Fotografija, kaip priemonė, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių saviraišką | Pedagogas.lt

Fotografija, kaip priemonė, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių saviraišką

Geroji patirtis

2020 m. gruodžio 03 d.

Fotografija, kaip priemonė, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių saviraišką

Dalintis

Image

Ar kada pagalvojote, kiek daug nuotraukų saugote savo mobiliajame telefone? Ar susimąstėte, kokius jausmus ir emocijas jums sukelia užfiksuotos akimirkos? Fotografija iš tiesų gali tapti puikia priemone saviraiškai, kuri svarbi ir reikalinga kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai padeda išlieti emocijas, atsikratyti įtampos, bent trumpam pabėgti nuo kasdieninės rutinos. Fotografiją galima sėkmingai pritaikyti ir ugdyme. Ši veikla daugelį greitai sudomina ir tampa smagiu kūrybiniu procesu. Ar fotografija gali padėti išmokti? Žinoma. Nuotraukoje perteiktas vaizdas ir detalės dažnai parodo tai, ko įprastai galime nepastebėti. 

Aš fotografija susidomėjau dar paauglystėje. Prisimenu, kai gavau pirmąjį veidrodinį fotoapartą, tada fotografuoti norėjosi viską. Daug laiko praleidau savarankiškai domėdamasi skirtingais fotografijos žanrais, fotografavimo technika, taip pat daug dėmesio skyriau nuotraukų analizei. Studijuodama magistrantūroje specialiąją pedagogiką vis dažniau pagalvodavau, kaip fotografija veikia specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, ar ji gali padėti sėkmingesniam ugdymo procesui. Keldavau sau vis daugiau klausimų.

Savanoriaudama viename dienos centre, kurį lanko sutrikusį intelektą turintys jaunuoliai, pamačiau, kaip viena mergina pasiėmė krepšį, kuriame buvo sudėtos tvarkingos nuotraukų krūvelės. Jose buvo užfiksuota įvairi centro auklėtinių veikla ir gyvenimas. Mergina lėtai ėmė po vieną nuotrauką ir kiekvieną atidžiai analizavo. Pastebėjau reiškiamas įvairias emocijas – džiaugsmą, rūpestį, ilgesį ir kalbėjimą su nuotraukose esančiais žmonėmis. Tą kartą man tai pasirodė labai įdomu. Vėliau atkreipiau dėmesį, kad šitaip elgiasi ir kiti dienos centro auklėtiniai. Jie dažnai peržiūrinėdavo nuotraukas po daugybę kartų, vis tas pačias, ir tai jiems buvo labai maloni veikla. Supratau, kad nuotraukų peržiūrinėjimas veikia lyg terapija – nuramina, pralinksmina, padeda atsipalaiduoti, sukelia norą bendrauti su šalia esančiais žmonėmis, paskatina dalintis patirtais įspūdžiais. Nusprendžiau atlikti išsamesnį tyrimą apie fotografijos įtaką.

Analizuodama užsienio mokslinę literatūrą aptikau fotografijos įprasminimo metodą, kuris mane ypač sudomino. Tai – Foto balso (angl. photo voice) metodas. Jį taikant pasitelkiama specifinė fotografijos technika, suteikianti galimybę vaizdais ir žodžiais perteikti savo patirtį. Komunikuodami apie pačių sukurtas nuotraukas, žmonės siekia išreikšti savo individualius poreikius, baimes, atskleidžia vidinį pasaulį, svajones, pomėgius ir tai, kuo apskritai norėtų pasidalinti su kitais. Stengiamasi atkurti emocijas, atpažinti nuotraukoje esančius vaizdus, daiktus ar asmenis, visa tai susieti su realybe, šia diena, ar apskritai savo gyvenimu. Tai suteikia galimybę plėtotis saviraiškai. Foto balso metodas suteikia galimybę fotografijos krypčiai tapti prieinamai visų kultūrų, amžiaus grupių ir skirtingų fotografijos įgūdžių turintiems asmenimis. Žmogus gali turėti daug fotografavimo patirties, bet gali neturėti ir jokių žinių. Visiems sudaromos vienodos sąlygos mokytis ir visi yra lygūs. Įveikiami ir kalbiniai bei kultūriniai barjerai. Dalijimasis pačių sukurtomis fotografijomis atveria galimybę sukurti įdomius ir prasmingus pokalbius, visuomenei atskleidžiančius aktualias temas, suteikiančius galimybę pamatyti problemas ir ieškoti tinkamų jų sprendimo būdų. Ypač svarbu tai, jog įvairių mokymosi sutrikimų turintiems vaikams, fotografija gali tapti puikia pagalbine priemone išreikšti save, padėti bendrauti su aplinkiniais, paskatinti pasitikėjimą savimi, padėti mokymosi procese. 

Taikant Foto balso metodą, kaip ugdymo priemonę, galima pagerinti bendrą klasės ar grupės klimatą, sužadinti norą domėtis naujais dalykais, mokytis bendrauti. Fotografavimas padeda ugdyti: atsakomybės jausmą; savarankišumą; savitarpio pagalbą; kūrybingumą ir estetinį suvokimą; savęs ir kitų pažinimą (puoselėjant teigiamą savęs vertinimą); skatinti sėkmingesnį komunikacijos procesą; atskleisti savąjį „aš“ bei emocijas. Todėl išties tikslinga išbandyti fotografiją skirtingų pamokų metu. Pabandykite pasitelkti nuotraukas ir pamatysite, kokias galimybes gali atverti vaizdai!

 

Eglė Petrauskė

VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro specialioji pedagogė

Kiti mokymai