcijas pagal nurodytus kriterijus.

,,Šešėlių meno“ sprendimo pavyzdys (2 pav.)

         ,,Šešėlių meno“ kūrinio pavyzdyje vaikams reikėjo naudotis matematinėmis sąvokomis ir išsiaiškinti ryšius tarp kintamųjų („arčiau“, „toliau“, „jei ... tada ...“, „ryškiai“ ir kt.). Kai tik šešėlių meno kūrinys bus baigtas ir visiškai atitiks kriterijus, galima pasiūlyti vaikams eksponuoti  kitoje įstaigos vietoje. Vaikai turės išmatuoti, kad galėtų nubraižyti žemėlapį. Tai taip pat galima padaryti naudojantis masteliu. Tokiu būdu atsiranda daugybė galimybių pritaikyti matematiką ir padaryti ją labiau suprantamą vaikams.

Visatos tyrinėjimas. Kaip galima įgalinti vaikus kūrybiškai pažvelgti į iškeltą problemą ,,Kodėl dingo saulė? Kodėl žiemos metu jos tiek mažai? Tyrinėjimui sukurta situacija ,,kaip veikia dangaus kūnai visatoje?“  Socialiai svarbus kontekstas: kodėl naudinga tyrinėti visatą? Norint sėkmingai suprojektuoti, reikia (intuityviai) suprasti tokias mokslines sąvokas kaip ,,planeta“, ,,orbita“, ,,palydovas“.

Vaikai dirba remdamiesi šiuo kontekstu kaip tikri astrologai. Jie naudoja erdvinėms planetoms kurti medžiagas ir priemones – popierinius žibintus, o plokštumoje – orbitas.  Siekiant sužinoti ,, planetų nutolimą vienų nuo kitos“, naudojant matavimo vienetus – liniuotes, sprindžius ir kt.

,,Saulės sistemos“ pavyzdys (3 pav.)

Refleksija. Sukurta erdvinė ir plokštuminė ,,saulės sistema“ grupės erdvėje.    Mokytoja kalbėjosi su vaikais apie užduotis, kurios jiems patiko ar nepatiko ir kurios buvo daugiau ar mažiau naudingos. Vaikai kūrė fantastinius epizodus: skariadančias lėkštes, ateivius, kūrybinius pasakojimus, sukūrė žemėlapį ,,Kaip nukeliauti nuo vienos planetos prie kitos?“

Loginis mąstymas, skaičiavimas ir fizinis aktyvumas. STEM ugdymas gali padėti vaikams atrasti matematiką kaip iš tiesų prasmingą dalyką, atskleisti jos vaidmenį ir fizinio aktyvumo veiklose. Žaidimo pagalba vaikas pats nepastebimai gali ugdyti matematinius gebėjimus bei lavinti loginį mąstymą. Egzistuoja įvairiausio tipo fizinės veiklos žaidimai: krepšinis, futbolas, estafetės, judrieji žaidimai.

Loginis mąstymas, skaičiavimas ir fizinis aktyvumas (4 pav.)

Vaikai žaisdami judrius žaidimus ne tik gerina fizinę būklę, bet ir ugdo bendradarbiavimo bei komunikacinius įgūdžius.

Suteikti vaikui galimybę mokytis žaidžiant yra vienas geriausių būdų padėti jam užaugti smalsiu, kūrybingu, sveiku ir turinčiu visus reikalingus įgūdžius prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos.

Vykdant STEAM veiklą vaikai dirba kartu. Tokiu būdu veiklos prisideda prie vaikų kūrybinio mąstymo lavinimo, taip pat ir prie bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo, patirtinio mokymosi galimybių, susijusių su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika.

Nuoroda: http://linoit.com/users/dnguolesimanauskiene/canvases/STEAM%20projektavimas

Veiklų praktinius pavyzdžius straipsniui pateikė mokytojos: Rasa Pralgauskienė, Rūta Aleknavičiūtė, Gitana Balčiuvienė, Emilija Meišininkienė, Vida Pečiulaitienė, Aušra Frankonienė, meninio ugdymo (judesio) mokytoja Gražina Sidabrienė