Su autistais nėra vieno atsakymo, jie labai jautrūs įvairiems pojūčiams, triukšmui, prisilietimams ir buvimui tarp žmonių. Kai vaikas neturi kažkokio savo kampelio esant dideliam vaikų kiekiui grupėje ir negali ramiai žaisti ar užsiimti norima veikla, tada kyla didžiulis emocijų antplūdis. Nėra vieno atsakymo, turbūt nereikia kiekvieną kartą išvesti, kartais galima padėti nurimti čia pat, kartais kažkokiam kampe ar kitoje erdvėje grupės rėmuose. Bet jei matote, kad vaikas įkrito į tokį emocinį didelį išgyvenimą, tada gali būti išeitis pabūti kitoje aplinkoje, erdvėje. Bet daugiau orientuoti vis tiek turime į savo grupę, bet gal šalia grupės įmanoma padaryti kokį kambariuką, kur galėtų tas vaikas laikas nuo laiko ten pabūti, kai visai nesivaldo.

Visi vaikai labai skirtingi, o adaptacija norime ar nenorime bus. Adaptacija gali trukti iki mėnesio laiko. Jei pakankamai gerai išbūna visą diena, ramiai, tada valio, o gal tiesiog tėvai neturi galimybės atvesti po trumpesnį laiką pradžioje. Dar svarbu pradžioje kalbėti su tėvais kokiomis sąlygomis vaikas ateina, kodėl mokslo metų viduryje keičiama įstaiga, ar šeima persikėlė ar kažkas nutiko praeitoje įstaigoje. Auklėtoja taip pat turi pasiruošti įvesti vaiką į grupę.

Čia kyla papildomi klausimai ar jį valgo tik specifinį maistą, ar tik konkrečios faktūros. Ką tėvai kalba apie tą darželio maistą? Gal čia tiesiog padidintas vaiko jautrumas ir vaikui viena iš tų sričių yra maistas. Aš siūlyčiau aptariant su tėvais, kad bandytumėte kartu supažindinti vaiką su darželio maistu. Kad bent po truputį, iš darželio duodamų produktų tėvai įdėtų vaikui į pietų dėžutę, kad vaikas matytų, kad maistas jo dėžutėje toks pats kaip ir darželio.

Jeigu žiūrint pagal seimo įsakymą apie mokytojo padėjėjo funkcijas ir atsakomybes, ten yra nurodyta keletas punktų. Nurodyta, kada padėjėjas padeda mokiniui arba mokinių grupei orientuotis, judėti aplinkoje, apsitarnauti, įsitraukti į ugdomąją veiklą ir t.t. Taip pat mokytojo padėjėjo atsakomybės yra bendradarbiauti su mokytojais, spec. pedagogais, psichologais ir pagalba pritaikyti kartu su mokytoju medžiagą ugdymui. Mano nuomone padėjėjas padeda ir mokytojui ir mokiniui, jis tarsi tarpininkas tarp jų. Apmokyti padėjėją turėtų tikrai ne mokytoja, nes medžiagos labai daug, įvairių seminarų taip pat.

Galima padėti, šnekant, kad yra problemų, kad neužtenka pagalbos ir ką tėvai siūlo, kokius būdus. Visada kalbėtis, parodyti, kad norima padėti, ieškoti išeičių. Žinoma, galima kalbėtis ir su specialistais, iš jų gauti patarimų, kurie padėtu.

Jūs ir dabar lavinate įvairių poreikių vaikus. Bet aš galvoju, kad norint suteikti reikiamą ugdymą kuo įvairesnių poreikių turintiems vaikams, reikalingos ir sąlygos mokytojui, padėjėjui ir specialistams. Reikalingos ir papildomos priemonės ir papildoma veikla, finansavimas mažinant grupes. Sisteminis priėjimas prie idealistiškų tikslų. Šiuo metu matau tarsi tokią situaciją, kai su nedaug norima padaryti daug. Tačiau taip neišeina, nes tada lieka kažkokie kiti vaikų poreikiai nepatenkinti. Pavyzdžiui, mokytojas turės skirti savo resursą nuraminti vaikui su spec. poreikiais ir gal net ne vieną kartą per dieną ir tada nukentės tie gabūs vaikai.