Kūrybinis mąstymas, skatinantis matematinius vaizdinius

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1142  Ikimokyklinio ugdymo programos gairių (toliau – Gairės) paskirtis yra pateikti esminius susitarimus dėl vaikų nuo gimimo iki 6 metų ugdymo(si) programos (toliau – Programa), siekiant užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą(si) ir ugdymo(si) tęstinumą.

Kuriant ar atnaujinant mokyklos Programą vadovaujamasi Gairėse pateiktu požiūriu į vaiką ir vaikystę, vaiko raidą, poreikius, ugdymo(si) būdus, juo grindžiamas visas Programos turinys. Jame teigiama, kad vaikystėje raidos procesai sukuria prielaidas vaikų ugdymui(si), o kokybiškas ugdymas(is) brandina kūną, smegenų struktūras, skatina vaikų raidą. Vienas iš itin svarbių dalykų – vaikų tarpusavio dialoguose ir dialoguose su suaugusiaisiais konstruojamos bendros prasmės. Vaikų grupėje vyrauja nuomonių ir raiškos įvairovė, vaikai mokosi girdėti vienas kitą, skatinama mokymosi vieniems iš kitų kultūra.

Programa sukuria prielaidas užtikrinti pagrindinių, kiekvienam vaikui aktualių poreikių tenkinimą ir turtinimą. Kūrybinės saviraiškos poreikis – tyrinėti ir atrasti unikalias savo kūrybines galias per įvairias veiklas. Kuriamos ir spontaniškų, ir kryptingų veiklų galimybės, palankios atsiskleisti vaikų interesams, gabumams ir auginti savitą raiškos stilių.

Kūrybinis mąstymas yra kognityvinis procesas arba idėjų, kurios keičia mūsų santykius su pasauliu, kūrimas. Kūrybinė mintis yra naujos jungties tarp jau egzistuojančių koncepcijų atradimas. Galimybę suteikiančios ir spontaniškumą bei improvizaciją skatinančios aplinkos puoselėjimas yra būtinybė kūrybiškam mąstymui skleistis.

Tarkime, matematinio ugdymo procesas leidžia vertinti, diegti naujoves ir realizuoti kūrybines idėjas praktikoje, siekiant skatinti tvarią kūrybinę aplinką, kurioje propaguojamos veiksmingos idėjos. Matematinis mąstymas subalansuotas taip, kad pavyktų išlaikyti esamą žinomą procesą ir struktūrą.  

Tad šio straipsnio tikslas – pagrįsti matematinio mąstymo ir veiklos įgūdžių gebėjimą, iš vaikų kūrybinių darbų formuojant matematinius uždavinius, atrandant sąryšius. 

Matematinis mąstymas. Matematinis ugdymas – tai procesas, apimantis matematinių faktų ir idėjų, matematinių mokėjimų ir įgūdžių sistemos suformavimą, matematinio mąstymo vystymą. Kaip teigia A. Ažubalis (2008), matematinis mąstymas yra vienas iš svarbiausių mokinių pažintinės veiklos komponentų. Mokiniai, kurių matematinis mąstymas menkai išvystytas, negali suprasti vienos ar kitos matematinės idėjos, sugeba formaliai įsiminti tik atskirus matematinius faktus. Matematinis mąstymas – matematinė ir protinė veikla, apimanti gebėjimus logiškai ir sistemingai samprotauti, apibendrinti, pagrįsti,analizuoti, argumentuoti, daryti logines išvadas, spręsti problemas, atrasti sąryšius.

Gairėse nurodoma matematinio mąstymo pasiekimų srities vertybinė nuostata: vaikas yra nusiteikęs pažinti pasaulį jam suprantamais matematiniais būdais. Išskiriami vaiko esminiai gebėjimai. Jis atranda skaičių ir figūrų pasaulį, plėtoja supratimą ir kalbą apie skaičiavimo ir matavimo būdus, jų taikymą aplinkai pažinti, problemoms spręsti, geba išreikšti pastebėjimus apie objektų kiekį, formą, dydį, sekas, vietą ir judėjimo kryptį.

Matematinio mąstymo pasiekimų srities dėmenys:

• skaičiaus pajauta, samprotavimai apie kiekį ir duomenis;
• mato pajauta ir išmatuojamų dydžių palyginimas;
• geometrinių modelių pažinimas;
• vietos ir krypties apibūdinimas, sekų tyrinėjimas.

Atsižvelgiant į vaikų ugdymo(si) kūrybinių dialogų kontekstą – modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą – kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Dinamišką kūrybos procesą palaiko mokytojas kūrėjas, sudarantis sąlygas vaikui laisvai, spontaniškai veikti.

Dailės raiška grupėse. Pritaikytos alternatyvios priemonės matematinių gebėjimų ugdymui. Meninio ugdymo (dailės) mokytoja Evalda Pavydytė

Kūrybinių mtematikos uždavinių, sudarytų iš vaikų atliktų teminių darbų, praktiniai pavyzdžiai. Matematiniu mąstymu siekiama padėti vaikams atrasti skaičių pasaulį, plėtoti jų supratimą apie skaičiavimo būdus ir jų taikymą savęs ir aplinkos pažinimui, problemų sprendimui:

• atranda skaičius ir skaičiavimo būdus,
• eksperimentoja su geometrinėmis figūromis ir kt.

,,Kiškių“ gr. vaikų sukurtos matematikos užduotys.  Mokytoja Gitana Balčiuvienė.

Plačiau ČIA.

Matematikos turinys (sąvokos ir procedūros) turi ir platesnį supratimo ir įvertinimo (žinojimo ir veikimo) kontekstą. Vaikai, žaisdami ir eksperimentuodami vidaus ir lauko aplinkose, įgyja vis daugiau patirties pasirinktu būdu (gestais, kalba ar piešiniais, vadovaudamiesi instrukcijomis) duoti nurodymus apie objekto judėjimo kryptį (į kairę, į dešinę, į priekį, atgal) ir buvimo vietą (viduje, išorėje ir kt.) arba sekti kitų atitinkamus nurodymus.

Modeliavimo idėją vaikai atranda drauge su mokytoju palaipsniui susipažindami su sekų AB, BA, ABC, AAB, ABB, ABA modeliais (raidėmis pažymima grupė elementų, kurie nuosekliai pasikartoja sekoje). Mokytojo padedami, su kiekvienu sekos modeliu vaikai susipažįsta nuosekliai, mokosi jį atpažinti, nukopijuoti, pratęsti seką, rasti jos trūkstamą narį, sukurti kitą to paties modelio sekos pavyzdį.

Sekų modeliavimo gebėjimus vaikai ugdosi formaliose ir neformaliose veiklose piešdami, dėliodami įvairius objektus, ritmiškai dainuodami ar judėdami, nagrinėdami raštus ar kurdami ornamentus. Vaikams nuolat dalinantis savo idėjomis su suaugusiuoju, kitais vaikais, jų kalboje atsiranda vis daugiau pagrindinio matematinio žodyno elementų, todėl jie kaskart sėkmingiau gali susikalbėti siūlydami idėjas ir ieškodami tinkamų sprendimų.

Straipsnio autorė: Kauno lopšelio-darželio ,,Vėrinėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Simanauskienė.

Kūrybinių mtematikos uždavinių, sudarytų iš vaikų atliktų teminių darbų, praktinius pavyzdžius pateikė:

meninio ugdymo (dailės) mokytoja Evalda Pavydytė, meninio ugdymo (judesio) mokytoja Gražina Sidabrienė, logopedė Germa Astrauskienė, mokytojos: Emilija Meištininkienė, Diana Bagdonienė, Vida Pečiulaitienė, Rūta Aleknavičiūtė, Gitana Balčiuvienė, Kristina Vaidotienė, Rūta Raliūtė, Raminta Kazancevienė,  Gailutė Garnienė, Virginija Karkauskienė, Aušra Frankonienė.  

Literatūra:

1. Ažubalis A. Logika ir mokyklinė matematika. Monografija. 2008.
2. Ikimokyklinio ugdymo programos gairės. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 įsakymas Nr. V-1142.