Sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ,,atradimo“ pamokos | Pedagogas.lt

Sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ,,atradimo“ pamokos

Geroji patirtis

2024 m. vasario 08 d.

Sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ,,atradimo“ pamokos

Dalintis

Image

Kauno lopšelio-darželio ,,Vėrinėlis“ bendruomenė įsitraukė į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Programos ,,Fizinis aktyvumas – sveikata. Judame daugiau ir išradingiau“ tikslas – stiprinti ugdytinių sveikatą, tobulinti integruotą sveikatos stiprinimo sistemą siekiant fizinės, psichinės, dvasinės darnos bendruomenėje. Laukiamas sveikatos stiprinimo programos įgyvendinimo rezultatas – teigiama įtaka vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, vertybinių nuostatų ugdymui, ugdymo kokybės gerinimui.

Siekdami įgyvendinti sveikatos stiprinimo programos tikslą, užtikriname sveikatos ugdymo kokybę, kuri yra pagrįsta sąmoningai suplanuotos kūno kultūros veiklos organizavimu, sprendimų priėmimo patirtimi.   

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas suprantamas kaip bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai. Tai gali būti visos kasdienės fizinės veiklos rūšys, žinoma, tarp jų – ir sportas.

Šiandien ugdymo procese vis dažniau kalbama apie ugdytinio atradimus, patiriamus mokantis. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ,,atradimas“ yra apibūdinamas kaip „nežinoto reiškinio, dėsningumo, savybės, dalyko radimas; atrastas dalykas“. Vadinasi, atrasti reiškia pastebėti tai, kas visą laiką buvo, tik iki šiol mes nematėme.

Be to, „discovery“ anglų kalboje taip pat reiškia ne tik atradimą, bet ir išradimą, kažko naujo atradimą, supratimą. Dažnai žodis „atrasti“ tapatinamas su žodžiais „pagauti mintį“ („dabar aš tai suprantu“). Kuriant fizinius judesius, žaidimus, strategijas, choreografijos modelius ar judesių interpretavimą, labai svarbus atradimo aspektas.

Taigi, o ką mums pavyko išmokti ir atrasti?

Kūno kultūros mokymas(is)

Rėmėmės Mosstono sukurta sistema, kuri siūlo naują mokymo teorijos ir praktikos paradigmą – spektrą. Tai yra universali mokymo teorija – ji taikoma mokymo renginiams. Nors nurodoma, kad skirta kūno kultūrai, teorija taikoma visoms turinio sritims.

Spektras yra teorija, sudaryta iš vieno vienijančio teiginio. Pagrindinė spektro idėja yra ta, kad mokymą valdo vienas viską vienijantis procesas: sprendimų priėmimas. Kiekvienas sąmoningo mokymo veiksmas yra išankstinio sprendimo pasekmė. Sprendimų priėmimas valdo visą elgesį ir daro įtaką tam, kaip organizuojame mokinius; kaip organizuojame dalyką; kaip valdome laiką, erdvę ir įrangą; kaip bendraujame su mokiniais; kaip pasirenkame savo žodinį elgesį; kaip kuriame socialinį-afektinį klimatą klasėje; kaip kuriame ir palaikome visus pažintinius ryšius su besimokančiaisiais.

Pirminių sprendimų nustatymas ir galimų sprendimų derinių supratimas atveria platų žvilgsnį į mokytojo ir besimokančiojo santykius. Kiekvienas svarbus mokytojo ir besimokančiojo santykis spektre turi tam tikrą sprendimų struktūrą, apibrėžiančią konkrečius mokytojo ir besimokančiojo vaidmenis bei tikslus.

Kaip mokyti judėjimo veiksmų ir lavinti fizines ypatybes?

 

Meninio ugdymo (judesio) mokytojos Gražinos Sidabrienės ,,Ledo ritulys“ ir ,,Taiklioji ranka“

Vaikai yra itin imlūs naujoms žinioms ir įgūdžiams, sparčiai mokosi, perima ir mėgina taikyti gaunamą informaciją, formuojasi jų įsitikinimai ir požiūris į pagrindines vertybes, tarp jų – ir į sveikatą. Vaikų požiūris į sveiką gyvenseną ir sveikatos stiprinimą formuojamas ugdymo proceso ir papildomų veiklų (renginių) metu, stengiantis įtraukti tėvus ir visą ugdymo įstaigos bendruomenę.

,,Atradimo“ pamokos

Vaiko fizinė veikla pasireiškia įvairiais požymiais, individualiais gebėjimais, fizinėmis ypatybėmis. Nagrinėjant fizinę veiklą, išskiriamos šios bendros visiems žmonėms (suaugusiesiems ir vaikams) fizinės ypatybės: jėga, greitis, ištvermė, lankstumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija.

Mokytojai pastebėjo, kad didžiausias rezervas vaikų fiziniam aktyvumui gerinti slypi laisvoje veikloje, turtinant vaikų judamąją patirtį, skatinant juos nuolat domėtis judriaisiais ir sporto žaidimais.

Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai parengė praktinę vaikų patirtį ,,atradimo“ spektre, kuriuose ugdytiniai, dalyvaudami bendroje veikloje, atranda skirtingus dalykus. Tokioje veikloje, nesvarbu, kur ji vyktų, lauke ar grupėje, mokytojas skatina kiekvieno ugdytinio individualumą, siekia, kad ugdytiniai tarpusavyje tartųsi, bandytų ir priimtų sprendimus. 

,,Atradimo“ spektre samoningai suplanuota kūno kultūros sprendimų priėmimo patirtis. Ugdytinių atradimai kūno kutūros (ir ne tik) veikloje, juos paskatinti padėję didaktiniai instrumentai (forma, priemonės, poveikio būdai ir kt.):

⦁    fizinio aktyvumo judėjimo forma (mankštos žaidimas, judrus žaidimas, estafetės, sporto pramoga, naratyvinis žaidimas, liaudies žaidimas – ratelis, ramaus pobūdžio žaidimas);
⦁    judesio (judėjimo) turiniui įgyvendinti pasirinktos priemonės ( STEAM priemones arba kitas naudojamas sporto inventorius);
⦁    judesių (judėjimo) turinys skatinantis vaiko ir mokytojo kūrybiškumą, naujus ieškojimus, vaikų savarankiškumą ir iniciatyvumą (ieškoti, mąstyti, kurti);
⦁    refleksija / rezultatas (nauda vaiko sveikatos stiprinimui).  

Vaikams  kokybiškas fizinis aktyvumas kiekvieną dieną yra tiesiog paprasčiausias malonus ir saugus užsiėmimas. Fizinis pajėgumas, raumenų jėga, gera objektyvi ir subjektyvi savijauta – visa tai yra akivaizdi fizinės veiklos nauda sveikatai visoms amžiaus grupėms.

Vaikus judėti mokytojai skatina fiziniais pratimais (judrūs žaidimai, estafetės, sporto pramogos ir kt.), kieme naudoja sporto inventorių, kartu su vaikais kuria įdomius judesius, mokytojai pagiria vaikus už aktyvumą, drąsą, sumanumą, stebi jų veiksmus. 

Toliau įgyvendindami sveikatos stiprinimo programą ,,Fizinis aktyvumas – sveikata. Judame daugiau ir išradingiau“, tęsiame bendruomenės narių sąmoningumo ir atsakomybės rūpinantis savo bei kitų sveikata didinimą.

Praktinius vaikų veiklų pavyzdžius pateikė:

meninio ugdymo (judesio) mokytoja Gražina Sidarienė;

mokytojos: Vida Pečiulaitienė, Emilija Meištininkienė, Diana Bagdonienė, Stanislava Lukienė, Vitalija Survilienė, Aušra Frankonienė, Violeta Kovaliovienė, Violeta Verikienė, Raminta Kazancevienė, Rasa Pralgauskienė, Lina Černienė, Virginija Karkauskienė, Rūta Akenavičiūtė, Rasa Stankuvienė;

logopedė Germa Astrauskienė.

DAUGIAU VEIKLŲ PAVYZDŽIŲ RASITE ČIA

Literatūra: Mosston, M., Ashworth, S. (2008). Teaching Physical Education. First Online Edition.

Straipsnio autorė – Danguolė Simanauskienė, Kauno lopšelio-darželio ,,Vėrinėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Kiti mokymai