Mūsų sveikata ir gerovė: sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas

Straipsnyje pateikiamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtinta Ikimokyklinio ugdymo programos gairių (toliau – Gairės) 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-1142 Atnaujinto ikimokyklinio ugdymo turinio, vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymo(si) srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ plėtojamos fizinio aktyvumo formos, kurios lavina vaikų fizinius gebėjimus ir teikia naudos sveikatai ir pasiekimams.

Vaikystėje raidos procesai sukuria prielaidas vaikų ugdymui(si), o kokybiškas ugdymas(is) brandina kūną, smegenų struktūras, skatina vaikų raidą.

Ankstyvajai vaiko raidai būdingas spartus netolygus augimas, veiksmų, mąstymo ir kalbos vystymosi nevienalaikiškumas. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymasis pasižymi unikaliais bruožais. Mokytojas pasitiki vaiko natūraliomis galiomis augti ir ugdytis, sudaro sąlygas prigimtinėms galioms plėtotis, pripažįsta ir gerbia skirtybes, pasiekimų įvairovę, kuria galimybes skleistis vaikų individualumui.

Darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas. Siekiama turtinti, plėsti ir kompensuoti nepalankioje aplinkoje augančių vaikų patirtis, kuriamos vaikus ugdytis įgalinančios socialinės ir kultūrinės aplinkos.

Vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sričių įgyvendinimas (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Užtikrinamas darnus visų pasiekimų plėtojimas, nors skirtingų ugdymosi sričių poveikis atskirų pasiekimų ūgčiai skirtingas. 

Gairių atnaujintas ugdymo(si) turinys apima šiuos vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymo(si) srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ pasiekimus:

Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Ugdymosi veiklose modeliuojamas integralus, vientiso pasaulio vaizdo kūrimąsi sąlygojantis vaikų ugdymosi procesas, užtikrinamas balansas ir dermė tarp atskirų ikimokyklinio ugdymo(si) sričių, tarp ugdymosi ir ugdymo procesų.  

Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ pripažintas sveikata stiprinanti mokyklos tinklas. Įgyvendinama sveikatos stiprinimo programa „Fizinis aktyvumas - sveikata. Judame daugiau ir išradingiau“. Siekiama stiprinti ugdytinių sveikatą, tobulinti integruotą ir vieningą sveikatos stiprinimo sistemą, siekiant fizinės, psichinės, dvasinės darnos bendruomenėje.

Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų praktiniai pavyzdžiai

Vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymo(si) srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ plėtojamos fizinio aktyvumo formos lavina vaikų fizinius gebėjimus ir teikia naudos sveikatai ir pasiekimams.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Iš anksto susitaria dėl priemonių ir būdų, kurie gali padėti vaikams lengviau įsitraukti, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, atlikti veiklą ir mokytis.

Praktikos taikymas universalaus dizaino mokymuisi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Visavertę įtrauktį užtikrina prigimtinių kiekvieno vaiko ugdymosi skirtumų pripažinimas ir kokybiškai įgyvendinamos esminės ugdymo(si) proceso modeliavimo kryptis.

Kauno medicinos fakulteto specialistė Laura kartu su praktiką atliekančiomis studentėmis vedė ugdytiniams kinezeterapines mankštas:

Spec. pedagogės  Dianos Nemčiauskienės iniciatyva

Mankštomis lavinama vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėjo žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant. Vaikai inicijuoja patys ir noriai įsitraukia į specialistų inicijuojamas veiklas, skatinančias tyrinėti, kaip juda kūnas ir atskiros jo dalys.

Įstaigoje inicijuojama švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų veikla ,,Linksmieji čiauškučiai“:

Logopedžių Laimos Rickevičienės ir Germos Astrauskienės iniciatyvos

Judraus patirtinio ugdymosi praktinis taikymas

Vaikų judrus patirtinis ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Mokyklos aplinkoje kuriami vaikų emocinį ir fizinį saugumą užtikrinantys ugdymo(si) kontekstai, kurių bendrakūrėjai yra vaikai. Skatintinamas vaikų kasdienis judrumas, didinant judraus mokymosi galimybes. Modeliuojamos vaikus judėti skatinančios iššūkio, saugios rizikos edukacinės erdvės.

Meninio nugdymo (judesio) mokytojos Gražinos Sidabrienės aktyvios veiklos už mokyklos ribų

Gimnastikos pamokos Kauno sporto mokykloje STARTAS.  Gimnastika lavina fizines savybes: lankstumą, koordinaciją, jėgą. Stiprėja kaulai, prajudinamas visas kūnas, gerėja mūsų refleksai ir motoriniai įgūdžiai.  Sportas praverčia ir psichologinei būsenai. Vaikai, atėję į gimnastikos pamokas, atsipalaiduoja, stiprina pasitikėjimą savimi, lavina koncentraciją, išmoksta nugalėti baimes. Atliekant tam tikrus elementus (pvz. laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais), vaikams būna nedrąsu – jie bijo nukristi, susižeisti, jog nepavyks atlikti pratimo ar pan. Gimnastikos trenerė Laura nuolat būna šalia, palaiko ir padeda atliekant gimnastikos pratimus.

Mokytojos Rūtos Aleknavičiūtės „Kačiukų“ grupės ( 5 metų vaikai)

Vaikai nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami išbando savo kūno judėjimo galimybes: improvizuodami, fantazuodami, ieškodami neįprastų pozų, judesiais perteikdami pasakų herojų charakterius, gyvūnų, kitų objektų ypatybes.

Siekiama harmoningo vaikų fizinio augimo, taisyklingos laikysenos, išlavėjusios stambiosios bei smulkiosios motorikos ir fizinių ypatybių, gebėjimo saugiai judėti pagal amžiaus galimybes, laikytis judėjimo ir poilsio ritmo, noro judėti ir įsitraukti į judriuosius žaidimus:

Judėjimo džiaugsmo patyrimas:

2–3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką. Judėdami laisvoje erdvėje, žaisdami judriuosius žaidimus, vaikai nuo greito ėjimo pereina prie bėgimo.

Mokytojos Violetos Kovaliovienės „Ančiukų“ grupės (3 metų vaikai)

Bendruomenės nariai yra aktyvūs sveikatos stiprinimo veiklos dalyviai, organizatoriai.

Mokytojų Linos Černienės ir Rasos Pralgauskienės „Pinvinų“ gr. inicijuotos aktyvios veiklos įtraukiant tėvus

Socialinių partnerių DEMO šokių studijos ir vaikų mados teatro veiklos. Choreografė Vasarė supažindina vaikus su visą pasaulį užvaldžiusia stilinga gatvės šokio ir šou kultūra. Šokių užsiėmimai gerina vaikų laikyseną, lavina stilių, kūrybingumą, gerina fizinę formą ir koordinaciją, stiprina raumenis, gerina psichologinę savijautą.

Vaikai išmoko:

• Apšildyti savo kūną prieš pradedant šokti, kad išvengtų traumų.
• Šokti pagal įvairius muzikos ritmus, sekti ritmą.
• Eiti podiumu kaip modeliai.
• Improvizuoti šokdami pagal muziką.
• Išbandė judesius, pvz., sulenktos kojos pakeliamos kartu su rankomis, kai jos leidžiasi žemyn, greitų kojų ketimas iš priekio į galą ir kt.
• Sužinojo, kaip atrodo įvairūs šokio stiliai.

Vaikų atrastos unikalios kūrybinės galios užsiėmimuose atskleidė vaikų interesus, gabumus ir augino savitą raiškos stilių.

Kiekvienas vaikas aktyviai mokosi, turi sumanymų, nuolat ieško naujų veiklų ir iššūkių, padedančių tobulėti. Mokytojas paremia vaikų iniciatyvas, parinkdami jiems aktualų turinį ir veiklas.

Straipsnį parengė Danguolė Simanauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Praktinius veiklų pavyzdžius pateikė Kauno lopšelio- darželio ,,Vėrinėlis“ komanda:

švietimo pagalbos specialistai – spec. pedagogė Diana Nemčiausienė; logopedės Laima Rickevičienė, Germa Astrauskienė;

meninio ugdymo (judesio) mokytoja Gražina Sidabrienė;

mokytojos Rūta Aleknavičiūtė, Rasa Pralgauskienė, Lina Černienė, Violeta Kovaliovienė.