Kaip ugdyti vaikų atsakomybę? Siekiamybių laboratorijos metodas

Mokytojai vis dažniau susiduria su vaikų savarankiškumo ir atsakingumo stokos problema. Dažnas mokinys mokykloje tampa klusniu užduočių vykdytoju, kartais net nesusimąstydamas, o kam jam to reikia. 

Ar pradinukai moka išsikelti tikslus ir patys jų siekti be suaugusiųjų įsitraukimo? Kaip padėti vaikams išsiugdyti užduočių atlikimo laiko planavimo įgūdžius? Kaip ugdyti vaikų motyvaciją bei gebėjimą maksimaliai įsitraukti į veiklas?

Šie klausimai mane paskatino ieškoti atsakymų bei galvoti apie metodų sistemą, kuri padėtų šiuolaikiniams vaikams ugdytis savarankiškumą ir atsakomybę už savo veiksmus.

Siekiamybių laboratorija – tai metodų ir priemonių sistema, skirta pradinukui nuo 6 iki 10 metų amžiaus. Pirminė idėja gimė semiantis patirties iš Olandijos mokyklų ir darželių. Pasidomėjusi Olandijos ugdymo sistema, kurioje vaikai jau nuo 5 metų amžiaus mokomi planuotis savo veiklas, pabandžiau sukurti savo metodų sistemą ir pritaikyti ją praktiškai.

Pirmadieninis „minčių lietus“

Dirbu pagal integruotą ugdymo modelį, kuris remiasi savaitės temos nagrinėjimu. Kalbant apie vaikų motyvaciją ir įsitraukimą, yra svarbu remtis jų nuomone ir pasiūlymais apie tai, ką jie jau žino konkrečia tema ir ką dar norėtų sužinoti. Tam tikslui kiekvieną pirmadienį diskutuodami „Ryto rate“ aptariame  savaitės temą. Vaikų iškeltais klausimais yra papildomas savaitės ugdymo turinys. Ant lipnių lapelių mokiniai užrašo, ką jie jau žino tam tikra tema (Ką žinau?) ir ką norėtų sužinoti (Ką noriu sužinoti?) Taip jie tampa svarbiais ir aktyviais ugdymo(si) proceso dalyviais.

Dienos siekiamybės

Kasdien, susipažinę su dienos veiklomis, mokiniai išsikelia siekiamybes – ko tą dieną sieks. Koks yra jų asmeninis dienos tikslas? Kiekvienas mokinys savo išsikeltą siekiamybę užrašo į specialų siekiamybių sąsiuvinį. Taip pat kartu su vaikais aptariame bendrus tikslus: ko tą dieną sieksime visi kartu, kaip klasės bendruomenė. Kartu išsikeltas siekiamybes užrašau visiems gerai matomoje vietoje.

Pasak psichologų, vaikams svarbu išsikelti nuo 1 iki 2 tikslų kasdien. Tikslai turėtų būti kuo konkretesni. Praktikoje pastebėjau, kad vaikų užrašytos siekiamybės būna labai įvairios: vieni siekia labiau susikaupti ir tą dieną gerai parašyti testą, kiti – surasti informaciją ar perskaityti skaitomos knygos skyrių, o dar kiti siekia  susitaikyti su draugu, kuriam jautė pyktį. 

Siekiamybės užrašymas priverčia vaikus susimąstyti, sustoti ir pagalvoti, kas jiems tą dieną yra svarbu. Tai priverčia ne tik kryptingai mokytis ir ieškoti dominančios informacijos, bet kartu ugdytis bendravimo bei socialinius įgūdžius, taip pat emocinį intelektą.

Bėgant dienai vaikai atlieka įvairias užduotis. Jei kyla problemų dėl mokinių dėmesingumo, man, kaip mokytojai, belieka tik priminti visų išsikeltą siekiamybę ir vaikai vėl ima dirbti įsitraukę.

Dienos siekiamybių įprasminimas

Po formaliųjų dienos veiklų klasėje kasdien aptariame, kaip mums sekėsi atlikti visas išsikeltas siekiamybes. Ar įvykdėme visus tikslus? Su kokiomis problemomis susidūrėme? Kas trukdė įgyvendinti tikslus? Ši refleksija yra labai svarbi dienos dalis. Jos metu vaikai mąsto, analizuoja, pasidžiaugia, jei pavyko įvykdyti užsibrėžtą siekiamybę. Taip pat šis procesas motyvuoja susidūrus su problemomis ieškoti sprendimų.

„Šiaurės licėjus“ yra visos dienos mokykla. Čia vaikai atlieka kasdienius namų darbus – taip vadinamą „Saviugdą“ – bei kasdien skaito „Skaitytojų klube“. Atlikdami įvairias užduotis vaikai turi galimybę pasirinkti, kurias užduotis atliks pirmiau, o kurias vėliau. Tam reikalingi laiko planavimo įgūdžiai, kuriuos kiekvienas vaikas ugdosi per savo asmeninę patirtį. Labai svarbu, kad mokinys nuo pat mažų dienų suprastų, kad visos veiklos, kurias jis atlieka, turi prasmę, ir ugdytųsi suvokimą, kad mokosi dėl savęs. Dėl šių priežasčių itin svarbus jo užduočių atlikimo įprasminimas.

Atlikę „Saviugdos“ užduotis, savo kasdienes pareigas bei paskaitę „Skaitytojų klube“, vaikai už savo atliktus darbus į specialią medinę lentą įsideda po medinį kubelį. Tai jie atlieka labai atsakingai patvirtindami, kad  atliko visas numatytas užduotis bei įvykdė dienos siekiamybes. Žinoma, jei kažkurios veiklos atlikti per tam skirtą laiką nepavyko, už ją kubelio vaikas sąmoningai nededa.

Dirbant kitokio tipo mokyklose siūlyčiau siekiamybes aptarti iš karto po formaliųjų veiklų, o įsivertinimui naudoti nebūtinai medinę kubelių lentą. Tam puikiai tinka ir kiti būdai: lipdukai ar „lego“ mozaika.

Pagalbos rankos

Mokykloje vaikai turėtų mokytis  prisiimti savo atsakomybes. Tam pasitarnauja pareigos, kurias vaikai pasirenka ir vykdo klasėje visą savaitę. Tai dar viena metodo „Siekiamybių laboratorija“ priemonė.

Pareigos apima tvarką klasėje, valgykloje, rūbinėlėje, būreliuose. Į pareigas įeina ir pagalba mokytojui ar draugui bei „tylos skambutis“ – sutartinis ženklas esant didesniam triukšmui klasėje. Kiekvieną pirmadienį burtų keliu vaikai išsitraukia po numeriuką su pareiga, kurią vykdys visą savaitę. Tai priemonė, kuri  daro įtaką vaikų bendruomeniškumui, skatina juos būti atsakingus ne tik už save, bet ir už šalia esantį draugą.

Pastebėjau, kad vaikams labai patinka jiems skirtos atsakomybės. Juos motyvuoja ir žaismingi pareigų pavadinimai tokie kaip: „Mokytojo pagalbininkas“, „Spintelių tvarkos inspektorius / -ė“, „Rūbinės policininkas“ ir pan.

Nominacijos

Savaitės pabaigoje, penktadienį, kartu su vaikais aptariame visos savaitės siekiamybes bei užduotis. Už visus tą savaitę surinktus kubelius vaikai gauna nominacijas, popierines laminuotas korteles, kurias sega į specialiai tam numatytą vietą klasėje. Įdomūs ir žavūs yra nominacijų pavadinimai: „Klasės vyturys“, „Kompiuterių guru“, „Dailiosios rašysenos savininkas / -ė“, „Matematikos ekspertas / -ė“, „Komandos siela“ ir t. t. Nominacijos itin pradžiugina vaikus. Labai smagu matyti vaikų susijaudinimą bei pasididžiavimą, kai gauna nominaciją. Visi kartu paplojame kiekvienam vaikui, pasidžiaugiame jo sėkme. Tai labai motyvuoja ir skatina atlikti užduotis vis geriau. Taip pat ugdo kiekvieno vaiko suvokimą, kad jis pats yra atsakingas už savo mokymąsi ir pats prisideda prie tobulėjimo įvairiose srityse.

Ir mokykloje, ir namuose

Siekiamybių laboratorijos idėja paplito tarp „Šiaurės licėjaus“ bendruomenės narių. Daugelyje klasių atsirado plakatai ant sienų, kuriuose mokytojai kasdien užrašo vaikų dienos siekiamybes. Taip pat atsirado ir vaikų asmeninių „Siekiamybių knygučių“.

Šiuo įdomiu bei netradiciniu metodu susidomėjo ir tėveliai. Keletas šeimų pasidalijo įspūdžiais, kaip jie savo vaiko kambaryje įrengė „Siekiamybių laboratorijos“ kampelį, kuriame užrašo šeimos savaitės siekiamybes. Kiekvieno šeimos nario siekiai paprastai skiriasi. Pavyzdžiui: mamos siekiamybė surasti laiko savo skaitomai knygai, tėčio siekiamybė  kartu su vaiku sukonstruoti „lego mašiną“ ar visiems kartu pažiūrėti įdomų filmą, vaiko siekiamybė – susitvarkyti žaislų spintelę.

Šis metodas įpareigoja kiekvieną šeimos narį ieškoti laiko ir idėjų, kaip praturtinti savo kasdienius santykius, kaip džiaugtis kiekviena „pergale“ , kiekvienu įvykdytu tikslu, kuris skatina augti, tobulėti bei kartu ugdytis atsakingumą ir savarankiškumą, prisidedant prie bendros šeimos laimės.

Man, kaip mokytojai. tai dar vienas „atradimas“, kuris prisideda prie klasės mikroklimato ir bendruomenės kūrimo gerinimo. Ši metodų sistema stipriai didina vaikų motyvaciją. Kiekvieną pirmadienį jie nekantriai laukia kol bus paskelbta nauja savaitės tema, o tuomet generuoja idėjas ir teikia pasiūlymus įdomioms savaitės veikloms. Taip pat mokiniai kasdien dalijasi iš namų atsineštais papildomais informacijos šaltiniais, iš kurių mokosi patys bei kuriuos pristato klasės draugams. Mokinių tėveliai noriai įsitraukia į ugdymo procesą, siūlo savo idėjas, pagalbą, asmenines iniciatyvas.

Džiugina ne tik aukšti mokinių akademiniai pasiekimai, bet ir emocinis intelektas, kuris pasireiškia pagarba bei savitarpio supratimu. 

 

„Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja metodininkė
Rasa Jurgelevičienė