Apie psichologinius pedagoginio darbo iššūkius

2019 m. vasario 19-tąją pedagogai bei švietimo įstaigų atstovai rinkosi į Pedagogas.lt organizuotą švietimo konferenciją „Ugdymas ir psichologija: kasdieniai iššūkiai“. Pagrindinis konferencijos tikslas – pasidalyti patyrusių psichologų patirtimi, sprendžiant kasdien pedagogams kylančius iššūkius, tokius kaip darbas su netinkamai besielgiančiais ar specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, bendradarbiavimas su mokinių tėvais, bendruomenės kūrimas, šiuolaikinių mokinių motyvacija, vertinimas, streso valdymas. Tai temos, kurias dar gerokai prieš konferenciją kaip pačias aktualiausias įvardijo patys pedagogai.

Pedagogas.lt projekto vadovei Akvilei Girdzijauskaitei paskelbus konferencijos pradžią, pirmoji pranešimą skaitė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė. Savo pranešime, dalydamasi praktiniais patarimais, ji padėjo pedagogams atsakyti į klausimą „Kodėl vaikai kartais veda iš proto?“. Psichologė pabrėžė, jog kiekvienas žmogus turi keturis pagrindinius psichologinius poreikius: priklausyti, galėti bei gebėti, jaustis vertingu bei reikšmingu ir išdrįsti. Kai šie poreikiai nėra patenkinami, tampame pikti, nepasitikintys savo jėgomis, pažeidžiami, nesvarbūs. Nepatenkinti poreikiai vienodai veikia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, taigi, bendraudami su aplinkiniais turėtume ne tik vaikus, bet ir kolegas dažniau padrąsinti, pagirti, išreikšti pasitikėjimą ar teigiamą įvertinimą.

Antrojo pranešimo metu buvo dalijamasi gerąja specialiųjų poreikių vaikų ugdymo patirtimi. Ne paslaptis, jų vis daugėja, todėl problema kasmet darosi vis opesnė. Elgesio analizės specialistė, organizacijos VšĮ „ISADD Lietuva“ mokymų koordinatorė Giedrė Skaisgirytė savo pranešime „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, įtrauktis. Geriausios patirtys“ išsakė mintį, kad integruojant specialiųjų poreikių vaikus labai svarbu įsivertinti, ar akademinės žinios tikrai yra pagrindinis tikslas. Pranešėjos teigimu, norint, kad vaikas taptų pilnaverte visuomenės dalimi, daugiausia dėmesio reikėtų sutelkti į tinkamo bendravimo skatinimą, o tam pasiekti reikalingos visos švietimo įstaigos bendruomenės pastangos.

Kita pranešėja – Vilniaus universiteto psichologijos instituto lektorė Dovilė Butkienė – kalbėjo apie mokymosi motyvaciją bei įsitikinimo galią. Pranešėja akcentavo, jog svarbu sukurti sąlygas vaikui patirti sėkmę. Organizuojant ugdymo procesą reikia įsitikinti ar reikalavimai vaikui yra aiškūs ir ar užduotys yra įveikiamos (savarankiškai ar pasinaudojant mokytojo pagalba). Pasak D. Butkienės, visi veiksmai turėtų būti orientuoti ne į rezultatą, bet į mokymosi procesą ir jo analizę.

Doc. Dr. Sigita Girdzijauskienė savo pranešime „Psichologiniai mokinių vertinimo aspektai“ išsakė mintį, jog vertinimo priemonė tiesiogiai turėtų atitikti mokomojo dalyko standartus. Pasak jos, tikslingas vertinimas yra be galo vertinga priemonė. Ji gali ne tik formuoti vaiko savivoką, bet taip pat turėti didelės įtakos vaiko ateities karjerai.

Antroje konferencijos dalyje pranešimą skaitęs psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžė, kad didelę įtaką mokinio gyvenimui daro mokytojo vidinė savijauta bei „perdegimas“. Jei mokytojas nesugebės vaikų „atšildyt“ ar puoselėti artimesnio ryšio, tada vaikas pradės jaustis nejaukiai. Ryšys kuriamas atidumu jaunam žmogui, išreiškiant rūpestį, empatiją, puoselėjant pasitikėjimo, saugumo jausmus. Kiekviena bausmė didina atstumą bei kuria nesaugumo jausmą, todėl noras įsiklausyti į pedagogo žodžius menksta, o troškimas maištauti stiprėja. Bausmė liudija apie nemeilę ir silpnina pedagogų įtaką. Pabaigdamas mintį specialistas patarė siekiant artimesnio ryšio su mokiniais skatinti ne neigiamus patyrimus (pastabos, bausmės ir kt.), bet motyvuoti mokinius teigiamomis emocijomis.

Psichoterapeutė, mokyklos psichologė Žydrė Arlauskaitė kalbėjo apie tėvus mokyklos bendruomenėje. Pranešimo pradžioje ji uždavė klausimą, kodėl nėra lengva bendrauti su mokinių tėvais, ir netrukus į jį atsakė: dirbdamas su žmonėmis susiduri su emocijomis, o su tuo tvarkytis nėra paprasta.

Pranešėjos teigimu, įtampa tarp tėvų ir ugdymo įstaigos kyla tuomet, kai nesutariama, kas visgi prisiima didesnę atsakomybę už vaiko ugdymą: tėvai ar ugdymo įstaiga. Lektorė pabrėžė, jog pedagogai šiuo atveju yra profesionalai, jų žinios yra gerokai platesnės ir gilesnės nei tėvų, todėl jie tam tikra prasme turėtų edukuoti ir pačius tėvus. Galiausiai, susidūrus su sudėtingais atvejais pranešėja skatino prisiminti ir priminti tėvams, jog konfliktams vietos neturėtų likti, mat abi pusės dirba vardan vaiko.

Konferenciją uždarė buvęs švietimo ir mokslo viceministras, Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro, Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro, Bubių mokyklos direktorius Vaidas Bacys. Jis savo pranešime kalbėjo apie gerą mokyklą. Kokia ji turėtų būti? Pirmiausia reikia turėti aiškią viziją ir svarbu, kad prie jos kūrimo prisidėtų visa bendruomenė. Konferencijoje susirinkusius pedagogus jis nuramino, jog tai ne visuomet yra labai paprasta, tačiau, pasak jo, nesėkmės patyrimas yra visiškai normalus ir įveikiamas procesas.

Švietimo konferencijoje „Ugdymas ir psichologija: kasdieniai iššūkiai“ dalyvavo daugiau nei 300 pedagogų bei švietimo įstaigų atstovų. Dauguma jų po konferencijos džiaugėsi gavę naudingų patarimų jiems itin aktualiomis temomis ir jautėsi gerokai papildę savo žinių resursus.

Švietimo konferencijos video įrašą artimiausiu metu bus galima peržiūrėti nuotolinių video mokymų platformoje Pedagogas.lt.

SU TEMA SUSIJĘ AKREDITUOTI MOKYMAI