Kaip ugdyti vaikų dėmesingumą?

Kiekvienas žmogus, mažas ar didelis, nori būti išklausytas, išgirstas, suprastas bei mylimas. Suvokdama empatijos ir sinergijos galią, klausiu savęs, kaip pajausti, suprasti vaiką, kad jis atsivertų? Kaip vaikui suteikti esmines žmogaus laisves, kurias įvardijo  pasaulinės šeimos terapijos pradininkė V. Satir: laisvę matyti tai, ką mato; girdėti tai, ką girdi; jausti tai, ką jaučia; suprasti taip, kaip supranta; pasakyti, ką jis mato, girdi, jaučia ar supranta.

Savo patirtį vadinu „kelione į vaiko širdį“. Norėdama pasiekti vaiko širdį, turiu jausti savąją. Su pajauta ir didele pagarba vaiko vidiniam pasauliui, vedu sąmoningo dėmesingumo užsiėmimus. Keliu tikslą kas kartą sudominti, nustebinti, sužadinti smalsumą, kad patenkinčiau vaiko poreikį ir troškimą pajausti save ir išgyventi jausmus bei emocijas. 

Užsiėmimų metu lavėja vaizduotė, tobulėja gebėjimas susikaupti, dėmesys, kalbiniai gebėjimai, empatija. Mokydamiesi pažinti ir įvardyti jausmus, vaikai geriau pažįsta save ir kitus. Jiems lengviau išgyventi emocijas, jas priimti. Tai padeda vaikams adekvačiau reaguoti į aplinką, mažina stresą, įtampą.

Šiandien su jumis norėčiau pasidalyti keliais dėmesingumo didinimo pratimais, kuriuos nesunkiai galėsite pritaikyti bet kokio dalyko pamokoje.

#1 Sėdėjimas ratu ir tylos varpelis

Užsiėmimą vaikams įvardiju kaip tylos ir susikaupimo pamoką, todėl į ją ateiname labai tyliai, susėdame ratu ant grindų ar kėdžių. Pamokos pradžią skelbia tylos varpelis. Taip pat jis naudojamas kilus netikėtam triukšmui, skelbia pratimų pradžią ir pabaigą. Svarbu iš anksto susitarti, kad išgirdus tylos varpelį, reikia atsisėsti tiesia nugara, liautis kalbėti – sustingti.

#2 Pasisveikinimas / atsisveikinimas 

Pateiksiu keletą pasisveikinimo (atsisveikinimo) variantų:

• Akių spalvos įvardijimas žiūrint šalia sėdinčiam draugui į akis:
  - Labas, Raimonda, tavo akys šiandien žalios spalvos. 
  Draugas man atsako: 
  - Labas, Aušra, tavo akys rudos. 
  Sveikinamės grandinėle ratu.
• Galima tyli akių pasisveikinimo versija, kai akys tiesiog susitinka su draugo akimis, nusišypsome vienas kitam ir toliau ratu mezgame akių kontaktą.
• Komplimentų sakymas žiūrint draugui į akis: 
  - Labas, Toma, šiandien labai graži (svarbu pasakyti kas čia tokio gražaus) tavo suknelė su rausvais burbuliukais. 
  Atsakymas: - Labas, Tadai, šiandien tavo bateliai su meškučiais atrodo labai žaismingai. 
  Dėl įvairovės sveikinamės ne ratu, bet pasirinktinai. Renkamės tą, kuriam niekas dar  nepasakė komplimento.
• Galima pasirinkti ritualinį dėkojimo daiktą (žaislą arba kažkokį objektą, kurį norisi paliesti, laikyti rankose) ir juo pradėti pasisveikinimą:
  - Labas, Dalia, šiandien noriu tau įteikti šį daiktą, nes tu labai gražiai šypsojaisi ir t. t. 
  Pradėti dėkoti gali ir mokytojas. Arba dėl įvairovės mokytojas gali atsisveikinti individualiai su kiekvienu ir rasti už ką kiekvieną pagirti.
• Mažiesiems labai tinka ir patinka pasisveikinti naudojantis savo pirštukais. Ištiesiame delnukus ir kiekvieną rankos pirštą prispausdami prie nykščio sakome „labas“. Pirštukais sveikinamės pirmyn ir atgal, kad kiekvienas pirštas su nykščiu pasisveikintų po du kartus. Taip lavinama smulkioji motorika, kuri veikia kalbinius vaiko gebėjimus: ugdo šnekamąją kalbą, sprendžia logopedines problemas, ypač tinka ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams.

Pasisveikinimo užduotis taikau ir ritualiniam atsisveikinimui užsiėmimo pabaigoje.

#3. Kvėpavimo pratimai

Kvėpavimo pratimai yra labai svarbūs ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Jie padeda nurimti ir yra reikšmingi vaiko kalbos vystymuisi, artikuliacijai, tarimui. Atliekant šiuos pratimus vyksta plaučių ventiliacija, vaikai kvėpuoja visu plaučių tūriu, todėl tai teigiamai veikia krūtinės ląstoje esančių organų kraujotaką ir būklę, valo kvėpavimo organus, leidžia daugiau deguonies patekti į smegenis. Kvėpavimo pratimai susiję su vaiko kognityviniais – pažintiniais – gebėjimais, centrine nervų sistema. Kognityviniai gebėjimai leidžia vaikui geriau suvokti ir priimti save bei jį supantį pasaulį.

Be abejonės, žaidimai ar žaidybiniai elementai lengviau įtraukia vaikus į visas veiklas, todėl juos taikau ir kvėpavimo pratimams. Kvėpavimo pratimų yra daug ir įvairių. Mažiesiems ypač tinka siužetiniai: kiškio kvėpavimas, meškos ir meškiukų, ryklio peleko, pirštukų kvėpavimas ir t. t.

• Įsivaizduokime, kad dabar mes visi esame drambliai, kurie turi ilgus straublius. Kaip moka drambliai, lėtai įkvepiame per straublio galiuką ir lėtai iškvepiame. Daromas lėtas ir ilgas įkvėpimas ir ilgas iškvėpimas. Kvėpavimo tempas turi atitikti vaikų fiziologines galimybes. Pati visada kvėpuoju ir viską darau kartu su vaikais. Jie mato mano pavyzdį,  girdi mano kvėpavimą, mato tiesų sėdėjimą, rankų padėtį. Šis pratimas atpalaiduoja, nuramina, padeda susikaupti.
• O dabar pasiverskime į gyvatę: giliai įkvėpkime ir tardami ssssssssssssss visą orą išpūskime. Mažesniems vaikams įdomu ranka rodyti kaip gyvatė kvėpuodama juda. Galima pasikviesti antrą gyvatę – antrą ranką – ir kvėpuoti gyvatėms pakaitomis ir kartu. Šis pratimas labai patinka judresniems vaikams, jie įsitraukia ir taip nurimsta.Atlikdami šį pratimą keliaujam į įsivaizduojamą pievą skinti nematomų, stebuklingų, kvepiančių gėlių (gėlių skaičių galima kas kartą sugalvoti) Uostom gėles, kuo kvepia pirma? Trečia? Visa puokštė? Šio pratimo tikslai: gilus įkvėpimas ir visa jo nauda, vaizduotės lavinimas, dėmesio išlaikymas ties atliekamu veiksmu. Po to būtina refleksija. Svarbu išklausyti kiekvieną, patenkinti poreikį reikšti patirtį, džiaugtis atlikta užduotimi, nes tai motyvuoja ir suartina.
• Vaikų mėgstamiausias yra žaislo supimas. Taip vaikus išmokome kvėpuoti diafragma. Geriausia pratimą atlikti gulint, rankas užsidėjus ant pilvo. Įkvėpimo metu pilvas išpučiamas kaip balionas, iškvėpimo metu pilvas sukrenta. Vaikams pradėjus daryti pratimą ant pilvo dedamas žaislas ir prašoma, kad tą žaislą vaikas užmigdytų supdamas pilvuku. Pratimo nauda: dėmesio koncentracija, gebėjimas būtent įkvėpimo metu išpūsti pilvą kaip balioną, vidaus organų masažas, puiki pilvo raumenų treniruotė. Pratimas ypač nuramina ir atpalaiduoja. Atliekant šį pratimą svarbu stebėti ar įkvėpimo metu išpučiamas pilvas, nes vaikai turi priešingus kvėpavimo įgūdžius.

#4 Stebėjimo, dėmesio koncentracijos pratimas „Blizgučiai“

Vaikai ir ne tik vaikai labai mėgsta stebėti blizgučius. Visiems gana įprastas vaizdas kai supurčius stiklinį burbulą jo viduje pradeda snigti. Panašus pojūtis ir noras stebėti kyla žiūrint į akvariume plaukiojančias žuvytes. 

Atlikdami pratimą „Blizgučiai“ vaikai sėdi ratu. Paimamas butelis, kuriame supiltas skystis su blizgučiais. Blizgučiai guli dugne. 
Klausiu: 
- Ką matote? 
Vaikai atsako. 
Pasakoju toliau:  
- Šis butelis su skysčiu yra tarsi mūsų galva. Kai mes ramūs, mūsų mintys ramios, be blizgučių. Kai mes supykstame ar labai apsidžiaugiame, štai kas nutinka. Supurtau butelį. Nuo dugno pakyla blizgučiai. Tuomet skelbiu užduotis, kurių tikslas kuo ilgiau išlaikyti sutelktą vaikų dėmesį:

• Dabar tiesiog stebėkite blizgučius, papasakosite, ką pastebėjote, kai užduotis pasibaigs.
• Atidžiai įsižiūrėkite, kokių spalvų blizgučių jums pavyks pamatyti. 
• Atidžiau pažiūrėkite, gal kažkokios spalvos blizgučiai yra greitesni už kitus.
• Gal pavyks pastebėti, kurios spalvos blizgučiai jums atrodo didesni už kitus. 
• O kurios spalvos blizgučiai mažiausi?
• Labai gerai įsižiūrėkite ir pastebėkite, kad yra blizgučių, kurie leidžiasi žemyn, bet yra ir tokių kurie kyla į viršų. Kokių jie spalvų?
• O dabar visi kartu, tyliai žiūrėdami į blizgučius, pamėginkim sulaukti, kada jie visi nurims ir nusės ant dugno. Tada aš išklausysiu jūsų, ką jūs pastebėjote.
• Pratimo pabaigoje būtina suteikti grįžtamąjį ryšį: „Jums puikiai sekasi, kokie dėmesingi ir atidūs šiandien Mykolas, Rasa.“ Pradedam nuo tų, kuriems sekasi, bet pagirti svarbu ir kitus, tai verčia pasitempti, susikaupti. Taip parodau, kad pastebiu kiekvieną. Tačiau reiktų vengti raginančių pastabų ir moralų.
• Refleksija. Svarbu išklausyti kiekvieną vaiką ir jo pastebėjimus.

Tokio pratimo trukmė neturėtų minutėmis viršyti vaikų amžiaus. Tarkim, jei vaikai 5 metų, tai jie dėmesį gali išlaikyti iki 5 min. Vadinasi pradėję nuo 1–2 min, laiko trukmę galime didinti ir užsibūti 5 min zonoje, vėliau, ją galima didinti. 

Tai tik vienas iš galimų, vaikų labai mėgstamų, būdų dėmesio koncentracijai. Klausimų kiekis ir sudėtingumas turi atitikti vaikų grupės amžių.

Ką dar galima daryti, siekiant ugdyti dėmesingumą? Galima klausytis garso ar garsų, juos išskirti, stebėti daiktą ir pastebėti, kad mintys nukeliavo ir apie tą daiktą nebegalvojame arba stebėti ir aptarti delne laikomą daiktą. Stebime vienu tikslu – kuo ilgiau išlaikyti vaiko dėmesį, kad užduotis būtų jam įdomi ir jis įsitrauktų be ypatingų pastangų. 

Galima žaisti žaidimą „Kas čia pasikeitė“. Paimti, tarkim, 5–10 žaislų ar įdomesnių daiktų ir paprašyti, kad vaikai įsimintų tuos daiktus, jų išsidėstymą, skaičių. Tuos daiktus, kol vaikai „užsimerkę“, sukeisti vietomis, didinti ar mažinti jų skaičių, pridėti papildomų. Vėl klausti, kas čia pasikeitė? Šis žaidimas įtraukia visus, ypač svarbus tiems, kurie sunkiai sukaupia dėmesį, yra nepastabūs.

Labai svarbi refleksija. Vaikui tai nuveikto darbo įvardinimas. Susidaro ryšiai: gavau užduotį, atlikau, dalinuosi ką patyriau, manęs išklauso, aš išklausau kitų, manęs nekritikuoja, aš nekritikuoju kitų, vadinasi mane priima tokiu, koks esu ir aš kitą mokausi priimti kitokiu. Susidaro įprotis dalintis asmenine patirtimi. Vaikas įvardija ką patyrė ir girdi kitų patirtis, kurios skirtingos. Taip vaikai pažįsta save ir draugus, stiprėja grupės emocinis ryšys, auga santykių kokybė, gimsta noras patirti įvairesnes patirtis. Refleksijos metu vaikas turi galimybę ugdyti empatinius gebėjimus, pajausti, suprasti kitą ir pats atsiverti. Svarbu, kad vaikas patirtų, jog visi atsakymai yra teisingi ir priimtini, todėl jų nekomentuoju, netaisau, pritariu kiekvienai patirčiai.

Vaiko sėkmingo mokymosi rezultatus mokykloje lemia jo dėmesingumas ir gebėjimas susikaupti, todėl linkiu, kad sąmoningo dėmesingumo užsiėmimai į vaiko gyvenimą ateitų kuo anksčiau. Šios netradicinės pamokos labai paįvairina ugdymo procesą ir vaikų gyvenimą, tinka įvairioms amžiaus grupėms. Pateikti pavyzdžiai labiau tinka jaunesniems vaikams, tačiau analogiški užsiėmimai itin veiksmingi ir paauglystėje, ypač esant emocinei įtampai, nerimui, stresui. Prieiga ir užduotys jau kitos, bet rezultatai pranoksta lūkesčius – pastebėta, kad stiprėja vaikų tarpusavio emocinis ryšys. Negana to, stiprėja savivertė, empatija, didėja pasitikėjimas, savitarpio pagalba, gerėja supratimas, atmintis, dėmesys. Vaikams lengviau sekasi užmigti, nurimti, mažėja stresas, kyla pasiekimų lygis, auga motyvacija. Akivaizdžių rezultatų pasiekiama dirbant su ypatingais, specialiųjų poreikių turinčiais, vaikais.

Kai mažieji draugai, mano mokytojai, pasitinka šaukdami: „pasakų teta“, esu laiminga. Pasitinka, pavadina, puola į glėbį, nori apsikabinti, prisiglausti – vadinasi, randu kelią į jų širdis.