KAIP IŠMOKYTI DAUGYBOS LENTELĖS VAIKĄ, KURIS TURI DISGRAFIJOS SUTRIKIMĄ?

Mokytojai vis dar sunkiai atpažįsta mokinius, turinčius mokymosi sunkumų dėl tam tikrų sutrikimų, pavyzdžiui, disgrafijos, todėl dažnai nukenčia šių vaikų mokymosi procesas, o pasiekimai neatitinka jų tikrųjų gebėjimų.

Disgrafija – tai gebėjimo rašyti sutrikimas, kurio viena iš priežasčių yra neišsivysčiusi šnekamoji kalba. 

Neatpažinta disgrafija gali pakenkti vaiko savivertei, mokymosi motyvacijai ir santykiams su klasės draugais. Todėl labai svarbu pedagogams atkreipti dėmesį į bendruosius požymius. 

Bendrieji disgrafijos požymiai

• neįskaitomas raštas (rašytinėmis ir spausdintinėmis raidėmis);
• didžiųjų ir mažųjų raidžių painiojimas;
• nevienodas raidžių dydis, forma ar pasvirimas;
• praleistos raidės ir žodžiai;
• nurašymas, kopijavimas ar rašymas - lėtas ir sunkus procesas, o ne automatiškai atliekama užduotis;
• sunkumai galvoti ir rašyti tuo pačiu metu bei sunkumai greitai išdėstyti mintis raštu;
• skirtumai tarp ribotų rašytinės išraiškos galimybių ir pakankamo supratimo, kuris atsispindi per sakytinę kalbą;
• sunkumai įskaitant savo paties užrašytą raštą;
• rašymo vengimas arba rašymas ne pilnais sakiniais;
• dažni taisymai.

Specialioji pedagogė Inesa Ežerskytė Purenok pasidalino metodine priemone, kurią pati naudoja, mokydama daugybos lentelės vaikus, turinčius disgrafijos sutrikimą.

Šią metodinę priemonę parsisiųsti galite ČIA.

Daugiau metodų, pagalbos būdų bei praktinės informacijos apie įtraukųjį ugdymą galite rasti mūsų mokymų skiltyje „Įtraukusis ugdymas“ bei 66 val. programoje „Įtraukusis ugdymas: kaip pasirengti ir organizuoti?“.