VIP – nauda ar mada?

Išgirdę trumpinį VIP, ko gero, ne iš karto jį siejame su mokykla, mokiniu, pamoka. Tikriausiai pagalvojame apie kažką malonaus, išskirtinio – gal viešbučio apartamentus, gal teatro ložę, gal...

Šiuo atveju VIP slepia pedagoginę sąvoką – VAIKO INDIVIDUALIĄ PAŽANGĄ. Tačiau ar kas nors galėtų paprieštarauti, kad tai neverta išskirtinių diskusijų kalbant apie ypatingą dėmesį vertinimui ir įsivertinimui šiuolaikinėje  mokykloje.

VIP  vieta vertinimo sistemoje

Teoriškai VIP atrodo labai patraukliai – tai ne ŽINIŲ, o PASTANGŲ vertinimas. Tinkamai taikoma ši sistema turėtų SKATINTI mokinius siekti PAŽANGOS nepriklausomai nuo jų gebėjimų, žinių, intelekto. Trumpai tariant, jeigu dirbi, netingi, esi atsakingas, aktyvus, pagal šią sistemą gali būti įvertintas PUIKIAI, nors atitinkamo dalyko žinios ir gebėjimai gana menki.

Nors VIP sistema mokyklose taikoma jau kelerius metus, ją gana skeptiškai vertina ne tik nemažai mokinių, bet ir mokytojų, esmės ir prasmės nesuvokia ir dalis tėvų. Juk stereotipiškai mąstant, vertinimas – tai pažymys už mokinio žinias ir gebėjimus, tad kokia prasmė kurti alternatyvias vertinimo sistemas, jeigu visas ugdymas veda į tą patį finišą – standartizuotų testų, PUPP, o ir brandos egzaminų pažymį.

Aš pati esu atvira naujovėms, bet būdama pragmatiška, teorijas visuomet tikrinu ir realiai vertinu, kiek jas įmanoma pritaikyti praktiškai. Šį kartą pakalbėkime apie VIP — kuo naudinga ši vertinimo sistema mokiniui ir mokytojui. Gal tikrai tai tik „naujas pramanas“, kuris po kiek laiko praeis, kaip praeina mados..?

VIP sistema gimnazijoje

Be abejo, kiekviena mokykla turi savo VIP sistemą. Ne su viena jų susipažinome ir mes, kai prieš ketverius metus kūrėme šios metodikos sistemą savo gimnazijoje. Mūsų tikslas buvo sukurti nesudėtingą VIP metodiką, kad mokytojai nebūtų apkrauti dideliu papildomu darbu ir krūva naujų popierių. Daug diskutavome darbo grupėje, metodinėse grupėse, eksperimentavome, redagavome ir sukūrėme vertinimo formas, kuriose mokytojai taškais fiksuoja mokinių veiklas pagal konkrečius kriterijus. Taigi dabartinėje  I, II g. klasių (III, IV g. klasėse mokytojai gali pasirinkti naudoti eksperimentinę arba savo sukurtą formą) VIP formoje fiksuojame šias mokinių veiklas:

Namų darbai (0 – 2 b);
a)    atlikta laiku;
b)    atliktos visos užduotys.

Darbas klasėje (0 – 4 b):
a)    atlieka lengvesnes užduotis; 
b)    bendradarbiauja – konsultuoja;
c)    atlieka sudėtingesnes užduotis;
d)    atlieka visas užduotis;
e)    bendri rašto ir kalbos reikalavimai.

Pasiruošimas pamokai (0 – 4 b):
a)    reikalingos priemonės pamokai;
b)    vėlavimas, gimnazisto apranga;
c)    pamokos trukdymas (mobilieji telefonai, pokalbiai...)

Taip pat sukūrėme konkrečius vertinimo balais kriterijų aprašus, kuriais remdamiesi mokytojai formose sukauptus taškus verčia į pažymį, rašomą dienyne. Tarėmės, kiek per pusmetį mokinys gali turėti pažymių už VIP, – logiška, kad tai priklauso nuo dalyko pamokų skaičiaus per savaitę. Taigi, jei per savaitę 1 – 3 dalyko pamokos, per pusmetį už VIP įrašomas vienas pažymys, jei pamokų daugiau, pažanga pažymiu per pusmetį gali būti vertinama ir du kartus. Pasibaigus pusmečiui, mokiniai su klasės auklėtojais aptaria VIP rezultatus, su jais supažindinami tėvai.

Kūrybiškas VIP taikymas

Nors pati dalyvavau darbo grupėje kuriant gimnazijos VIP metodiką ir esu jos šalininkė, tačiau, praktiškai patikrinusi sukurtas formas padariau išvadą, kad kas tinka vienam mokomajam dalykui, netinka kitam. Man, kaip lietuvių kalbos ir literatūros (bei pasirenkamojo dalyko retorikos) mokytojai, kai kurie sukurtų formų kriterijai pasirodė arba nereikalingi, arba sudėtingai vertinami. Be to, pasigedau kai kurių standartinėse formose neužfiksuotų kriterijų, svarbių mano dėstomam dalykui, tad formas modifikavau ir  nuolat modifikuoju atsižvelgdama į konkrečią klasę, net konkretų pamokų ciklą. 
Kaip tai atrodo praktiškai, galbūt bus aiškiau iš pateiktų  kelių formų pavyzdžių:

Nr.1. Modifikuota VIP stebėsenos fiksavimo forma I, II g. klasėse

Pavardė, vardas Namų darbai (2 t.) Kūriniai (3 t.) Darbas klasėje (3 t.) Priemonės (1 t.) Rašto kultūra (1 t.) Taškų suma, vertinimas
             

Nr.2. VIP stebėsenos fiksavimo forma III – IV g. klasėje

Pavardė, vardas Kūrinys (3 t.) Premija +1 Darbas klasėje (3 t.) Namų darbai (2 t.) Pasirengimas pamokai (priemonės, tekstai) (2 t.) Kita (kūrybiniai darbai, iniciatyvos, kompiuteriniai darbų variantai ir pan.) (3 t.) Taškų suma, vertinimas
             

Nr. 3. VIP stebėsenos fiksavimo forma retorikos pamokoje

Pavardė, vardas Pamokų lankymas (2 t.) Aktyvios veiklos per pamokas (2 t.) Atsiskaitomieji darbai (atlikta laiku, atlikta kokybiškai, kūrybiškai ir pan.) (4 t.) Rašto kultūra (2 t.) Taškų suma, vertinimas
           

Peržvelgus formas, galbūt kyla klausimas, kaip jų pildymas atrodo praktiškai. Kadangi VIP stebėseną taikau jau keleri metai, galima sakyti, savo noru — pradėjau dar tada, kai nebuvo sukurta sistema gimnazijoje, išsiugdžiau gebėjimą dažniausiai formas pildyti pamokų metu, nors šis techninis darbas šiek tiek trikdo, kadangi  kai kurios mokinių veiklos (pvz., namų darbai, darbas klasėje) ženklais + // + / - // - formose fiksuojamos beveik kiekvieną pamoką. Be abejo, įdarbinti galima ir mokinius, skiriant jiems pamokoje VERTINTOJO ar STATISTO vaidmenį, bet to nedarysi nuolat, tad dažniausiai tenka plušėti pačiam mokytojui.

Kitus kriterijus (rašto kultūra, priemonės) vertinu periodiškai – tikrinu mokinių sąsiuvinius, kaip jie laikosi gimnazijoje priimtų bendrų lietuvių kalbos reikalavimų, fiksuoju minusus, jei mokiniai neturi sąsiuvinių, vadovėlių, kūrinių tekstų ir pan. Galbūt kai kam šių kriterijų vertinimas išgrynintoje gimnazijoje gali atrodyti šiek tiek vaikiškas žaidimas, tačiau galiu patikinti, kad tai veikia – reikia pamatyti, kaip paaugliai ir jaunuoliai sukruta paskelbus, kad norėsiu pamatyti jų sąsiuvinius, kaip bėga į biblioteką knygų, kai pildoma grafa PASIRENGIMAS PAMOKAI...

Kriterijų kūriniai I ir II g. klasių VIP formose įsivedžiau tik šiemet (III, IV g. klasėse jis pildomas nuo šios sistemos taikymo pradžios) ir džiaugiuosi, kad tai labai padeda spręsti aktualią grožinių kūrinių neskaitymo problemą. Kaip realiai veikia ši sistema? Jei per pusmetį, pvz., nagrinėjami trys programiniai kūriniai, už kiekvieną perskaitytą kūrinį mokiniai gauna tašką formoje (jei kūriniai stambesni, ypač vyresnėse klasėse, vieno jų kaina – 3 taškai). Tad tie, kurie nori turėti geresnį VIP vertinimą, stengiasi skaityti ir grožinę literatūrą. Kitas mokinių skatinimo būdas – PREMIJOS (aišku, ne piniginės) – PREMIJĄ (+ 1 tašką) kriterijaus KŪRINIAI vertinime gauna tie mokiniai, kurie knygą perskaito anksčiau – iki jos nagrinėjimo. Be abejo, ne visi susižavi tokiomis dovanomis, yra mokinių, kurių neveikia jokios formos ir skatinimai, ir būna, kad už visas VIP formoje fiksuojamas veiklas jie nesurenka tiek taškų, kad gautų teigiamą įvertinimą, tačiau daugumą tai motyvuoja. Įsivaizduokite, kokios galimybės susirinkti taškų perskaičius 3 knygas iki jų nagrinėjimo – 3 +1 / 3+ 1 / 3+1 – vietoj 9 jau turi 12! Šiuolaikiniai vaikai moka skaičiuoti, tad nesunkiai galit įsivaizduoti per pertrauką mokinių užgultą mokytojos staliuką, kai iki knygos perskaitymo termino lieka, pvz., viena diena. Sakysit, per pertrauką reikia ilsėtis...Sutinku, bet džiaugsmas, kai pamatai, kad tai, ką darai, teigiamai veikia mokinius, atperka bet kokį poilsį – juk geros emocijos padeda nepavargti...

Kaip minėjau, mėgstu eksperimentuoti, tad III, IV g. klasių VIP formoje įsivedžiau dar vieną papildomą kriterijų Kita (kūrybiniai darbai, iniciatyvos, kompiuteriniai darbų variantai ir pan.). Jis nėra privalomas, tai vėl dovanos tiems mokiniams, kurie savo iniciatyva pristato užduotį kūrybiškai, parengia darbus, turinčius išliekamąją vertę. Tokius darbus saugau elektroniniu formatu, mokiniai gali juos įsirašyti, vieni su kitais dalintis.

VIP stebėsena man padeda spręsti dar vieną – mokinių neraštingumo - problemą. Kaip? Nors kiekvienoje klasėje neraštingų mokinių procentas gana didelis, dauguma jų nemano, kad klaidų analizė, jų taisymas yra vienas iš būdų nors šiek tiek pagerinti raštingumo gebėjimus. Taisyti klaidas tapo nebemadinga. Tad ir šiuo atveju man padeda VIP forma. Taip pat tik šiemet įvedžiau kriterijų klaidų taisymas ir vėl skatinu tuos vaikus, kurie dirba nuosekliai, sąžiningai ir stropiai, – taisai klaidas – gauni papildomų taškų, netaisai – jų netenki. Tai tiesiog kiekvieno pasirinkimas, bet VIP pusmečio vertinimas priklauso būtent nuo jo. Kūrybiški, iniciatyvūs, atsakingi VIP formoje prisirenka daugiau taškų, negu jų reikia norint gauti įvertinimą 10. Tokiu atveju taškų perteklių kompensuoju kredito kortelėmis – ir vėl laimi tie, kurie stengiasi...

Pasirenkamajam dalykui retorikai naudoju dar kitokią formą – tai priklauso nuo veiklų per šią pamoką specifikos. Kaip pastebėjote, būtent šio dalyko VIP formoje yra kriterijus PAMOKŲ LANKYMAS. Kodėl? Minėjau, kad dalykas pasirenkamas. Be abejo, dažniausiai retoriką renkasi motyvuoti mokiniai, bet kartais ateina ir tokių, kuriems, pvz., trūksta valandų pagal jo individualų ugdymosi planą. Būtent tokių mokinių pamokų lankymą neretai reikia kontroliuoti – taigi be pateisinamos priežasties praleidai per pusmetį ne daugiau kaip 1 pamoką – turi formoje du taškus, praleidai daugiau – taškiukai byra. Tokia lankomumo apskaita padeda kontroliuoti ne tik pamokų lankymą, bet skatina mokinius pateisinti praleistas pamokas.

Jeigu įdėmiai suskaičiuosite mano modifikuotose VIP formose pateiktus taškus, pastebėsite, kad mokinys pagal kriterijus gali surinkti ir daugiau negu 10 taškų - tokiu atveju taškus į pažymį verčiu proporcijos principu.

Taigi lanksčiai naudodamasis VIP forma (o mūsų gimnazijoje tai leidžiama), kiekvienas mokytojas ją gali padaryti ne tik madingą, bet ir labai naudingą.

Mokinių požiūris į VIP sistemą

Pradžioje minėjau, kad į VIP stebėseną, fiksavimą ir vertinimą skeptiškai žvelgia nemažai mokinių, jų tėvų ir net mokytojų. Pati esu II g. (gana motyvuotos) klasės auklėtoja. I-oje klasėje, po pirmo pusmečio, su auklėtiniais atlikome VIP analizę – pateikiau vaikams anketą, į kurios klausimus jie atsakė gana atvirai. Per tėvų susirinkimą su auklėtinių nuomone supažindinau jų tėvelius. Kokios informacijos gavau iš pateiktų anketų?

Žvilgtelėkime į mano auklėtinių atsakymus (kalba netaisyta).

Teigiamas požiūris Savikritiškas požiūris
Esu patenkinta. Sieksiu aukštesnio balo iš istorijos.
Pakelti fizikos pažymį.
Viskas patiko, neturiu kuo pasiskųsti. Noriu pasikelti visus pažymius.
Pažymiai arba išliko tokie patys, arba pakilo.
Nusivylęs, mažai mokiausi, daug  tingėjau.
Reikia būti aktyvesnei per pamokas, dalyvausiu diskusijose, darysiu namų darbus.
Neaktyviai dirbu, nieko negaliu įsipareigoti, bet bandysiu aktyviau dalyvauti pamokose.
Reikia labiau dirbti pamokose, kelti ranką, atlikti tvarkingai ir pagal užduotį namų darbus.
Į VIP  žiūrėsiu rimčiau, reikia rimčiau ruoštis pamokoms, atlikti namų darbus, aktyviau dirbti per pamokas...

Analizuojant mokinių atsakymus, netikėtas buvo kai kurių labai gerai besimokančių mokinių požiūris į VIP – ne vienas iš jų laiko tai nereikalingu procesu. Jų nuomone, vertinimas – tai PAŽYMYS. Ir vis dėlto, manau, kad iš atsakymų  matyti, kad net tiems, kurių požiūris į šią sistemą kritiškas, VIP stebėjimo, vertinimo ir aptarimo procesas davė naudos – privertė apmąstyti savo mokymąsi ir net elgesį, padaryti išvadas, numatyti tolimesnes veiklas.

Reziumė

Taigi, manyčiau, lanksti VIP sistema veikia – ji padeda struktūruoti veiklas, kelia motyvaciją, ugdo atsakomybę, skatina mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą. Gal skambės keistokai, bet be šios vertinimo metodikos mano darbo sistemoje trūktų gana svarbios grandies. Taigi aš manau, kad VIP – ne tik mada, bet ir nauda, jei „naudingai“ ją taikai.

 

Skuodo Pr. Žadeikio gimnazijos
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė
Laimutė Ronkaitienė