Kaip klasę paversti komanda?

Klasėje susitinka vaikai iš skirtingų šeimų, turintys skirtingų poreikių ir pasižymintys skirtingais charakteriais, todėl viena iš pirmųjų klasės vadovo užduočių – sukurti draugišką ir vieningą klasės atmosferą. Kaip klasę paversti komanda? Noriu pasidalinti 7 patarimais iš savo patirties.

#1 Žaiskite, žaiskite ir visa tai aptarkite

Žaidimai leidžia vaikams vystytis. Tai natūralus būdas mokytis. Žinoma, tam reikia parinkti žaidimus, kurie ne tik teiktų malonumą, bet ir parodytų vaikui teisingą kryptį. Siūlau klasėje pažaisti žaidimą „Ko gi nebuvo?“ Žaidimo tikslas – išmokti bendradarbiauti.

Trumpai apie žaidimo eigą. Parenkama keletas daiktų – perpus mažiau, nei yra žaidėjų. Kiekvienas žaidėjas įkišą ranką į uždarą dėžę (tam reikėtų pritaikyti dėžę, išpjaunant rankos dydžio skylę) ir apčiuopia joje esantį daiktą. Daiktas dėžėje nuolat keičiamas, todėl kiekvieną daiktą apčiuops tik du žaidėjai. Kai visi žaidėjai jau yra apčiuopę po daiktą, dėžėje buvę daiktai parodomi, bet taip pat pridedamas daiktas, kurio dėžėje nebuvo ir kurio niekas nelietė. Bendradarbiaudami vaikai turi nuspręsti, kurio iš daiktų nebuvo. Tai iš tiesų linksmas žaidimas, sukeliantis daug diskusijų, tačiau vedantis visus vieno tikslo link.

Dar vienas puikus žaidimas yra „Pasitikiu tavimi“. Žaidimo tikslas – mokytis bendradarbiauti ir ugdytis tarpusavio pasitikėjimą.

Kaip viskas vyksta? Visi glaudžiai sustoja ratu taip, kad susiglaustų pečiais, ir delnais į priekį ištiesia prieš save rankas. Vienas savanoris žengia į rato centrą, užmerkia akis ir sukryžiuotas rankas priglaudžia sau prie krūtinės. Kai visi rate jau yra pasiruošę, savanoris atsipalaiduoja ir nepatraukdamas kojų nuo grindų krenta į kurią nors pusę. Kadangi rate žaidėjai stovi gana glaudžiai, savanoris atsiremia į rankas ir nenukrenta. Stovintįjį rato viduryje žaidėjai švelniai perleidžia iš rankų į rankas. Taip jis pajunta, kad klasės draugais galima pasitikėti. Tai patyriminis žaidimas, kurį rekomenduoju išbandyti visiems.

Trečiasis žaidimas, kuriuo noriu pasidalinti – „Drauge tikslo link“. Pagrindinis žaidimo tikslas mokyti vaikus bendradarbiauti ir ugdyti pasitikėjimą kitais.
Visi žaidėjai turėtų sustoti į eilę vienas paskui kitą. Jiems nubrėžiamas tikslas, kurį reiks pasiekti, arba maršrutas, kurį teks nueiti (geriau rinktis neilgą maršrutą). Antrasis žaidėjas deda dešinę ranką ant pirmojo žaidėjo dešniojo peties, o kairiąja ranka laiko kairiąją prieš jį stovinčio žaidėjo koją. Ir taip iki eilės pabaigos. Visi drauge šokinėja iki tikslo. Kelyje negalima nuleisti nei rankos, nei kojos.

#2 Pasidalykite pareigomis

Mano klasėje kiekvienas vaikas turi savo dienos pareigą, kuria turi atlikti. Darbeliai yra labai įvairūs, pavyzdžiui: pažymiu kalendorių, stebiu laiką, užsakau maistą, klasės skaitovas,  mokytojos padėjėjas, padedu draugui ir t. t. Pirmomis dienomis buvo sunku laikytis dienos pareigos, tačiau po vieno gyvenimiško įvykio darbus pradėjome atlikti labai sąžiningai.

Vieną ankstyvą rugsėjo rytą mes atėjom į klasę ir radom ją nesutvarkyta. Valytoja tiesiog nebuvo atėjusi ir jos nesutvarkė. Ši situacija leido pradėti diskusiją, kaip visdėlto svarbu yra atsakingai žiūrėti į savo pareigas bei darbą. Ir diskusija išties pavyko, situacija klasėje pasikeitė.

#3 Kurkite bendras taisykles

Taisyklės – tai kelias į susitarimą. Mes kartu su mokiniais esame sugalvoję savo klasės taisykles. Rekomenduoju tai padaryti ir jums. Taisyklių neturi būti daug. Patartina 3–5. Tokia sistema ir aiškūs veiksmų įvardijimai padeda vaikams elgtis drausmingiau, o ištikus bėdai, jiems daug aiškiau, ką daryti toliau.

Istorija iš mūsų ekskursijos. Su klase į ekskursijas dažniausiai keliaujame viešuoju  transportu. Esam sutarę, kad pasirinkus kelionės draugą, jo keisti negalime ir kad ekskursijos metu esame atsakingi už save ir savo draugą. Vienos ekskursijos metu dvi mano mokinės netyčia išlipo viena stotele anksčiau. Džiugu, kad šioje situacijoje jos nepasimėtė, iškart paskambino man ir informavo, kas nutiko. O geriausia, kad jos prisiminė taisyklę, kad esame atsakingi už save ir savo kelionės draugą, todėl išlipo dviese ir kartu ir išsprendė joms kilusią problemą.

Taigi taisyklės turi būti aiškios ir vaikams puikiai suprantamos. Kai visiems kartu sekasi laikytis taisyklių, didėja vaikų komandiškumo jausmą.

#4 Mokytojas yra komados dalis

Norint klasę paversti komanda, mokytojas / -a turi stengtis daugumoje veiklų dalyvauti kartu. Aš taip pat turiu savo dienos pareigų (pildyti dienyną, mokyti vaikus, ateiti laiku į darbą ir t. t.), laikausi mūsų sugalvotų taisyklių, dalyvauju žaidimuose kaip žaidėja, kad ir kaip keistai tai skambėtų, darau tuos pačius namų darbus. Vaikams labai  svarbu parodyti tinkamą pavyzdį. Kad klasė virstų komanda, mokytojas irgi turi tapti tos komandos dalimi.

#5 Įtraukite tėvus

Vis dažniau iš mokytojų tenka išgirsti frazę: „Su vaikais lengviau nei su jų tėvais“. Visiškai sutinku. Vaikus mokyti, dirbti su jais yra paprasta ir nesunku, kai myli savo darbą. O visada rasti bendrą kalbą su tėveliais yra sunkesnis variantas. Tačiau norime mes to ar ne, tai viena iš mūsų darbo sudedamųjų dalių. Su savo klasės tėveliais Facebooke turime susikūrę grupę, kurioje skelbiame visas naujienas, diskutuojame, keliame klausimus. Toks informacijos perdavimas yra greitas ir patogus – iškilus problemai ar skubiam klausimui, visada galiu drąsiai parašyti į grupę ir greitai sulaukiu atsakymo. Tai padeda į komandą įtraukti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus.

#6 Skatinkite dirbti grupėmis

Projektiniai darbai, bendros šventės ar pasirodymai – tai neatsiejama bendradarbiavimo dalis. Siūlau pirmiausia pradėdi nuo grupinių veiklų ar darbų. Tačiau prieš atliekant darbą mokinius svarbu įspėti, kad mes siekiame parodyti savo grupės darbą iš kurio galime pasimokyti. Nei vienos grupės darbo mes nenorime sumenkinti. Mes dirbame kaip komanda, o komandoje visi nariai yra vienodai svarbūs. Visi mes lygūs, bet visi mes skirtingi.

Tokiais darbais skatinu vaikus siekti bendro tikslo. Dirbdami kartu jie išmoksta bendradarbiauti, suprasti vieni kitus.

#7 Keliaukite kartu

Keliauti rekomenduoju daug ir smagiai. Keliaujant vaikai gali išbandyti save ar draugus įvairiose situacijose, pabendrauti neformalioje aplinkoje ir pamatyti visiškai kitas savo bendraklasio savybes. Tačiau tikrai ne visada būna smagu ir linksma. Kartais tarp bendraklasių pasitaiko pykčių, ginčių ar kivirčų, todėl norint išvengti nemalonių situacijų ir klasės susiskaldymo, siūlau išbandyti kelis patarimus.

Pirmoji mano klasės ekskuriją buvo į kino teatrą. Vaikams pasakiau, kad, gavę 3 pastabas mes apsisuksime ir keliausime atgal į klasę. Mokiniams buvo sunku patikėti, kad  įmanoma nutraukti ekskursiją čia ir dabar. Deja, vaikai surinko visas galimas pastabas ir nors buvome jau beveik prie kasų, mes apsisukome ir keliavome atgal į mokyklą. Buvo ašarų, pykčių. Ypač pyko tie, kurie ekskursijos metu elgėsi gražiai. Tačiau  grįžę į klasę apie tai daug kalbėjomės ir diskusija buvo įdomi ir naudinga. Mes aiškinomės, ką galėjome daryti kitaip, kad išvengtume pastabų, koks turėtų būti mūsų visų elgesys, ką darysime per kitas ekskursijas. Po tokios diskusijos ir nelabai malonios pamokos, vaikai kitose išvykose elgesi mandagiai, gražiai.

Tačiau kai pamoka šiek tiek pasimiršo, vis tiek pasitaikydavo išdykavimų. Klasėje turiu kelis tokius išdykėlius. Jie visada bando mano kantrybę išvykų metu. Vienoje ekskursijoje jie sunkiai girdėjo mano pastabas, bet vieną, po kurios nebesinorėjo dūkti, išgirdo. Berniukams aš pasakiau, kad jų elgesys nėra mandagus, taigi į kitą mūsų kelionę jie nevažiuos. Po tokių mano žodžių jie nurimo, atsiprašinėjo, sakė daugiau taip nedarys. Aš jų atsiprašymus priemiau ir gražiai paaiškinau, kad savo žodžių aš laikysiuosi. Taigi kitoje mūsų išvykoje didžiųjų išdykėlių nebuvo, o vėlesnėse kelionėse jų elgesys pasikeitė į gerąją pusę.

 

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos
Pradinių klasių mokytoja
Veronika Naumova