Kinestetinis ugdymas – naujas požiūris į Alfa kartos mokymosi procesą

Šiuolaikinėje pedagogikoje vis daugiau dėmesio skiriama ugdymo metodų, įtraukiančių fizinį judėjimą, taikymui. Dinamiškas mokymas, orientuotas į kinestetinį ugdymą, tampa vis svarbesnis dėl didėjančios judėjimo stokos problemos Alfa kartos vaikams.

Kodėl kinestetinis ugdymas svarbus šiuolaikiniams vaikams?

Lygindami Y, Z ir Alfa kartos įpročius, galime teigti, jog šiuolaikinės vaikų kartos gyvenimo būdas smarkiai pasikeitė dėl technologijų plėtros, o jų naudojimo dažnumas kasdienybėje eksponentiškai didėja, todėl fizinio judėjimo lygis yra sumažėjęs, o tai gali neigiamai veikti vaikų raidą. Dėl šių priežasčių mokymo metodai, orientuoti į kinestetinį ugdymą, įgauna ypatingą svarbą.

Ne vienas mokslinis tyrimas teigia, kad vaikščiojant, šokinėjant, atliekant įvairius veiksmus naujose vietose ar mokantis naujų dalykų, formuojasi nauji neuronų ryšiai, o egzistuojančios sinapsės stiprėja, kai informacija kartojama arba apdorojama giliau. Vaikystėje, kai smegenys yra ypač plastiškos, naujos sinapsės kuriasi itin sparčiai, o šis procesas skatina vaikų kognityvinę, emocinę ir socialinę raidą.

Mokymasis per judesį aktyvuoja įvairias smegenų sritis, susijusias su motorine atmintimi, problemų sprendimu ir kūrybiškumu (Schmidt ir kt., 2016). Judėjimo metu smegenys gauna daugiau deguonies, gerinamas kraujotakos aktyvumas ir stiprinama atmintis. Mokymosi modeliai, kurie įtraukia fizinį judėjimą, ypač svarbūs šiuolaikinei Alfa kartai, kuri yra linkusi į technologinį pasyvumą ir trumpą dėmesio laiką. Todėl, integruojant kinestetinį ugdymą, mokytojai gali sukurti dinamiškas, visapusiškai stimuliuojančias ugdymo aplinkas, kuriose vaikaim aktyviai įsitraukia į mokymosi procesą.

Mokymasis aktyvių žaidimų metu – sumaištis klasėje ar būdas visapusiškai edukuoti?

Nors atrodo, kad kinestetinis ugdymas turi begales privalumų, tačiau šia tema tarp pedagogų ir mokslininkų kyla vis daugiau diskusijų. Kai kurie mokytojai teigia, kad aktyvūs žaidimai klasėje veda prie sumaišties ir trikdo discipliną, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai. Pasak amerikiečių mokslininko Charles H. Hillman, vaikams, kurie dalyvauja fiziškai aktyviose veiklose, pagerėja kognityvinės funkcijos, tokios kaip dėmesio išlaikymas ir problemų sprendimas.

Kinestetinio ugdymo veikloms būdingas struktūruotas judėjimas ir aiškiai apibrėžtos taisyklės. Šio ugdymo metodo pagrindas – kryptingai suplanuoti judesiai, kurie padeda vaikams koncentruoti dėmesį ir susitelkti į tam tikras užduotis, kartu lavinant pažintinius ir motorinius
įgūdžius.

Žinoma, pedagogas prieš pradedant kinestetinio ugdymo veiklas turi aiškiai apibrėžti taisykles, papasakoti vaikams mokymosi planą. Mokytojai, organizuojantys aktyvias veiklas, gali naudotis vienu ar keliais iš šių metodų:

• Aiškiai apibrėžti taisykles ir tikslus: prieš pradedant veiklą, svarbu, kad mokiniai aiškiai suprastų užduoties tikslą, kiekvieno mokinio atsakomybes ir elgesio taisykles. Tokia struktūra padeda sukurti saugią mokymosi aplinką ir mažina nerimą, kuris dažnai sukelia sumaištį.
• Organizuoti veiklą pagal klasių dinamiką: kai kuriais atvejais naudinga veiklą padalyti į mažesnes grupes. Kiekvienai grupei galima skirti skirtingas užduotis arba sukurti rotacines stotis. Taip mokiniai turi aiškią užduotį ir veikla tampa kontroliuojama, nes kiekvienas vaikas žino savo tikslą ir veiklos trukmę.
• Įtraukti vizualinius ir garsinius signalus: kadangi kinestetinės veiklos yra intensyviai susijusios su judesiu, garsiniai ir vizualiniai signalai (pvz., laikmatis, gestai) gali padėti mokiniams orientuotis laike ir suprasti, kada reikia pereiti prie kitos veiklos ar baigti esamą užduotį. Taip mokytojas išvengia nereikalingo triukšmo ir aiškiau kontroliuoja veiklos ritmą. Vienas iš pavyzdžių: pasibaigus užduočiai skirtam laikui mokytoja(-as) pradeda ploti, o vaikai turi pakelti ranką, jei išgirsta plojimą.
• Kurdami planą, numatyti veiklos intensyvumą ir trukmę: kad veikla būtų efektyvi, svarbu įvertinti mokinių amžių, dėmesio trukmę ir fizinį pasirengimą. Per ilga ar per intensyvi veikla gali sukelti nuovargį arba prarasti mokinių dėmesį, todėl po aktyvesnių užduočių verta įtraukti trumpas atokvėpio pertraukėles.
• Palaipsniui plėsti veiklų sudėtingumą: pradėti nuo paprastesnių užduočių ir pamažu didinti jų sudėtingumą. Pavyzdžiui, pirmiausia mokinius supažindinti su pagrindiniais judesiais, o tik tada pereiti prie sudėtingesnių veiklų. Tokiu būdu mokiniai natūraliai prisitaiko prie veiklos struktūros, o mokytojas išvengia chaoso.

Struktūruotos judėjimo veiklos klasėje padeda vaikams efektyviau susidoroti su energijos pertekliumi, o tai gali sumažinti hiperaktyvumą ir pagerinti bendrą elgesį. Be to, kinestetiniai žaidimai ypač naudingi kuriant įtraukųjį ugdymą. Integruojant fizinį aktyvumą į pamokas, galima lengviau įtraukti įvairaus lygio gebėjimų mokinius, sudarant galimybes kiekvienam vaikui mokytis pagal savo poreikius ir tempą. Tai svarbu tiek gabiems vaikams, tiek tiems, kuriems reikia daugiau laiko ar papildomos pagalbos. Todėl, nejausdami baimės ir neprarasdami disciplinos, pedagogai gali matyti judesį kaip galimybę kurti įtraukią ir aktyvią mokymosi aplinką, kuri skatina visapusišką vaikų raidą.

Sensoriniai žaidimai – lengvas būdas įgalinti įtraukųjį ugdymą

Sensoriniai žaidimai yra puikus būdas užtikrinti, kad į mokymosi procesą būtų įtraukti visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų. Tai ypač svarbu įtraukiajam ugdymui, kuris nuo 2024 metų startavo visose Lietuvos ugdymo įstaigose.

Sensorinės užduotys leidžia kiekvienam vaikui įsitraukti į mokymosi procesą per skirtingus pojūčius – lytėjimą, klausą, regą – todėl gali būti lengvai pritaikomi įvairiems gebėjimų lygiams. Kiekvienas iš mūsų turi unikalų būdą geriausiai įsiminti informaciją. Vieni mokosi klausydami (girdimoji atmintis), kiti įsimena informaciją per regą (regimoji atmintis), o dar kiti per aktyvų veiksmą ir prisilietimą (kinestetinis mokymasis). Dėl to labai svarbu į mokymąsi įtraukti įvairius pojūčius – tokiu būdu pedagogai gali pasiekti skirtingus mokinius pagal jų individualius mokymosi poreikius.

Girdimąją atmintį turintys mokiniai geriau įsimena informaciją per pokalbius, pasakojimus ir garsines užduotis. Regimąją atmintį turintys mokiniai labiau linkę įsitraukti, kai gali matyti diagramas, vaizdus ar vizualinius pavyzdžius, kurie padeda susieti informaciją su vaizdu. O štai kinestetinę atmintį turintys mokiniai yra linkę mokytis per judesį ir patirtį, todėl gali pasiekti geriausių rezultatų įtraukiant juos į aktyvias veiklas, tokias kaip žaidimai.

Mokymosi procese integruojant sensorinius užsiėmimus, mokiniams yra suteikiami įvairūs būdai mokytis. Atliekant užduotis vaikai ne tik juda, tačiau ir mato vaizdinę informaciją bei gali ją girdėti, jei yra speciali įranga arba pedagogas, kuris vaikams papasakoja ir nubrėžia žaidimų taisykles, nuolatos komunikuoja su vaikais žaidimo metu.

Sensorinis / kinestetinis ugdymas ne tik padeda mokiniams lengviau įsiminti informaciją, bet ir stiprina savivoką, nes jie gali atrasti ir suprasti savo unikalų mokymosi būdą. Tad judėjimo užduotys / sensoriniai žaidimai yra itin veiksmingas būdas integruoti įtraukųjį ugdymą, kadangi veiklų metu yra suteikiama galimybė visiems sėkmingai dalyvauti mokymosi procese, nepaisant jų gebėjimų ar individualaus mokymosi stiliaus.

Kinestetinio ugdymo papildoma nauda – terapinė vertė ir emocinė gerovė

Kinestetinis ugdymas taip pat atlieka svarbų vaidmenį vaikų emocinės būklės gerinime ir psichologinėje raidoje. Vienas iš inovatyvių būdų pritaikyti kinestetinį ugdymą mokymo programoje yra naudoti specialiai sukurtus edukacinius-terapinius kilimus, tokius kaip Roll-Out FUN™ „Begalinė kelionė“, „Begalybė“ ar „Gyvatė“. Šie kilimai sukurti remiantis amerikiečių elgesio optometrijos daktaro Dick O'Connor tyrimais, kurie rodo, jog vaikų judėjimas pagal tam tikras vizualines formas, pvz., begalybės simbolį, skatina smegenų veiklos sinchronizaciją. Tai padeda pagerinti dėmesio emocinę būklę, koncentraciją, pusiausvyrą, akies-rankos koordinaciją. Roll-Out FUN™ kilimai tinka ne tik terapiniams, tačiau ir edukujantiems, aktyviems užsiėmimams, kurių metu gali būti įtraukiami įvairių gebėjimų vaikai.

Sensorinius / aktyvius žaidimus pedagogai gali pasigaminti ir patys, naudodamiesi įvairiomis medžiagomis. Viena iš įdomių priemonių, kuri gali atlikti ir mokomąją, ir terapinę funkciją, yra savadarbiai taktiliniai takeliai. Naudojant įvairių tekstūrų medžiagas (pvz., švitrinį popierių, minkštą audinį, burbulinę plėvelę) pedagogai gali sukurti takelius, ant kurių vaikščiodami vaikai turi įvardinti medžiagą, pojūtį kurį jaučia liesdami tam tikras tekstūras ar tiesiog pasakyti matomas medžiagų spalvas. Tokia įdomi veikla lavins ne tik lytėjimo pojučius, smulkiąją motoriką, tačiau gali pasitarnauti ir kaip terapija.

Dinamiškas ugdymas – ateities pedagogikos sprendimas

Statiškas ugdymas nebėra kertinė ugdymo proceso dalis. Norėdami pasiekti aukštų rezultatų, pedagogai turi keisti statišką ugdymą į dinamišką. Edukaciniai kilimai yra inovatyvus sprendimas, leidžiantis sujungti judėjimą ir mokymąsi, skatinantis vaikų įsitraukimą bei geresnį informacijos įsisavinimą. Aktyvių užsiėmimų priemonės, derinančios terapinį ir edukacinį potencialą, skatina ne tik kognityvinę raidą, bet ir gerina vaikų emocinę būklę bei bendrą socialinę adaptaciją.

Kinestetinio / sensorinio ugdymo priemonės suteikia pedagogams galimybę kurti įdomias, interaktyvias ugdymo veiklas, prisidedančias prie vaikų fizinės ir emocinės sveikatos, todėl šių priemonių integracija į kasdienę ugdymo praktiką yra itin svarbi, siekiant išspręsti šiuolaikinės Alfa kartos technologinio pasyvumo ir judėjimo stokos problemas.