Refleksija kaip mokymo/mokymosi kokybę gerinanti veikla
Mokymasis visą gyvenimą tampa neišvengiama kiekvieno norinčio tobulėti asmens gyvenimo dalimi, todėl mokėjimo mokytis kompetencija, patirties apmąstymas tampa neatskiriama mokymosi dalimi. Dėl šios priežasties, klasikinė mokymo paradigma, kuri buvo orientuota į pedagoginio poveikio realizavimą, informacijos perteikimą akcentuojant individualų darbą bei įgytų žinių poveikį elgesiui, praranda prasmę. Ją keičia šiuolaikinė mokymosi paradigma, kuria akcentuojama besimokančiojo ir pedagogo sąveika konstruojant žinias, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo gebėjimų lavinimas. Nuolat besikeičiančioje visuomenėje mokytojas iš žinių perteikėjo tampa besimokančiojo partneriu, padėjėju, mokiniui ne tik suteikiančiu žinias, tačiau ir padedančiu jose įžvelgti prasmę.
Refleksija filosofijoje. Refleksijos, kaip sampratos ir reiškinio, nagrinėjimo pradžia siejama su J. Dewey. Būtent jis pirmasis pasiūlė nuolatinės patirties pertvarkos idėją teigdamas, jog rutininis veiksmas - tai mokymasis dėl to, jog to reikia mokytojui, tėvams, tačiau pats besimokantysis mokymosi ir žinių vertės neįžvelgia. Priešingai, refleksyvus veiksmas siejamas su nuolatiniu pasitikrinimu ką išmokau.
Refleksija psichologijoje. Psichologijoje refleksija suprantama kaip kognityvinis procesas, kurio metu pažįstami vidiniai išgyvenimai, mintys, įvertinama patirtis. Refleksijos pagalba žmogus į savo mąstymo struktūrą integruoja naujas patirtis įvertindamas tai, kas jau pažįstama, patirta, o kas nauja, prieštarauja ankstesnei patirčiai. Todėl psichologiniu požiūriu analizuojami tokie klausimai kaip „Ką man tai reiškia?”,„Kokią man tai turi prasmę?”
Refleksija edukologijoje. Edukologijoje analizuojant refleksiją, pedagogas vertinamas kaip itin svarbia besimokančiųjų gebėjimo reflektuoti dalimi. Būtent nuo mokytojo priklauso kaip bus keliami tokie klausimai kaip „Kas? Kaip? Kodėl?” ir kaip tai bus panaudota. Dėl šios priežasties, edukologai didelį dėmesį skiria mokymosi kontekstui (namų, mokyklos aplinkai ir pan.). Būtent kontekstas sudaro galimybes vystytis refleksijos gebėjimams ir padeda suprasti pasirengimą įgyti ir apsvarstyti patirtį.
Daugiau apie refleksiją rasite šiame PDF dokumente.
Kiti mokymai
Vaikystės žingsniai: socialinio pedagogo iššūkiai ir galimybės teikiant pagalbą mokiniams
Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Šiame straipsnyje nagrinėsiu iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai šioje amžiaus grupėje, ir apžvelgsiu perspektyvas, siekiant sukurti gerą... Skaityti daugiauUgdymas per žaidimus vaikų darželyje – kartais pamiršta, bet veiksminga veikla
Neatsiejama vaiko veikla, jo gyvenimo forma vaikų darželyje – žaidimai, kurie turi didelę svarbą ankstyvame amžiuje. Kartais, ugdydami mažąjį žmogų, tai pamirštame. Žaidimas – vienas iš pagrindinių būdų vaikams ugdytis... Skaityti daugiau