„Ugdymas ir psichologija 2021“: apie sėkmingą ugdymą ir būtinąsias psichologijos žinias šiuolaikinės mokyklos kontekste | Pedagogas.lt

„Ugdymas ir psichologija 2021“: apie sėkmingą ugdymą ir būtinąsias psichologijos žinias šiuolaikinės mokyklos kontekste

Naujienos

2021 m. sausio 21 d.

„Ugdymas ir psichologija 2021“: apie sėkmingą ugdymą ir būtinąsias psichologijos žinias šiuolaikinės mokyklos kontekste

Dalintis

Image

Vos įžengus į naujuosius metus, sausio 15 dieną įvyko viena didžiausių praktinių nuotolinių švietimo konferencijų Lietuvoje „Ugdymas ir psichologija 2021“. Konferencijos metu savo praktine profesine patirtimi dalinosi 9 pranešėjai – švietimo, ugdymo, psichologijos mokslo profesionalai. 


Šiemet konferencija vyko jau trečius metus iš eilės. „Ugdymas ir psichologija 2021“ metu kaip niekad daug dėmesio buvo skiriama vienai pagrindinių šiandienos švietimo aktualijų – nuotoliniam mokymui. 


Renginyje nuotoliniu būdu tiesiogiai dalyvavo pedagogai ir ugdymo specialistai iš visos Lietuvos. Konferencijos sumanytojas bei organizatorius – didžiausia specializuota nuotolinio mokymo(si) platforma Lietuvoje, skirta pedagogų kvalifikacijai tobulinti, Pedagogas.lt.


Nuotolinę konferenciją atidarė specialiosios pedagogės-metodininkės, lektorės, leidinio „Taisyklių atmintinė 1-4 klasei“ autorės Eglės Saikauskienės parengtas pranešimas tema „Pamokos valdymo ABC: be ko pamokos geriau net nepradėti?“. 


E. Saikauskienė pabrėžė, jog iš tiesų pamoką sėkmingą daro ne naujausi, įdomiausi atradimai, bet praktiškai pamokoje pritaikomi sprendimai. Pranešėja aptarė klasės taisyklių svarbą, pamokos plano, kuriame tiksliai įvardytos visos užduotys ir kas po ko bus daroma, naudą, dalinosi pedagogine bei psichologine patirtimi, kaip tinkamai sudrausminti, pagirti ir paskatinti vaiką. 


Sekančio pranešimo „Mokytojo psichologinis atsparumas: kaip atpažinti stresorius ir juos valdyti?“ metu lektorius Audrius Ivanauskas pateikė ypač aktualų mokytojo savistabos pavyzdį: dėstant pamoką prie lentos į klasėje išgirstą juoką galima reaguoti pačiais įvairiausiais būdais: supykti, nuliūsti, užsisklęsti, suirzti, o galbūt apsidžiaugti mokinių gyvybingu nusiteikimu? Kas gi lemia mokytojo pasirinktą reakciją? 


Psichologas išsamiai papasakojo apie mokytojų turimą ir kaupiamą asmeninį streso „bagažą“, aptarė pagrindinius stresosius, skirtingas streso fazes ir pasidalino realiais praktiniais patarimais, padedančiais sumažinti kasdien organizme neišvengiamai patiriamo streso lygį. 


Trečiajame konferencijos pranešime „Mokyklos vidinė kultūra: sėkmingi mokytojų ir vadovų bendravimo modeliai“ „Erudito" licėjaus įkūrėjas ir direktorius, buvęs ISM Universiteto rektorius, ISM fondo valdybos pirmininkas Doc. Dr. Nerijus Pačėsa papasakojo, iš ko turėtų susidėti sklandus ir darniai organizuotas kiekvienos ugdymo įstaigos darbas. 


Lektorius daug dėmesio skyrė vertybiniam mokyklos ir jos darbuotojų pagrindui: aptarė „gyvų“ vertybių svarbą ir kuo jos skiriasi nuo tik „ant popieriaus“ esančių mokyklos vertybių. 


Toliau sekė jautrus medicinos psichologės, sveikatos psichologijos magistrės, Psichologinės paramos ir konsultavimo centro bendrasteigėjos, vaikų ir paauglių konsultantės, Krizinio nėštumo centro savanorės Kristinos Ušackienės pranešimas pavadinimu „Savižudybių prevencija: efektyvi pagalba savižudybės rizikoje esančiam mokiniui“. 


Pasak pranešėjos, kiekvienoje, net ir pačioje sunkiausioje gyvenimo situacijoje visuomet yra išeitis - net jei tuo metu jos ir nematome. Kiekvieno suaugusiojo užduotis yra padėti vaikui sėkmingai praeiti mokykoje ar už jos ribų patiriamus sunkumus, būti budriam ir laiku suteikti reikiamą pagalbą apie savižudybę svarstančiam mokiniui. 


Penktąjį pranešimą „Sudėtingi tėvų ir mokytojų santykiai: kaip bendrauti ir bendradarbiauti?“ pristatė psichologė, UAB „Galimybių arsenalas“ ir VŠĮ „Atsakinga tėvystė“ įkūrėja ir vadovė Jūratė Bortkevičienė


Pasak lektorės, mokytojams ir vaiko tėvams svarbiausia yra atminti, jog pagrindinis jų bendravimo tikslas – padėti vaikui. Abipusis tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas turėtų būti paremtas šiuo tikslu – taip pavyks išvengti daugelio nesusipratimų ir galimų konfliktų. Psichologė šmaikščiais pavyzdžiais aptarė keletą dažnai sutinkamų „sudėtingų“ tėvelių bei mokytojų tipažų, kuriuose kiekvienas konferencijos klausytojas turbūt nesudėtingai įžvelgė bei atrado save. 


Toliau sekė pradinių klasių mokytojos-metodininkės, ilgametės švietimo konsultantės, UIC „Geros pradžios" metodikos praktikės Giedrės Naruševičiūtės pranešimas, kuriame mokytoja dalinosi gerąja ugdymo patirtimi ugdant pradinukus. 


Mokytoja pasidalino praktiniais ugdymo pavyzdžiais, padedančiais geriau suprasti priešmokyklinukų ir pradinukų raidos etapus, nuraminti vaikučius ir tėvelius, pasakojo apie sėkmingai pritaikytus, pasiteisinusius ugdymo sprendimus, padėjusius sudominti pradinukus nuotolinio ugdymo metu, pristatė neformalų bendravimą ir jo įtaką pozityviam mokytojo ryšiui su tėveliais. 


Po šio pranešimo sekė gydytojos psichoterapeutės, vaikų ir paauglių psichiatrės, mokymų tėvams ir pedagogams lektorės Dalios Mickevičiūtės pranešimas „Konfliktiški paaugliai: kaip susitvarkyti su jų keliamais iššūkiais?“. 


Gydytoja išsamiai ir moksliškai nupasakojo paauglystės etapo ypatumus, su juo susijusius pokyčius bręstančio žmogaus psichikoje, asmenybės pokyčius, galimą suaugusiųjų pagalbą ir paramą paaugliui šiuo nelengvu metu.

 
Aštuntasis konferencijos pranešimas buvo skirtas visiems pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais. Mokytoja, specialioji pedagogė Ingrida Stungienė pasidalino gerąja savo pačios ugdymo patirtimi mokant specialiųjų poreikių turinčius paauglius. 


Mokytojos pranešime „Kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vyresniais vaikais?“ gausu praktinių pavyzdžių, kasdienių sprendimų, iliustracijų bei video medžiagos. 


Paskutinysis konferencijos pranešimas pabrėžė mokytojų psichologinės sveikatos, darbo-poilsio režimo svarbą. Pranešime „Pedagogų „perdegimas“ ir jo prevencija ugdymo veikloje“ daugeliui pedagogų jau puikiai pažįstamas lektorius Evaldas Karmaza pateikė tris pagrindinius požymius, pagal kuriuos mokytojai gali atpažinti „perdegimą“. 


Psichologas pasidalino efektyviais „perdegimo“ prevencijos būdais, taip pat sprendimais, kai šį reiškinį jau galima nustatyti. Šmaikštaus pranešimo metu buvo gausu praktinių patarimų pedagogams, mokyklų administracijai bei vadovams, taip pat kiekvienam žmogui, norinčiam stiprios psichologinės sveikatos, kasdienio džiaugsmo bei pasitenkinimo gyvenimu. 


Dėmesio! Evaldo Karmazos pranešimą galima stebėti visiškai nemokamai – tai lektoriaus dovana visiems pedagogams šiuo nelengvu, nemažai streso kuriančiu nuotolinio mokymo metu. 


Nuotolinė konferencija praėjo išties sėkmingai ir susilaukė daugybės teigiamų atsiliepimų. Visos Lietuvos pedagogai dėkojo už įdomią, aktualią konferenciją, naudingą informaciją, patogų nuotolinį formatą, profesionaliai pateiktą medžiagą ir gausybę praktinių, nesudėtingai pritaikomų pavyzdžių bei galimų iškylančių problemų sprendimo būdų. 


Konferencija „Ugdymas ir psichologija 2021“ yra akredituota, visi dalyviai gavo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus.

 
Konferencijos įrašas ir nemokamas lektoriaus E. Karmazos pranešimas čia: Ugdymas ir psichologija 2021: konferencijos įrašas


Visiems pedagogams bei ugdymo specialistams linkime sėkmingai taikyti konferencijoje įgytas žinias ir savo įgūdžiais prisidėti prie kuo geresnės švietimo situacijos Lietuvoje užtikrinimo! 


Pedagogas.lt

Kiti mokymai