Fizinio aktyvumo „Judame daugiau ir išradingiau“ reflektyvus mokymas(is) 

Fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip judėjimas, kurį sukelia skeleto raumenų susitraukimas, lemiantis padidėjusį organizmo energijos suvartojimą. Aktyvi fizinė veikla yra žmogaus gerovę lemiantis veiksnys: formuoja motorinius įgūdžius ir stiprina fizinę sveikatą bei skatina psichinį vystymąsi, gerina dvasinę savijautą bei plėtoja socialinius ryšius. 

Kauno lopšelio–darželio ,,Vėrinėlis“ aplinka atliepia dabartinius ugdymo reikalavimus: materialinė techninė bazė (priemonės sporto veiklai, grupėse yra kompiuteriai, išmanieji ekranai) atitinka sporto bazėms keliamus reikalavimus (tinklinio aikštelė, dviračių takas) racionalus ugdymo procesas, kvalifikuoti specialistai. 

Siekiame vaikų sveikatos stiprinimo, vidutinio ir didesnio intensyvumo fizinio aktyvumo, įtraukiant į veiklos organizavimą technologijas. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.

Šiandien Kauno lopšelio–darželio „Vėrinėlis“ pedagogai  į grupės kasdienę veiklą įtraukia socialinį tinklą Facebook, kuriame skatinamas fizinis aktyvumas. Socialinis tinklas leidžia vaikams ir pedagogams įveikti vaikų įsitraukimo į ugdymosi procesą krizę, kurie dėl tėvų karantino ar nuotolinio darbo yra likę namuose. 
Akivaizdu, kad Facebook traktuojamas kaip greičiausias informacijos perdavimas besimokantiems. Fizinio aktyvumo treniruočių vaizdo įrašus sporto šakų specialistai skelbia Facebook paskirose. 

I. Kalašo (2010) teigimu, IKT priemonių diegimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme gali būti suvokiamas iš skirtingų perspektyvų. Mikroperspektyva tai pats svarbiausias lygis – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo institucija, kurioje vyksta IKT integracijos procesas.

Reflekyviam mokymuisi naudojome mikroperspektyvą, nes šiame lygyje sukaupta daugiausia praktinių žinių. I. Kalašas (2010) nurodo penkis pagrindinius proceso aspektus:

• Kas dalyvauja? Vaikai, pedagogai, ugdymo institucijos administracija yra akivaizdūs proceso veikėjai, svarbu kurti tikrą partnerystę su tėvais ir įtraukti juos į pokyčių procesą.
• Kodėl tai daroma? Suvokiamas ugdymo IKT potencialas, tai padeda siekti ugdymo tikslų, atliepiančių šio amžiaus perspektyvas ir reikalavimus.
• Kokias IKT rinktis? Reikia pasinaudoti tuo, kad IKT apima daugybę skaitmeninių įrankių, aplinkų ir procedūrų, kurios galėtų būti naudojamos kompleksiškai, atsižvelgiant į visas vaikų vystymosi ir ugdymo sritis.
• Kur tai naudoti? Dažnas ir svarbus klausimas – kaip organizuoti er¬dvę su IKT. Ugdymo institucijose dažnai tam skiriama atskira patalpa ar jos dalis, nes taip lengviau jas integruoti į įvairias veiklas ar mo¬kymo programas. Pasak H. Price'o (2009), dažnai neišnaudojamos mobiliųjų įrankių (fotoaparatų, telefonų, planšečių ir kt.) galimybės, ypač veikiant lauke.
• Kaip integruoti? Turi būti sukurti, įgyvendinti ir įvertinti produktyvaus grupės valdymo ir veiklos scenarijai: individualios veiklos su vaiku, veiklos su nedidele vaikų grupe ir visa grupe. Svarbūs vaikų IKT naudojimo saugumo klausimai.

Autoriaus pateiktus proceso aspektus pritaikėme virtualių mokymosi aplinkų naudojimą fizinio aktyvumo svarbai ir skatinimui pagal pateiktą schemą (1 pav.):

 
 
1 pav. Reflektyvus mokymasis mikroperspektyvos lygyje

  

Fizinio aktyvumo ,,Judame daugiau ir išradingiau“ pratybos, treniruotės vaikams orientuotos į vaiko prigimtinių fizinių galių plėtojimą:
• suteikti žinių apie fizinio aktyvumo formas, jo įtaką žmogaus gerovei, fizinio aktyvumo parametrų – intensyvumo, dažnumo, apimties – rekomendacines normas, siekiant išsaugoti ir stiprinti sveikatą;
• ugdyti įvairių fizinių pratimų ir žaidimų gebėjimus, sužadinti fizinio aktyvumo poreikį, įtvirtinti sistemingo fizinio aktyvumo įpročius;
• pasiūlyti įvairių fizinių pratimų ir žaidimų, kurie sudarytų galimybę vaikams nusistatyti, kokia fizinė veikla jiems labiausiai patinka ir kokią atlikdami jie patiria malonumą bei vidutinio ir didelio intensyvumo fizinį aktyvumą.

Pedagogas vertinamas kaip itin svarbi besimokančiųjų gebėjimo reflektuoti dalimi. Būtent nuo mokytojo priklauso, kaip bus keliami tokie klausimai kaip „Kas?” „Kaip?” „Kodėl?” ir kaip tai bus pritaikyta. Dėl šios priežasties, edukologai didelį dėmesį skiria mokymosi kontekstui (namų, mokyklos aplinkai ir pan.). Būtent kontekstas sudaro galimybes vystytis refleksijos gebėjimams ir padeda suprasti pasirengimą įgyti ir apsvarstyti patirtį.

Pedagogų refleksija apie projektą

Reflektyvus mokymas(is) „Apmąstyk ir veik“. Fizinio aktyvumo „Judame daugiau ir išradingiau“ projektą vykdo 360 dalyvių (vaikų, tėvų, darželio bendruomenė). Sporto šakų specialistai (sportinių šokių, fizinio aktyvumo – „sportuok sveikai“,  jogos) treniruotė ir liaudies žaidimų pamokėlės vedamos nuotoliniu būdu. 

Nuotolinis mokymas(-is) sudarė galimybes ne tik tikslinėms grupėms, bet ir kitų grupių vaikams dalyvauti pasirinktinai sporto šakų (sportiniai šokiai, fizinio aktyvumo – ,,sportuok sveikai“, jogos,) treniruotėse ir liaudies žaidimų pamokėlėse. Sporto šakų specialistai vaizdo įrašus įkelia pagal veiklų tvarkaraštį. Mokytojų ir trenerių  parengtų treniruočių eigą kuruoja grupės mokytojos. Ugdymas vyksta įstaigoje, vaikų lankomumas geras, grupėse yra kompiuteriai, išmanieji ekranai. Laikantis nustatyto tvarkaraščio grupių mokytojos nuteikia vaikus sporto projekto nuotolinėms treniruotėms. Vaikus stebi pedagogai, padeda atlikti pratimus teisingai, koreguoja visų treniruočių metu. 

Fizinio aktyvumo mokytoja Justina kasdien parengia naujas pratybas. Labai patogu, kad galima jas sustabdyti, vėl įjungti ir pakartoti tai, kas patiko. Viskas vyksta lygiai taip pat, kaip ir būdavo gyvai. Mokytoja veda pratybas su šypsena ir energija, vaikai sulaukia komplimentų, jiems taip pat pasiūloma pailsėti ir atsigerti vandens. „Varliukų“ grupės vaikams iš visų pratimų labiusiai patiko kiekvienam individualiai skirta užduotis – susikurti savo kliūčių ruožą ir jį įveikti. 

Mokytojai Justinai pateikiame refleksiją iš grupės mokytojų bei vaikų atsiliepimus. Komentuojame žinutėmis liaudies žaidimus, sportinius šokius, fizinio aktyvumo – ,,sportuok sveikai,  jogos, kas sekasi, ką dar būtų galima išbandyti, kur vaikams reikia daugiau pakartoti. Taip pat siunčiame nuotraukas. Vaikai žino, kad jų kiekvieno sėkmė rūpi ne tik grupės mokytojai, tėvams bet ir ekrane esančiai mokytojai Justinai. Ši mokytoja atvira pasiūlymams, siekia tobulėti ir derinasi pagal vaikų poreikius, jų idėjas, labai laukia grįžtamojo ryšio.

Sportinių šokių mokytoja Viktorija turi paruošusi šokių (valso, ,,čia čia čia“, ritmikos pratimų ir kt.). Jų gausa stebina ir džiugina. Nuo pat pažinties su mokytoja pradžios, vaikai atsimena visų šokių judesius ir juos kartoja bei išmoksta naujų. Jiems patinka per šokius girdimos dainos, prašo tas dainas įjungti dažniau. Kartais vaikai jau pabando mokytis šokti poromis lėtą valsą. Mokytojai Viktorijai taip pat pateikiama refleksija nuotraukomis, o nusiųstoje filmuotoje medžiagoje ji mato, kaip sekasi vaikams. Kai reikia, pakartotinai įsijungiame nurodytos treniruotės dalį ir mokomės judesius. Mokytoja vaikus motyvuoja komplimentais. 

Du kartus per savaitę vaikai lankosi sporto salėje ir atlieka mokytojos Gražinos parengtas sportines užduotis. Vaikai mokosi eiti su kojūkais, atlieka estafetes, pratimus ant suoliuko. Mokosi žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį. Salėje vaikai turi galimybę naudotis sportiniu inventoriumi, o lauko erdvėje pasikartoti mokytojos Justinos pagalba išmoktus žaidimus.

Kieme išnaudojamos turimos naujos sportui pritaikytos erdvės (treniruokliai, tinklinio aikštelė, dviračių takas). Vaikai žaidžia tinklinį, futbolą, važinėja dviračiais, paspirtukais.
Tėvai Facebook paskiroje peržiūri vaikų veiklas, pasiekimus ir motyvuoja fizinį aktyvumą namuose. Tai rodo tėvų atsiliepimai:

Gabijos mama: „Gabija, kai nori, visada namie pati įsijungia muzikos, noriai sportuoja ir rodo pratimus kuriuos išmoko! Tikrai sporto, judėjimo nauda neišmatuojama ir šios pamokos labai naudingos.”
Tauro mama: „Man labai patinka stebėti filmukus ir nuotraukytes, ką mano vaikas veikia darželyje, tada lengviau užduoti klausimus, jog papasakotų apie savo dieną, kitu atveju papasakoja tik ką valgė.  Labai dėkinga auklėtojom už iniciatyvą, linksmai ir įdomiai pateiktą sporto programą ir meilę vaikučiams. “
Sofijos mama: „Sofija namie mokina šokti savo brolį. “
Rido mama: „Ridas visada parodo, kokį šokio žingsniuką išmoko, pamokina ir namiškius. Labai patiko ,,Shakiros“ šokis.  Taip pat papasakoja, ką ir kaip tą dieną, šoko/sportavo. “
Jogailės mama: „Jogailė visada namie atkartoja judesius.  Ir savų sugalvoja! Patinka sportuoti ir sveikai gyventi. “.  

- Refleksiją atliko mokytojos Erika Kiznienė, Vida Pečiulaitienė, „Varliukai“

 

Virtualioje erdvėje turime galimybę bendrauti „čia ir dabar“. Tėvams pateikti vaizdo įrašus ir nuotraukas, kaip vaikai atlieka veiklas. Sportiniai šokiai yra nauja patirtis visiems „Kačiukai“ grupės vaikams. Pavyksta šokti „Šuniukų šokį“. Tai nuotaikos ir teigiamos emocijos šaltinis. Tėvai reaguoja komentarais „ok“, „šaunuoliai“  ir kt .simboliais. Tėvai pastebi, kad vaikai geba atlikti, išmokti daugiau negu iš jų tikimąsi. Liaudies žaidimai moko žaisti vaikus rateliuose. Judesio pasakas vaikai atsimena ir pritaiko žaisdami su draugais. Aktyvi fizinė veikla ,,Sportuok sveikai“ reikalauja atsakingo požiūrio. Sportuodami kasdien vaikai išmoko pramankštos pratimų.

- Mokytoja Rūta Aleknavičiūtė

 

Nuotolinio mokymo(si) būdu, grupės „Kiškiai“ vaikai papildomai sužinojo sportinių šokių specifiką. Mokytoja naudojo atlikimo metodiką: vaikai sportinių šokių specialisto veiklą peržiūrėjo, atliko pavienius judesio žingsnius (4–3 kartus), apjungė žingsnius, po to pritaikė muzikos ritmui.

- Mokytoja Gitana Balčiuvienė 

 

Grupės „Pingvinai“ vaikai aktyvūs ir linksmi. Liaudies žaidimus ir ratelius žaidžia antrus metus. Vaikai lengvai prisitaiko prie kitokių mokymo formų, nuotolinių treniruočių. Filmuotas veiklas pirmiausia peržiūri grupės mokytoja tam, kad tinkamai parinktų vietą grupėje, reikiamas priemones, numatytų galimus veiklos eigos variantus. Šokių mokytojos Idalijos pamokėlę stebime, kartojame judesius ir kartais sustabdome įrašą. Kartojame keletą kartų, kad visiems būtų suprantama kaip šokti ir žaisti. 

Vaikai noriai žaidžia liaudies ratelius ir patys, tuomet ieškome reikiamo muzikos įrašo arba prisimename žodžius ir dainuojame. Žaisdami muzikines pasakas kartais patys galvojame kitokių judesių nei nurodo šokių (liaudies ratelių) mokytoja, pakeičiame pasakos eigą savaip. Tuomet žaisti tampa dar įdomiau.
Džiugu pastebėti vaikų laisvoje veikloje kitokią judesio raišką, atpažinti naujus, neseniai išmoktus žaidimus ar šokių elementus: vaikai vaidina matytus animacinius filmus, klausytas pasakas savaip improvizuoja klausydami muzikinių kūrinių. Vaikų klausimai ir mintys apie liaudies žaidimus ir ratelius:
• „O šiandien kokią pasaką šoksim? Gal apie šuniukus patrulius?“
• „ Mes su sese namie žaidėm ,,Tamsu tamsu“.
• „ Auklėtoja, įjunk tą filmuką apie senelį ir vasarą, kur mokytoja rodė kaip reikia šokti“
• „Mes tai tokias klumpes matėm vasarą, atsimeni?" (Mokytoja buvo atnešusi ir leido visiems pasimatuoti).

- Refleksiją atliko mokytoja Rasa Pralgauskienė, grupė „Pingvinukai“

 

Fizinio aktyvumo treniruotėse „Sportuok, sveikai“ lavinamas vikrumas ir ištvermė, gerinama judesių koordinacija. Mokytoja Justina atsakingai parenka imitacinius pratimus (pvz. gyvūnai, medis, bokštas ir pan.). Jie atitinka vaikų fizines galias, lavina visas raumenų grupes. Žaidžia žaidimus ,,Kas aš esu?“, ,,Karšta bulvė“ su kamuoliu, žaidimus, skirtus reakcijai, pusiausvyrai, koordinacijai. Facebook puslapyje dalinasi žaidimų akimirkomis su draugais, esančiais namuose. Tėvai supranta fizinės veiklos svarbą, stiprėjantį vaikų imunitetą. Pastebi padidėjusius bendrus fizinius gebėjimus.

- Mokytoja Birutė Levanienė, grupė ,,Pingvinai“

 

Sporto šakų specialistų treniruočių, pratybų integravimą į ugdymo procesą pedagogai įvardino kaip privalumą. Tuo pačiu  mokytojai moko vaikus mokytis nuotoliniu būdu. Pastebėti ir kiti privalumai:
•    Sporto šakas turi galimybę išbandyti ne tik tikslinės grupės, bet ir kitos grupės;
•    Lavinama protinė veikla, nes vaikai turi atsiminti užduotis, judesius; 
•    Pedagogai, dalyvaujantys projekte, įsipareigoja ir jaučia atsakomybę už projekto įgyvendinimą;
•    Sveikatos ugdymas vyksta nuosekliai, galima planuoti veiklą, atsižvelgiant į ugdytinių poreikius, 
•    Fizinis aktyvumas integruojamas į ugdymo procesą patogiu dienos metu. 

Deramai įgyvendinus projektą ,,Judame daugiau ir išradingiau“ tikėtina, kad vaikai, tėvai  pasirinks vidutinį ir didelį intensyvų fizinį aktyvumą laisvalaikiu, sumažės vaikų sveikatos sutrikimų. Fizinio aktyvumo plėtra įstaigos aplinkoje yra prielaida vaikų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimui, aktyviam laisvalaikio planavimui tiek darželyje, tiek namuose. 

Projektas tobulina pedagogo profesinę kompetenciją. Reflektyvus mokymo(is) metodas taikomas dažniau ir profesionaliau, nes tik prasminga ir reflektuojama patirtis lemia kokybišką mokymąsi, dalijimąsi ja su kitais besimokančiaisiais, pvz., šeimos narais.

 

Zita Ona Jurgelevičienė
Kauno lopšelio–darželio ,,Vėrinėlis“ direktorė
Danguolė Simanauskienė
Direktorės pavaduotoja ugdymui (projekto vadovė)
Erika Kiznienė
Mokytoja
Vida Pečiulaitienė
Mokytoja
Rūta Aleknavičiūtė
Mokytoja
Gitana Balčiuvienė
Mokytoja
Rasa Pralgauskienė
Mokytoja 
Birutė Levanienė
Mokytoja 
Gražina Sidabrienė
Meninio ugdymo mokytoja

 

Literatūra

Kalash I. Recognizing the potential of ICT in early childhood education Analytical survey. UNESCO Institute for Information Technologies in Education [interaktyvus], 2010.  Prieiga per internetą: http://iite.unesco.org/pics/publications/en/files/3214673.pdf [žiūrė¬ta 2020-12-07];
Price H. (Ed.). The Really Useful Book of ICT in the Early Years.// London: Routledge, 2009.