Kaip dirbti su „sunkiais“ vaikais? Praktikoje išbandyti patarimai

Prieš keletą metų kažkur perskaičiau mintį, kad daug veiksmingų metodų jau seniai yra atrasta ir aptarta, bet problema ta, kad niekas jų nuosekliai neįgyvendina. Žymūs Lietuvos ir kitų šalių pedagogikos klasikai savo leidiniuose yra išsakę gausybę puikių minčių ir patarimų, tačiau mes, pabandę vieną ar kitą metodą, vėl blaškomės, ieškodami kažko veiksmingesnio. Dairomės į užsienį ir bandome perimti vienos ar kitos šalies patirtį. Iš esmės semtis kitų šalių patirties nėra blogai. Blogai tai, kad dėl didelio pasirinkimo mokytojo darbe nebelieka nuoseklumo. Taip besisukdami įstringame tarp bandymų ir ieškojimų.

Liūdna, tačiau dėl nuolatinių pokyčių labiausiai nukenčia vaikai. Žinoma, yra ir kitų priežasčių, kodėl jie šiandien tokie, kokie yra. Bet jei prieš keletą metų buvo kalbama apie tai, kokie šiandieniniai vaikai baisūs, neprognozuojami ir nevaldomi, tai šiandien požiūris į vaiką yra šiek tiek pakitęs. Bendrauju su mokytojais ir girdžiu, kad jiems „šiuolaikiniai vaikai yra aktyvūs, judrūs, smalsūs, laisvi, kūrybiški, turintys savo nuomonę, išmanūs, nekantrūs, betarpiški“ Tai mane, kaip socialinę pedagogę, džiugina ir įkvepia dirbti toliau. Tačiau, pasak mokytojų, yra ir kitokių vaikų. Tokių, kurie nesilaiko taisyklių, susitarimų, yra pikti, nemotyvuoti, mokantys manipuliuoti savo teisėmis, neturintys tikslų gyvenime. Taigi, noriu pasidalinti keliais praktiniais patarimais, kaip aš dirbu su tokiais vaikais.

Mano sukaupta praktinė patirtis rodo, jog bendraujant su vaiku svarbu:

• Laikytis susitarimų, taisyklių.
• Sukurti santykį.
• Rodyti asmeninį pavyzdį.
• Pažinti vaiką ir jo aplinką.
• Mokyti alternatyvių elgesio būdų.

Taisyklės ir susitarimai

Nuo jų viskas ir prasideda. Pirmiausia šeimoje, po to – ugdymo įstaigoje, o dar vėliau – gyvenime. Labai svarbu, kad taisyklių, susitarimų laikytųsi visi: tiek vaikai, tiek suaugusieji. Idealiausia, kai tos pačios taisyklės galioja tiek namuose, tiek mokykloje. 
Su mažesniais vaikais užsiėmimų metu laikomės 3 taisyklių, kurias užtenka pažymėti simboliais:

1. Delniukas (dėmesio aš noriu kalbėti);
2. Skaičius 1 (kalbam po vieną);
3. Ausis (kai kiti kalba, mes klausome).

Su vyresniais mokiniais užsiėmimų, klasės valandėlių metu paprastai laikomės 5 taisyklių:

1. Sėdim ten, kur išsiskaičiuojam.
2. Iškelta ranka – dėmesio aš noriu kalbėti.
3. Užsiėmime dalyvaujam VISI.
4. Neteisingos nuomonės NĖRA.
5. Po užsiėmimo susitvarkom SAVO vietą.

Vaikams labai išsamiai paaiškinama, ką šios taisyklės reiškia, kodėl jos būtent tokios, kokio elgesio iš jų tikimasi. Ne kartą teko išgirsti klausimą: „O ką darote, kai vaikai nesilaiko taisyklių? Kaip baudžiate?“. Tuomet atsakau: „O kokį tikslą Jūs, kaip ugdytojas, sau keliate: bausti ar mokyti vaikus laikytis susitarimų?“. Kai sau atsakysite į šį klausimą, tuomet žinosite, ką daryti.

Kaip sukurti santykį su vaiku?

Kuriant santykį su vaiku, labai svarbus dėmesys bendravimo kokybei. Mokytojui būtina atskirti vaiko asmenybę nuo jo elgesio, todėl reikia atminti: jei vaikas pasilegė netinkamai, tai ir kalbėti reikia apie netinkamą elgesį, o ne apie vaiko asmenybę. Visuomet gerbiu vaiką kaip žmogų. Manau, kad tai būtina norint sulaukti pagarbaus elgesio savo paties atžvilgiu. Taigi, su vaikais mokomės abipuse pagarba grįsto bendravimo.

Asmeninis pavyzdys

Šiandieniniai vaikai labai greitai pastebi, ar suaugusieji daro tai, ką kalba, ar tik kalba apie tai, tačiau patys to nedaro. Mielieji, jei norite kad vaikas kažką darytų / nedarytų, pirmiausiai pats turite tai padaryti arba kaip tik nedaryti. Jei bus priešingai – vaikai drąsiai apie tai Jums pasakys.

Vaiko pažinimo metodai

Vaiko ir jo aplinkos pažinimas leidžia suprasti jo netinkamo elgesio priežastis. Tai labai svarbu kuriant santykį su vaiku, padedant vaikui suprasti, kas su juo vyksta, ir ieškant optimalių situacijos sprendimo būdų. Keletas vaiko pažinimo metodų:

• Mano smegeninė. Reikia paprašyti vaiko surašyti dalykus, kurie šiuo metu yra jo galvoje, ir skirti lape tiek vietos, kokią dalį jie šiuo metu užima.
• Gyvenimo kuprinė. Vaikas turi surašyti visa tai, kas jam svarbu jo gyvenime.
• Mano širdis. Surašyti dalykus, kurie šiuo metu yra vaiko širdyje ir paskirti norimą dalį.
• Mano gyvenimo kelias. Surašyti teigiamus (viršuje), neigiamus (apačioje) gyvenimo įvykius, kurie lydėjo nuo gimimo iki šios dienos.
• Mano artimųjų ratas. Centre – vaikas. Aplink reikia surašyti, pažymėti (ženklais, simboliais, inicialais) žmones, kurie jam svarbūs gyvenime tokiu atstumu, kokiu jie šiandien yra.

Taikant bet kokį pasirinktą pažinimo metodą, visuomet rezultatą būtina aptarti su pačiu vaiku, išsiaiškinti, ką jam tai reiškia. Jokiu būdu nedarykite savų interpretacijų, vertinimų, kol neišklausėte vaiko nuomonės.

Alternatyvūs elgesio būdai

Įtemptose situacijose, siekiant mažinti agresyvaus elgesio apraiškas ir tokio elgesio tikimybę ateityje, svarbu vaikus mokyti raminančio alternatyvaus elgesio. Keli metodai, kuriuos dažnai pasitelkiu į pagalbą:

• Lenkti pirštus už nugaros.
• Skaičiuoti iki 10 (jei reikia ir daugiau).
• Išgerti stiklinę vandens, pradžioje bent keletą minučių nenuryjant. Prisisėmus vandens į burną, prašau vaikų pasibarti tarpusavyje, išsakyti visus dalykus, kurie nepatinka. Vaikai pamato, kad tai neįmanoma, nes burnoje – vanduo. 

Kažkam gali pasirodyti, jog tai tik teorija, tačiau man – tai PRAKTIKA ir MANO PATIRTIS. Penki dalykai, kurių laikausi bendraudama su vaikais jau daugiau kaip dešimtmetį, leido sukurti pagarba ir pasitikėjimu grįstus santykius.