Skaitymo nuotykis su Muminukais – įtraukianti skaitymo patirtis su mažaisiais skaitytojais

Prieš gražiausias žiemos šventes, prasidedant advento laikotarpiui, į Kauno Panemunės lopšelio-darželio duris pasibeldė tiek mažųjų, tiek ir jų mokytojų širdis sušildę Muminukai. 2025 metais vaikų literatūros klasikės Tove Janson pirmąjam romanui apie Trolių Mumių slėnį ir jo gyventojus sukanka 80 metų, tad tai buvo graži proga leistis į skaitymo nuotykį su Muminukais. Jo metu vaikai ne tik skaitė, bet ir gilinosi į emocijas, tyrinėjo iliustracijas bei užsiėmė kūrybinėmis veiklomis.

Knyga „Muminukai ir žiemos sniegas“ pas vaikus į grupes keliavo su paslaptingu laišku nuo paties Muminuko, kuris nutarė žiemoti darželyje. Laiškas kvietė juos kartu leistis į emocinį ir kūrybinį nuotykį, tyrinėti iliustracijų detales. Jame slėpėsi knygos iliustracijų fragmentai, klausimai apie veikėjus, jų jausmus bei kūrybinės užduotys. 

Vaikams susipažinus su knyga ir jos veikėjais, languose apsigyveno karpiniai su Muminukų siluetais ir atpažįstamais simboliais iš iliustracijų – laiškas, laivelis, Muminuko mamos rankinukas, primenantys apie Muminukų žiemojimą darželyje. Žiemiškai langus papuošę Muminukų karpiniai jau buvo puikiai pažįstami darželio vaikams, o vaizduojami simboliai priminė skaitytos istorijos detales.

Užtikrinant lėtąjį ugdymą, vaikai buvo skatinami sąmoningai „skaityti“ knygą: ne tik išklausyti skaitomą tekstą, tačiau ir jį suprasti, įsijausti, įsigilinti, kelti klausimus, didelis dėmesys skirtas iliustracijoms ir mažoms detalėms. Knyga paversta tyrinėjimų objektu ir įkvėpimo šaltiniu.

Tyrinėdami knygą vaikai ugdė emocinį raštingumą – knygoje aprašomi skirtingi ir kontrastuojantys jausmai: liūdesio, ilgesio, džiaugsmo, tikėjimo ir laukimo momentai. Vaikai sprendė išjautimo klausimus, ieškojo būdų, kaip tinkamai reikšti jausmus, kaip juos atpažinti savyje ir pastebėti kitame, kaip padėti sau bei kitiems. Pastebėta, kad šios pasakos integravimas į ugdymo procesą padėjo praplėsti jausmų žodyną ir tinkamiau reikšti emocijas, ypač tiems vaikams, kurie susiduria su ilgesio jausmu. Iš Muminuko istorijos jie sužinojo, kad ilgesį galima lengviau išgyventi rašant laiškus, sveikinimo atvirukus.

Norėdami dar labiau įtvirtinti skaitymo patirtį, vaikai lipdė savo Muminukus. Tai suteikė galimybę išreikšti savo įspūdžius apie knygos veikėjus, lavinti smulkiąją motoriką, vaizduotę ir kalbinius įgūdžius. Vaikai atskleidė skirtingus veikėjų bruožus, pasakojo istorijas savo kūriniams. Tai neretai siejosi su skaityta istorija, tačiau ir atsiskleidė vaikų akimis, pabrėžiant, kas svarbu ir įdomu būtent jiems patiems. Kiekvienas nulipdytas personažas buvo unikalus – kaip ir kiekvieno vaiko emocijos bei patirtys.

Knygos iliustracijos – laiškas, laivelis, namai, sniego gniūžtės, kakava – tapo neišsemiamu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Vaikai mokėsi rašyti laišką, aiškinosi, kaip reikėtų jį išsiųsti, lipdė Muminukų slėnį, kuriuo buvo puošiamos darželio erdvės. Skaitymo derinimas  su kūrybinėmis veiklomis  padėjo vaikams geriau įsisavinti knygos turinį, ilgiau išlaikyti dėmesį ir įsiminti skaitytą istoriją.

Tęstinis skaitymo projektas ,,Skaitymo nuotykis su Muminukais“ dar nesibaigė, bendruomenė laukia pavasarį sugrįžtančio Muminuko draugo Snusmumriko.

Parengė Kauno Panemunės lopšelio-darželio dailės mokytoja Aurelija Grabauskienė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Greta Kaulinytė.