Ugdymas per žaidimus vaikų darželyje – kartais pamiršta, bet veiksminga veikla

Neatsiejama vaiko veikla, jo gyvenimo forma vaikų darželyje – žaidimai, kurie turi didelę svarbą ankstyvame amžiuje. Kartais, ugdydami mažąjį žmogų, tai pamirštame. Žaidimas – vienas iš pagrindinių būdų vaikams ugdytis ir vystytis, padedantis mažiesiems išmokti naujų dalykų, tobulinti motoriką, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir emocinę raidą. Žaidimas išmoko vaikus bendrauti su kitais, bendradarbiauti, dalintis ir išreikšti savo jausmus. Žaisdami vaikai lavina savo fantaziją, gali įsijausti į įvairias vaidmenų žaidimo situacijas arba kurti savo žaidimus, susipažinti su taisyklėmis, sekti instrukcijas ir mokytis iš savo klaidų. Taip pat žaidimai stiprina problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, yra puikus būdas vaikams išreikšti fizinę energiją, išlaisvinti stresą ir skatinti fizinį aktyvumą. Žaisdami vaikai įgyja kompetencijų, reikalingų sėkmingam mokymuisi mokykloje. Visa tai rodo, kad žaidimas yra ne tik malonus laiko praleidimo būdas, bet ir svarbi veikla, kuri padeda darželyje vaikams ugdytis, vystytis ir augti, tobulėti ir linksmai praleisti laiką. Žaidimo rūšių yra gana daug.

·        Kūrybiniai žaidimai. Tai žaidimai, kurie skatina vaikų kūrybiškumą ir fantaziją: piešimas,

lipdymas, konstravimas, teatrinių vaidinimų kūrimas ir kt. 

·       Išmanieji žaidimai. Šiuose žaidimuose naudojamos informacinės technologijos: planšetiniai

kompiuteriai arba kompiuteris, išmaniosios lentos, ekranai, edukacinės bitutės – robotukai „Bee-bot“, „Qobo“ sraigės, interaktyviosios grindys ir smėlio dėžė. Šios technologijos padeda vaikams mokytis žaidžiant: skaičiuoti, rašyti, spręsti iškilusias problemas, kliūtis. Tai –pradmenys į programavimo pasaulį. Šiuolaikiniame technologijų amžiuje jau nebeišsiverčiame be technologijų. Todėl mokytojui tenka didžiulė atsakomybė parinkti amžiaus tarpsnį atitinkančias IT(informacinių technologijų) priemones ir būdus bei mokyti vaikus jomis naudotis tikslingai, laikantis susitarimų. 

·       Sportiniai žaidimai. Tai žaidimai, kurie skatina vaikų fizinį aktyvumą ir judrumą: futbolas,

krepšinis, estafetės ir kiti žaidimai, kurie reikalauja judėjimo ir fizinės veiklos.

·        Edukaciniai žaidimai. Šie žaidimai yra skirti ugdyti matematinius ir skaičiavimo įgūdžius,

rašytinę ir sakytinę kalbą, supažindinti su formomis, spalvomis, raidėmis ir kitais mokomaisiais dalykais: mokomosios kortelės, lentelės, interaktyvūs mokomieji žaislai ir kt. 

·       Strateginiai žaidimai. Tai žaidimai, kurie skatina vaikų mąstymą, problemų sprendimą ir

strategijų kūrimą: šachmatai, galvosūkiai ir kiti žaidimai, kurie reikalauja greitų ir loginių sprendimų priėmimų. 

·        Vaidmeniniai – improvizaciniai žaidimai: Tai žaidimai, kuriuose vaikai gali įsijausti į įvairius

vaidmenis ir kurti savo istorijas, improvizuoti bet kokia tema. Tai gali būti lėlės, žaisliniai automobiliai, teatriniai vaidybiniai kostiumai ir kt. .

Tai tik keletas žaidimų rūšių, kurie yra dažniausiai žaidžiami vaikų. Svarbu – rinktis žaidimus, kurie atitinka vaiko amžių, interesus ir vystymosi poreikius. 

 Vienas patrauklus ir naudingas žaidimas su ugdytiniais, kuris gali būti įdomus ir mokytojui, yra „Paslėptas talentas“. Šis žaidimas skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savivertę. Norint žaisti šį žaidimą, paruoškite popieriaus lapus ar korteles, ant kurių bus užrašyti ar iliustruoti skirtingi talentai, gebėjimai (pavyzdžiui, dainuoti, piešti, šokti, kalbėti viešai ir t. t.). Taip pat paruoškite skrynelę, kurioje bus laikomi lapeliai su talentais. Susirinkite su ugdytiniais ir paaiškinkite žaidimo taisykles. Kiekvienas ugdytinis išsitraukia vieną talento kortelę iš skrynelės, bet ją paslepia nuo kitų. Vaikai gali užduoti klausimus, kurie padėtų atspėti, koks talentas yra paslėptas. Pavyzdžiui, jei talentas yra dainuoti, ugdytinis gali paimti mikrofoną ir pradėti dainuoti mėgstamą dainą. Kitų žaidimo dalyvių užduotis yra atspėti, koks talentas yra paslėptas. Kai talentas yra atspėtas, vaikas gali parodyti savo gebėjimą ar talentą visiems kitiems. Tai skatina pasitikėjimą savimi, bendradarbiavimą. Po kiekvieno atspėjimo ir talento pasirodymo, galite surengti trumpą diskusiją apie tai, kaip ugdytiniai tuo metu jautėsi. Atrodo paprastas žaidimas, bet jis padės vaikams suprasti savo vertę ir palaikys jų emocinį bei socialinį vystymąsi. Mokytojui tai gali būti puiki galimybė geriau pažinti savo ugdytinius ir sukurti stipresnį ryšį su jais.

Stebėti ir fiksuoti vaikų žaidimus darželyje yra naudinga, norint gauti informaciją apie ugdytinių vystymąsi, socialinius įgūdžius ir pomėgius. Keletas patarimų, kaip tai padaryti: būkite aktyvus stebėtojas ir pastebėkite, kokie žaidimai vyksta darželyje. Įsiklausykite į vaikų pokalbius, stebėkite jų sąveiką su kitais vaikais ir suaugusiaisiais. Atkreipkite dėmesį, kokie žaislai ir žaidimai yra populiarūs. Užrašykite pastebėjimus apie vaikų žaidimus, jų elgesį ir sąveiką. Tai gali būti trumpi užrašai apie tai, ką pastebėjote arba išsamūs aprašymai. Naudinga – fotografuoti ar filmuoti, jei ugdytinių tėvai su tuo sutinka. Tai padės jums išsaugoti vaizdinę informaciją apie tai, kaip vaikai žaidžia ir bendrauja. Galite susitarti su kolegomis, kurie dirba jūsų grupėje, dėl specialių stebėjimo laikotarpių, kad ir jie stebėtų vaikų žaidimus bei fiksuotų pastebėjimus. Tai gali būti naudinga, norint gauti išsamesnę informaciją apie vaikų elgesį ir vystymąsi. Svarbu prisiminti, kad stebėjimas turėtų būti atliekamas atsargiai, atsižvelgiant į vaikų privatumą. Stebėjimas turėtų būti naudojamas kaip priemonė gauti informaciją apie vaikų vystymąsi ir jų poreikius. Gautus rezultatus tikslinga aptarti individualiuose pokalbiuose su vaikų tėvais.

Drauge su ugdytiniais turi mokėti žaisti ir jų mokytoja. Pedagogo tikslas – išmokyti vaikus žaisti savarankiškai, renkantis žaidimo kryptį, stilių ir priemones. Keletas idėjų ir pastebėjimų, kaip įsijausti į vaikų žaidimą suaugusiems: būkite atviri, empatiški ir pasinerkite į vaiko pasaulį, supraskite vaiko mintis, jausmus ir įsijauskite į jo fantazijas. Leiskite vaikui būti žaidimo vadovu, bet tuo pačiu nukreipkite žaidimo eigą jums palankia kryptimi. Dėmesingai klausykite ir bendraukite su vaiku, nes išgirsti vaiko idėjas ir nuomones yra labai svarbu. Bendraukite su juo, klausykite jo pasakojimų ir įsitraukite į dialogą. Pasitelkite kūrybiškumą ir leiskite sau prisidėti prie žaidimo. Galite sukurti naujus veikėjus, istorijas arba papildomus žaidimo elementus. Bandykite prisitaikyti prie vaiko žaidimo stiliaus. Jei vaikas mėgsta judėti ir bėgioti, būkite aktyvūs ir dalyvaukite judrioje veikloje. Jei vaikas mėgsta kurti ir konstruoti, būkite kūrybingi ir padėkite jam įgyvendinti idėjas. Nenustebkite ir nebūkite pernelyg kritiški. Vaikų žaidimai dažnai yra fantazijos ir netikro pasaulio dalis. Būkite atviri ir nekritikuokite vaiko idėjų ar veiksmų. Prisiminkite savo vaikystę, leiskite sau atsipalaiduoti ir mėgautis žaidimu, pasidžiaukite bendravimu su vaikais. Svarbiausia – parodyti vaikui, kad esate susidomėję ir norite dalyvauti jo žaidime. Prisitaikykite prie vaiko poreikių. Norėdami paskatinti vaikus žaisti, palikite jiems laisvę ir erdvę savarankiškam žaidimui. Būkite pavyzdžiu ir parodykite vaikams, kaip smagu žaisti. Paskatinkite vaikus žaisti žaidimus, kurie skatina fizinį aktyvumą. Tai padės jiems ugdytis sveiką ir fiziškai stiprų kūną. 

Žaidimas yra neatsiejama vaikų darželio dalis, kuri padeda vaikams vystytis ir mokytis per patirtį. Tai suteikia jiems galimybę išreikšti savo kūrybiškumą, mokytis bendradarbiauti ir plėtoti svarbius gyvenimo įgūdžius, kurie vaikui padės ateityje mokykloje bei gyvenimiškose patirtyse. Mokytojui žaidimai – puiki galimybė geriau pažinti savo vaikus, parinkti jų gebėjimų lavinimui tinkamus būdus bei metodus. Žaiskite kartu su vaikais!

Vilkaviškio r. Pilviškių  „Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Irma Barušauskienė