Tarptautinės konferencijos „Tvaraus ugdymo kūrimo praktika universalaus mokymosi dizaino ugdymo kontekste“ turinio aspektai

2026 m. birželio 9 d. Kauno švietimo inovacijų centre vyko tarptautinė praktinė konferencija „Tvaraus ugdymo kūrimo praktika universalaus mokymosi dizaino ugdymo kontekste“, subūrusi pedagogus, švietimo lyderius, mokslininkus bei praktikus iš Lietuvos, Latvijos ir Turkijos.

Tarptautinę konferenciją organizavo Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ direktorė dr. Asta Tamušauskaitė ir Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos pavaduotoja ugdymui Kristina Grigaitė – Bliūmienė, bendradarbiaudamos su Kauno švietimo inovacijų centru bei Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutu. Kviestiniai konferencijos svečiai – Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos atstovė, Latvijos Limbažių valstybinės gimnazijos atstovė, Turkijos Ali Tepe Topçubağı İlkokulu ir Kemal Arat İlkokulu mokyklų atstovai.

Konferencija organizuota įgyvendinant tarptautinius eTwinning projektus Europos mokyklų platformoje „Rankos, liečiančios gamtą“ (kūrėjai dr. Asta Tamušauskaitė ir Hacer Baiyrli), „Darnūs miestai“ (Sukran Asli Babat, Alina Surugiu), „Eco Print“ (Kristina Grigaitė-Bliūmienė ir Edite Sarva)  bei respublikinį LINEŠA projektą „Tvari mokykla“.

Konferencijos turinys atliepė „Tvari mokykla 2030“ kryptis, akcentuojančias atsakingą požiūrį į aplinką, socialinę įtrauktį, mokymosi prieinamumą kiekvienam mokiniui, bendruomenės telkimą ir inovatyvių ugdymo metodų taikymą kuriant ateities mokyklą. Buvo pristatyti 22 pranešimai, atskleidę įvairialypius požiūrius į tvarų ugdymą. Pranešėjai nagrinėjo ekologinio sąmoningumo ugdymo, socialinio tvarumo, bendruomenės įtraukimo, ugdymo gamtoje, patyriminio mokymosi, STEAM ir STREAM veiklų bei universalaus mokymosi dizaino principų taikymo galimybes įvairiuose ugdymo etapuose.

Tarptautinį konferencijos kontekstą sustiprino svečiai – pranešėjai iš Latvijos bei Turkijos. Limbažių valstybinės gimnazijos atstovė dr. E. Sarva pristatė pranešimą „eTwinning and Erasmus+ project Science Fair – Developing Student Abilities to Experiment and Design“, kuriame atskleidė tarptautinių projektų reikšmę ugdant mokinių tyrinėjimo, eksperimentavimo ir projektavimo gebėjimus. Pranešėja pabrėžė, kad tarptautinės partnerystės sudaro galimybes mokiniams ugdytis XXI amžiaus kompetencijas, stiprina jų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti realias problemas.

Turkijos mokyklų atstovai C. Özdemirci ir E. Yanmaz pristatė pranešimą „Our Green Initiatives: A Cleaner Environment Starts with Us“, kuriame dalijosi mokyklos bendruomenės vykdomomis aplinkosauginėmis iniciatyvomis ir mokinių įsitraukimo į tvarumo veiklas patirtimi. Kemal Arat İlkokulu mokyklos atstovės D. Kurt ir A. Yanmaz pranešime „Sustainable Education Practices in the Context of Universal Design for Learning“ aptarė tvaraus ugdymo praktikų taikymą universalaus mokymosi dizaino kontekste bei įtraukios ugdymo aplinkos kūrimo galimybes.

Mokslinę konferencijos kryptį sustiprino dr. V. Liaudanskė, Kauno l/d "Žiedelis" direktorė, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos docentė, pristačiusi tvarios pedagogų mentorystės modelį pranešime „Tvarios pedagogų mentorystės modelis: teorinės ir empirinės jo sukūrimo prielaidos".

Pranešime „Dėmesys socialinio tvarumo ugdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“ (dr. A. Petruškevičiūtė, VDU Švietimo akademija; A. Vaičiulytė - Magylė, Kauno l/d  „Linelis”) buvo pristatyta socialinio tvarumo samprata ir aptartos jo ugdymo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Akcentuota, kad socialinis tvarumas yra ne tik lygiavertė tvarumo dalis, bet ir esminė prielaida ekonominiam bei aplinkosauginiam tvarumui ugdytis. Taip pat akcentuota, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra reikšminga erdvė, kurioje vaikai mokosi bendradarbiauti, kurti pagarbius santykius, prisiimti atsakomybę ir augti bendruomenėje. Šiame kontekste ypač svarbus socialinio pedagogo, kaip socialinės pedagoginės pagalbos teikėjo, vaidmuo. Pranešime pristatoma, kaip socialinis pedagogas prisideda prie vaikų socialinių ir emocinių gebėjimų stiprinimo, šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo, ankstyvosios pagalbos teikimo bei kiekvieno vaiko dalyvavimo bendruomenės gyvenime užtikrinimo.

VDU Užsienio kalbų instituto lektorės E. Linkevičiūtės pranešime „Tvarumo dermė Kauno rajone: Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos atvejis” buvo pristatomos tvarios mokyklos iniciatyvos Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijoje. Minėtoje mokykloje tvarumo principai nuosekliai integruojami į visą ugdymo procesą – nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo. Pranešime atskleidžiama, kaip per praktines veiklas, žaliąjį raštingumą, žiedinės ekonomikos idėjas ir bendruomenines iniciatyvas ugdomas mokinių ekologinis sąmoningumas. Daroma išvada, kad tvarumas stiprina įtraukią mokyklos kultūrą, pilietiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą. 

D. Tumėnienė ir E. Kraujalienė (Kauno l/d „Linelis“ mokytojos) pristatė pranešimą „Tvarios ugdymo(si) aplinkos kūrimas universalaus mokymosi dizaino kontekste“. Jame pristatoma tvarios ugdymosi aplinkos kūrimo praktika universalaus mokymosi dizaino kontekste; atskleidžiama, kaip ugdymo procese taikomi įvairūs metodai, strategijos ir veiklos, skatinančios vaikų kūrybiškumą, savarankiškumą, pažinimą bei aplinkosauginį sąmoningumą. Išryškinama patyriminio mokymosi, vaikų įtraukimo į praktines veiklas, bendruomeniškumo ir įtraukios ugdymosi aplinkos kūrimo svarba, sudarant galimybes kiekvienam vaikui aktyviai dalyvauti ugdymo procese ir patirti sėkmę.

Klaipėdos l/d „Žilvitis” mokytojos L. Kinderienė, A. Šereikienė skaitė pranešimą „Tvarumo,universalaus dizaino ugdymas ekologiniame projekte “Mano moliūgas”. Pranešime pristatoma ekologinio projekto įgyvendinimo patirtis, taikant tvarumo ir universalaus dizaino principus; atskleidžiama universalaus dizaino ugdymuisi principų nauda kuriant prieinamą, įtraukią ir įvairius vaikų poreikius atitinkančią mokymosi aplinką; išryškinta tvarumo kompetencijų ugdymo svarba, skatinant vaikų ekologinį sąmoningumą, atsakomybę ir aktyvų dalyvavimą kasdienėse veiklose.

Kauno l/d „Liepaitės“ direktorė R. Kalinauskienė ir logopedė E. Verenienė skaitė pranešimą „Sensorinės ir patyriminės veiklos logopedinėje praktikoje taikant universalaus mokymosi dizaino principus“. Pranešime pristatoma Kauno l/d „Liepaitė“ patirtis taikant sensorinių ir patyriminių veiklų modelius bei strategijas logopedinėje praktikoje, grindžiamus universalaus mokymosi dizaino principais. Atskleidžiama, kaip per sensorinį tyrinėjimą, patirtinį mokymąsi, projektines veiklas, bendruomenines iniciatyvas ir kūrybišką išteklių panaudojimą organizuojami vaikų ugdymosi procesai, stiprinantys kalbinius, komunikacinius ir socialinius gebėjimus. Išryškinamas universalaus mokymosi dizainu grindžiamas logopedinės praktikos modelis, kuriame kalbinių gebėjimų ugdymas integruojamas su patyriminiu mokymusi ir tvarumo kompetencijų plėtojimu.

Kauno l/d „Liepaitės“ mokytojai E. Austynas ir E. Karpavičienė skaitė pranešimą „Bendruomenės įtraukimas į darnaus vystymosi iniciatyvas ugdymo įstaigoje: nuo idėjos iki tvarių pokyčių”. Pranešime pristatoma Kauno l/d  „Liepaitė“ patirtis organizuojant tvarumo iniciatyvas, taikant projektinės veiklos, tyrinėjimo, eksperimentavimo, diskusijų, edukacinių išvykų, kūrybinių dirbtuvių, bendruomenės akcijų ir refleksijos metodus. Atskleidžiama, kaip per įvairias patyrimines veiklas stiprinamas vaikų aplinkosauginis sąmoningumas, bendradarbiavimo gebėjimai ir atsakomybė už aplinką. Išryškinama, kad tvarus ugdymas kuriamas per bendruomeniškumu grįstą, aktyvų ir prasmingą vaikų dalyvavimą. 

Kauno l/d „Vaidilutė“ mokytojos I. Navickaitė, R. Urbanavičienė pranešime „Antrinių žaliavų teatras darželyje: kūrybiškumo ir tvarumo dermė universalaus mokymosi dizaino kontekste“ pristatė antrinių žaliavų panaudojimo teatro veiklose praktiką ikimokykliniame ugdyme, atskleidžiant kūrybiškumo, tvarumo ir universalaus mokymosi dizaino principų dermę. Pranešime buvo atskleista, kaip teatro veiklos, grindžiamos antrinių žaliavų panaudojimu, sudaro sąlygas vaikams kūrybiškai veikti, tyrinėti, bendradarbiauti ir ugdytis aplinkosauginį sąmoningumą. Pranešime taip pat išryškinta antrinių žaliavų teatro edukacinė vertė, skatinanti vaikų kūrybiškumą, saviraišką, problemų sprendimo gebėjimus ir atsakingą požiūrį į aplinką. 

Mažeikių r. Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ mokytojos J. Bogužienė bei D. Delnevičė  parengė pranešimą “Tvarių ugdymo(si) aplinkų ir kontekstų modeliavimas taikant universalaus mokymosi dizaino principus“. Pranešime pristatoma, kaip antrinių žaliavų panaudojimas ugdymo procese padeda kurti tvarias ugdymo(si) aplinkas, į šią veiklą įtraukiant visą ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenę – vaikus, pedagogus, tėvus ir socialinius partnerius. Pranešime taip pat atskleidžiama kaip, taikant universalaus mokymosi dizaino (UMD) principus, kuriamos įvairiems vaikų poreikiams prieinamos ir lanksčios ugdymo(si) situacijos, o antrinės žaliavos tampa kūrybinio tyrinėjimo, eksperimentavimo ir problemų sprendimo priemone, skatinančia vaikų vaizduotę, saviraišką, iniciatyvumą bei aktyvų dalyvavimą. Pranešime taip pat aptariama, kaip tokios veiklos stiprina vaikų įtrauktį, ugdo aplinkosauginį sąmoningumą, atsakomybę už tvarius sprendimus ir kuria bendruomeniškumu grįstą ugdymo kultūrą.

Kauno l/d „Vėrinėlis“ pavaduotojos ugdymui D. Simanavičienės ir mokytojos R. Aleknavičiūtės pranešime „STREAM projekto „Pažink aplinką, apmąstyk ją ir veik joje: ugdymosi aplinkų ir universalaus dizaino praktikos“ buvo atskleistos sėkmingos įstaigos pedagogų bei vaikų patirtys ir veiklos įgyvendinus STREAM projektą.

Raseinių l/d „Saulutės“ direktorės I. Matevičienės pranešime „Ikimokyklinio tvarumo kodų jungtys ir sinergija naudojant universalaus dizaino galimybes“ buvo atskleisti keturi tvarumo kodai ikimokyklinio ugdymo kontekste: sveikatos kodas, mokymosi kodas, maisto kodas ir lygybės kodas. Taip pat buvo išryškinta kaip minėtų kodų integracija į ugdymo procesą taikant universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principus tampa veiksminga ugdymosi proceso kokybės praktika.

Kauno Žaliakalnio l/d mokytojų G. Čiževskajos ir A. Kulikauskienės pranešime „Mokinių įsitraukimas į darnų vystymąsi (žinojimu ir kompetencijomis grįsti pokyčiai) buvo atskleista, kaip per patirtinį mokymąsi vaikai ugdėsi supratimą apie aplinkos tausojimą, atsakingą vartojimą ir išteklių saugojimą; pateikti veiklų pavyzdžiai, kaip tvarumo idėjos buvo integruojamos į kasdienę ugdymo praktiką, sudarant sąlygas kiekvienam vaikui mokytis pagal savo galimybes ir poreikius. Taip pat akcentuota kad veiklų įvairovė, pasirinkimo galimybės ir aktyvus vaikų įsitraukimas padėjo formuoti tvaraus gyvenimo būdo nuostatas, atsakomybę už aplinką bei bendradarbiavimo įgūdžius.

Kauno l/d „Svirnelis“ mokytojų I. E. Bulbenko ir J. Raviskienės pranešime „Tvarumas per meninę raišką: universalaus dizaino mokymuisi principų taikymas ikimokykliniame ugdyme“ atskleistos tvarumo ugdymo galimybės ikimokykliniame amžiuje, integruojant meninę raišką ir universalaus dizaino mokymuisi principus; analizuota, kaip įvairios meninės, pažintinės ir patirtinės veiklos padeda užtikrinti vaikų įtrauktį, aktyvų dalyvavimą ir mokymosi prieinamumą; pristatyti praktiniai ugdymo pavyzdžiai.

Tarptautinė konferencija tapo reikšminga profesinio dialogo ir gerosios patirties sklaidos platforma. Akademinių įžvalgų, praktinių patirčių ir tarptautinio bendradarbiavimo dermė dar kartą patvirtino, kad tvarumo principų integravimas į ugdymo procesą yra viena svarbiausių sąlygų siekiant kokybiško, šiuolaikiško ir kiekvienam mokiniui prieinamo ugdymo. Tarptautinių partnerių, mokslininkų ir praktikų įžvalgos paskatino ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, stiprinti tvarumo kultūrą ugdymo įstaigose ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys gali augti kaip atsakingas, kūrybiškas ir aktyvus visuomenės narys.

Skaitmeninti dalyvių pranešimai papildė Kauno švietimo inovacijų centro edukacinės patirties banką ir yra prieinami visiems Lietuvos švietimo bendruomenės nariams mokymuisi ir profesiniam tobulėjimui ČIA.

Parengė: dr. Asta Tamušauskaitė, Kauno lopšelio – darželio „Linelis“ direktorė.