XXI a. pedagogo „amunicija“. Kaip dirbti su Alfa kartos vaikais?

„<...> tie vaikai dabar  kažkokie  kitokie“

Ar kada teko girdėti kolegas panašiai kalbant? Man teko. Ir daug kartų. Nuolat girdžiu, kad viskas su dabartiniais vaikais yra kitaip: pradedant jų elgesiu ir baigiant gebėjimais...

Tai kas gi tokio „kitokio“ nutiko per pastaruosius aštuonerius metus? Atsakymas labai paprastas. Mūsų akyse užaugo ir mokyklas pradėjo lankyti naujoji – ALFA karta. Remdamasi įvairių mokslininkų ir sociologų įžvalgomis, ilgą laiką renku informaciją apie alfa kartos vaikus. Tiek kaip jų mokytoja, tiek kaip dviejų alfų mama. Todėl drąsiai galiu teigti, kad TAIP! Šie maži stebuklai yra kitokie.

Šių vaikų ugdymo(-si) procesas išskirtinai reikalauja vaizdumo, būtini įtraukūs mokymo(-si) metodai, aktyvi – originali veikla,  mokymas(-is) bendradarbiaujant. Šie vaikai geriau mokosi netradicinėse aplinkose, o poreikis mokytis per įvairius pojūčius yra itin išreikštas. Tiesa, alfos turi daug žinių apie juos supantį pasaulį, yra daug matę ir patyrę, dėl to juos sunkiau sudominti. Taip pat šie vaikai naują medžiagą įsisavina tik tuo  atveju, jei mato tame prasmę (t. y. supranta, kodėl svarbu tai atlikti?), o visas nesėkmes išgyvena labai jautriai.

Visuotinai tikimasi, kad, lyginant su ankstesnių kartų atstovais, alfa kartos vaikai yra ir bus iki šiol sveikiausi, turtingiausi, labiausiai išsilavinę ir technologiškai išsivystę, todėl tai, kad šie vaikai vis mus stebina, yra absoliučiai normalu.

Žinoma, pedagogams savo darbe dažnai tenka susidurti su rimtais iššūkiais ugdant jaunąją kartą. Dėl šios priežasties noriu pasidalinti „slaptaisiais ginklais“, kurie gali padėti originaliai praturtinti alfa kartos vaikų ugdymosi procesą jiems priimtiniausiu būdu.

Kaip žadinti vaikų mokymosi motyvaciją? 

Kuo dažniau leiskite vaikams pabūti mokytojais: užduokite parengti skaidrių demonstraciją pamokos įvadui ar pasiruošti žodinį temos pristatymą; sukurkite sąlygas kaskart vis kitam vaikui asistuoti jums pamokos eigoje; leiskite pravesti žaidimus pertraukėlių metu ir pan.

Organizuokite „pašėlusias pamokas“: skaitykite knygas sugulę ant grindų, tyrinėkite pievutės prie mokyklos florą ir fauną, o duomenis žymėkite diagramose, tapykite ant sniego, skaičiuokite  pralekiančias mašinas išvykoje, suvaidinkite tekstinį uždavinį arba tiesiog pamokos užduotis vaikams paslėpkite kaip lobį ir naudodamiesi „užuominomis“ jas suraskite.

Susiraskite sau įdomų partnerį ir pamokas veskite kartu, praturtindami jas jo patirtimi ar pasakojimais: tai gali būti mokyklos budintysis, jūsų geras draugas, vieno iš mokinių ar jūsų pačių šeimos narys ar net mylimas augintinis.

Panaudokite detektyvinę intrigą pamokai pradėti: vaikams nesant klasėje išdėliokite naujų daiktų – tegul mokiniai juos pastebi ir surenka. Po to tegul pabando pagal juos nuspėti pamokos temą ar išsiaiškinti, ką netrukus veiksite.

Pasitelkite vaikams artimą temą / objektą pamokos turiniui perteikti: tai gali būti visų mėgstamas kompiuterinis žaidimas („Minecraft“, „Fortnite“, „Roblox“, „Graftopia“ ir kt.), kino filmas („Nerealieji“, „Lego filmas“, „Ponas kūdikis“, „Ralfas griovėjas“ ir kt.), dievinamas patiekalas ar gyvūnas. O tada tiesiog tos pamokos ar net pamokų ciklo užduotis bei veiklas priderinkite prie pasirinktos temos. Patikėkite, net paprasčiausias skaitinis reiškinys, pateiktas drauge su mėgstamo herojaus iliustracija alfas nuteikia žymiai pozityviau nei nuobodus juodai balto veiksmų sąrašo atlikimas.

Kaip ugdyti Alfų kūrybiškumą (vieną svarbiausių ateities žmogaus savybių)?

Mokydami(-esi) pasitelkite visus penkis pojūčius: uostykite matematiką (užrištomis akimis uostykite klasėje keletą ryškaus kvapo objektų, tokių kaip citrina, ananasas, cinamonas ir pan. Tada leiskite vaikams spėti, kas tai buvo. Galiausiai, nustatykite kiekvienam gardžiausią atromatą, o gautus duomenis pavaizduokite stulpeline diagrama), paragaukite  fizikos (pasigaminkite cukraus kristalų lazdelę), išgirskite meną (klausykite muzikos ir užrištomis akimis leiskite rankai pieštuku laisvai slysti popieriaus lapu. Melodijai pasibaigus, papildykite piešinį spalvingomis detalėmis), palieskite žodį (lipdykite pirmuosius žodžius iš modelino, o po to surenkite darbų parodą), peržiūrėkite knygą (pasigaminę spragėsių surenkite pasirinktos knygos ekranizacijos peržiūrą klasėje. Lyginkite ją su skaitytu tekstu). Tai tik keletas idėjų, kaip galima lavinti vaikų kūrybiškumą per pojūčius.

Mokymosi procese naudokite įvairius daiktus: skirkite užduotį iš namų atsinešti dešimt ar šimtą kokių nors vienodų daiktų (dešimties ar šimto sąvokoms įtvirtinti), o tada lyginkite juos tarpusavyje, sverkite ar skaičiuokite, sudarydami įvairius derinius; skirkite užduotį grupėse ar porose sukurti kuo daugiau versijų, iš kur klasėje atsirado, pvz., akmuo; paprašykite mokykloje per pertrauką rasti ir nufotografuoti daiktą, kuris asocijuojasi su laisve ir t. t.

Pačių vaikų atsineštos praeities relikvijos temos atskleidimui

Vis prisiminkite abėcėlę: skirkite užduotį sugalvoti po vieną žodį iš kiekvienos abėcėlės raidės (be nosinių) tam tikrai temai atskleisti. Pvz., žodžiai, kurie atsako į klausimą „ka veikiau?“ : atėjau, buvau, cypiau, dainavau ir t. t. Žodžiai, kurie susiję su senovės Roma: akvedukas, Brutas, Cezaris, didinga ir t. t. 

Sukurkite sąlygas naują informaciją įsisavinti pervedant informaciją iš vienos medijos į kitą: pasakojimą paverskite piešiniu, piešinį vaidinimu, o vaidinimą – eilėraščiu (ir / ar atvirkščiai). 

Paverskite ugdymo(-si) procesą netikėtumų pilna patirtimi: pasiūlykite pamokos pabaigoje piešinį pabaigti ant savo delno; leiskite vaikams sugalvoti naujas taisykles „Kvadrato“ žaidimui; dirbant grupėse pasiūlykite veiklą užbaigti sukuriant naują picos receptą – tegul po to vaikai pavaizduoja ją ant tam skirto balto skritulio, o vėliau tegul išdalina skritulį atitinkamai taip, kiek kiekvienas grupės narys įdėjo darbo (įsivertinimas). 

Kaip sukurti sąlygas bendradarbiauti?

Tyloje: skirkite užduotį visiems bendradarbiaujant grupėje atskleisti pamokos temą visiškai nesikalbant, o tik piešiant ant didelio lapo ar tapeto. Negalima ištarti nė žodžio!

Konstruokite: tegul vaikai grupėse iš jūsų skirtų priemonių pagamina su pamokos tema susijusį daiktą (pvz.: iš siūlų, lipnios juostos bei mandarinų, pagal pateiktą brėžinį ar nuotraukas, sukonstruoti garo mašinos prototipą).

Žaiskite ir kurkite: yra gausybė įvairių bendradarbiavimo įgūdžius formuojančių ir komandinę dvasią stiprinančių žaidimų ir veiklų. Keletas jų: 

• prie vienkartinio tvirto puodelio pritvirtinkite tiek siūlo gijų, kiek narių bus komandoje. Puodelį padėkite ant grindų, o kiekvienam komandos nariui duokite laikyti po giją. Tada ant puodelio padėkite  teniso kamuoliuką (pasunkinimui, galite naudoti balionėlį) ir nurodykite naudojantis tik į visas puses tempiamomis juostelėmis, bendradarbiaujant nutempti puodelį į tam tikrą vietą taip, kad ant viršaus esantis objektas nenukristų;
• sukurkite progą pasigaminti vienodo dydžio, tačiau skirtingų spalvų popieriaus kvadratų ar kitos formos detalių. Vėliau grupėms per nustatytą laiką ant grindų arba popieriaus lape leiskite sukurti dėlionę. Laikui pasibaigus vaikai bando nustatyti, kas pavaizduota kitos grupės sukurtame paveiksle.

• į vieną labai ilgą juostą suklijuokite laikraščius – jų reikės apie 20. Tada suklijuokite laikraščių galus taip, kad gautųsi popierinis „žiedas“. Tokių žiedų pagaminkite tiek, kad pasiskirsčius grupėmis, kiekviena jų turėtų po vieną. Rungtis labai paprasta: sustoję vorele grupės nariai atsistoja ant laikraščių į žiedo vidų ir, derindami iškeltų rankų ir kojų judesius, turi tarsi eiti laikraščių žiedu jo nesuplėšydami (visai kaip žiurkėnas bėgimo ratelyje). Tikrai labai smagus žaidimas! Pramokus galima netgi surengti varžybas.

Tyrinėkite: sudarykite sąlygas pasiskirsčius mažomis grupėmis ar poromis eksperimentuoti ar  atlikti įvairius bandymus. Tegul savo tyrinėjimų rezultatus komandos fiksuoja pasirinktu būdu (aprašant, piešiant ar vaizduojant diagramoje), vėliau aptarkite juos, lyginkite tarpusavyje.

Kaip mokyti reflektuoti?

Pasiūlykite vaikams reflektuoti savo patirtį pamokoje meluojat: tegul mokiniai viską sako priešingai nei yra iš tikrųjų („man labai puikiai sekėsi dauginti 1000 ribose = man dar sudėtinga dauginti 1000 ribose“). Taip vaikai ne tik linksmai reflektuoja savo darbą, bet ir kur kas drąsiau pripažįsta apie tai, kas, galbūt, nesisekė, tiksliau identifikuoja spragas.

Ratelis – smagus ir originalus būdas aptarti pamokos darbą: vaikai susėda ratu (ant žemės ar kėdžių). Mokytojas (ar mokinys) sako „tie, kurie šiandien (be klaidų atsakė į visus viktorinos klausimus; teisingai pažymėjo veiksmažodžių galūnes; atliko dešimt šuoliukų per virvutę ir pan.)... susikeičia vietomis“. Negalima sėsti tik į kaimyno vietą. Taip refleksijos ratas sukamas tol, kol apibendrinami visi pamokos aspektai.

Kito kailyje: leiskite vaikams apie tai, kas vyko pamokoje, reflektuoti įsijaučiant į kito asmens vaidmenį (mokyklos vadovo, prezidento, pastogėje gyvenančio nykštuko ir pan.) Tegul vaikai keičia balsą, manieras, jei reikia – pasitelkia į pagalbą pašnekovą.

Kūrybiškai pasitelkite mokyklos aplinką: koridorius, laiptus ar klasės erdvę panaudokite tarsi matavimo skalę – vienas skalės galas reiškia geriausią rezultatą, kitas – prasčiausią. Uždavinėkite klausimus, o vaikai tegul atitinkamai juda erdvėje. 

Nebaigti sakiniai – vienas mano mėgiamiausių refleksijos būdų: tiesiog pasiūlykite mokiniams pamokos pabaigoje ant lipnių lapelių ar žodžiu pabaigti sakinius, kurie geriausiai parodys, ką šie „išsineša“ iš pamokos (norėčiau pasiūlyti / pastebėjau / man patiko / faktas / jausmas / atradimas ir kt.). 

Trys žodžiai (ar daugiau): paprašykite plačią temą sutalpinti į tris (ar daugiau) žodžius, kurie geriausiai atspindėtų ją (Ką sužinojai apie Šatrijos Raganą? / Kas įsiminė apie senovės Egipto civilizaciją? ir pan.).

Prakalbinantis daiktas: visiškai nesudėtingas būdas aptarti pamokos patirtis ar įgytas žinias – pasitelkite lengvai sviedžiamą daiktą (kamuoliuką ar paprasčiausią popieriaus gniužulą) ir meskite jį į klasę pasirinkta kryptimi. Daiktą pagavęs mokinys atsako į refleksijos klausimą ir meta daiktą kitam mokiniui, užduodamas jam savo klausimą. 

3, 2, 1 – nuostabi refleksijos technika, kuri užtruks nuo 5 iki 10 min.: viskas, ko reikia – iš anksto paruošto frazių komplekto (ekrane, lentoje ar ant lapelių): 

• 3 dalykai, ką sužinojau ir galėčiau to pamokyti kitus: 
• 2 pavyzdžiai to, ką išmokau:
• 1 klausimas, apie tai, kas man buvo mažiausiai aišku:

Bendraudama su alfa kartos vaikais vėl ir vėl įsitikinu, kokie jie nuostabūs.

Žinojimas, kad darbui su šiais vaikais būtina taikyti inovatyvius mokymo(-si) metodus bei priemones, nuolat skatina augti ir mus pačius, o ruošimąsi pamokoms lydi šypsenos ir juokas (juk patiems įdomu atrasti jau žinomus dalykus naujai). Viliuosi, kad įraše pateiktos idėjos bus naudingos. Ugdykime mažuosius alfas išmaniai.

Klaipėdos licėjaus pradinių klasių mokytoja,
Mokytojos Aurelijos MC tinklaraščio autorė
Aurelija Macijauskienė