Lyčių stereotipų konstravimas mokykloje ir kaip tai veikia mokinius? | Pedagogas.lt

Lyčių stereotipų konstravimas mokykloje ir kaip tai veikia mokinius?

Geroji patirtis

2019 m. spalio 09 d.

Lyčių stereotipų konstravimas mokykloje ir kaip tai veikia mokinius?

Dalintis

Image

Kiek jums yra pažįstamos ir girdėtos frazės: „elkis, kaip berniukas, o ne kaip mergaitė“ arba „koks gražus kaspinėlis, atrodai, kaip tikra mergaitė!“?

Būtent tai ir yra tipinis pavyzdys, kaip formuojami lyčių stereotipai. Man atrodo, kad mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje nelegaliai buvo ir yra (bet gal jau nebus?) formuojamos klišės apie tai, kaip turi elgtis, atrodyti berniukas ir/ar mergaitė. Žinoma, mokinių aplinka yra kur kas platesnė, nei tik mokykla ar šeima, bet kiekvienas, kuris prisiliečia prie jauno žmogaus formavimo, turi prisiimti savo dalį atsakomybės.

Kita problema yra socialinė medija, televizija, naujienų portalai, kurie konstruoja moteriškumo ir vyriškumo vaizdinį. Dažnai tokioje aplinkoje moteris yra vaizduojama ne tik kaip gundytoja, bet ir liekna, turinti vaikų, mylintį vyrą šalia. Tuo tarpu vyras bus vaizduojamas kaip mačo, nerodantis emocijų, fiziškai stiprus, racionaliai mąstantis.

Tokie sukonstruoti vaizdiniai neigiamai veikia mūsų visų emocinę būseną, bet mes - suaugę, būdami sąmoningi, gebame atsirinkti, kas mums yra teisinga, o kas ne, tačiau įvairaus amžiaus mokiniams tai padaryti yra gana sudėtinga. Būtent todėl mes, MOKYTOJAI, turėtume tapti pagalbininkais, o ne „tiesos“ formuotojais.

Kaip mums visiems prisidėti, kad tokių klišių neliktų?

Aš asmeniškai turiu sau susikonstravus moteriškos moters ir vyriško vyro vaizdinį, tačiau šie vaizdiniai man nėra susiję su išvaizda ir aš jų nebruku mokiniams ir to daryti teisės aš neturiu.  

Tad apžvelkime kartu, kaip mergaitės ir berniukai jaučiasi, kai jiems yra sukonstruojamos vyriškumo ir moteriškumo sampratos. 

Ar žinojote, kad tyrimais yra patvirtinta, jog vyrai ir moterys savo kognityviniais gebėjimais nesiskiria, tačiau socializacijos metu jie išmoksta naudoti savo smegenis skirtingai. Kažkada man viena mokytoja yra bandžiusi įrodyti, kad tik vyrai puikiai orientuojasi žemėlapiuose ir geba kurti įvairias strategijas. Vaikų socializacija vyksta mokykloje, tad ten ir gali būti mokiniui įdiegta tokia mintis. Tačiau verta pabrėžti, kad ir vyrai, ir moterys gali puikiai kurti strategijas, orientuotis žemėlapiuose, bet lygiai taip pat ir moterys, ir vyrai, gali visiškai nesiorientuoti tokiose srityse.

Ką aš noriu pasakyti? -  Mes esame visi skirtingi nepriklausomai nuo lyties, ir tai yra taip žavu! Ir tokią mintį reikėtų pabrėžti vaikams, nes kai mergaitė, kuri puikiai orientuojasi žemėlapiuose, išgirsta, kad tai geba tik berniukai, mažėja jos pasitikėjimas savimi, kuris yra toks svarbus jos ateičiai! Arba, jei sakysime, kad tik mergaitės geba ar tik mergaitėms tinka puikiai siūti, berniukas, kuriam irgi patinka tai daryti, pradės jausti nerimą, nes jis netelpa į stereotipinius vyriškumo rėmus. 

Ir svarbiausias klausimas, tai ką daryti? Labai paprasta, pradėti nuo savęs. Tik tiek.

Aš turiu jums prisipažinti, kartą vesdama pamoką, kai berniukas atsisakė padėti sunešti mokykloje kėdes, aš jam pasakiau: „ei, būk vyras ir elkis atitinkamai“. Man dabar dėl to gėda, bet žinote, tada pirmą kartą suklusau ir supratau, kad daugiau taip sakyti aš niekada negaliu. Jei ir jums taip atrodo, kad na negalima mokinius sutalpinti į vyriškumo ir moteriškumo rėmus, paskaitykite keletą mano patarimų, kuriuos galime pritaikyti jau šiandien:

1. Žodžiai. Jie yra visa ko pagrindas. Pasakytas žodis negrįžtamai gali įskaudinti kitą asmenį. Tad reikėtų visada pagalvoti, ką sakote. Taip, kaip pasakiau aš, yra blogas pavyzdys. Įsivaizduokite, jeigu jis manęs būtų paklausęs, o kas yra vyriškas vyras, kaip jis turi elgtis? Jei būčiau atsakiusi, greičiausiai būčiau savo idėją jam įdiegus, bet jis/ji turi pats/pati susikurti savo sampratą ir jos negalime kvestionuoti. 

2. Nereikėtų girti tik mergaičių išvaizdos. Labai dažnai mergaites giriame tik už jų išvaizdą, tokiais atvejais mergaitės ateityje taip ir susikoncentruoja - tik į savo išvaizdą ir skiria jai didžiausią dėmesį. Bet įgūdžiai, svajonės, vertybės – tai yra tie komponentai, kuriuos reikia tobulinti labiausiai. Ir tai būtina akcentuoti mergaitėms.

3. Berniukus reikia mokyti priimti savo emocijas ir jas išgyventi. Tad nereikėtų sakyti, kad neverk, neverkšlenk – būk vyras, neverk. Taip auginame savo būsimus vyrus būti pusiau žmonėmis (šią sąvoką sugalvojau, kai pastebėjau, jog aplinkui esantys mane vyrai neverkia ir užspaudžia savo emocijas!). 

4. Na ir žinoma, juokeliai. Juokeliai, kurie pašiepia vieną ar kitą lytį, yra seksizmas. Juokeliai apie blondines, moterų norą išleisti vyrų pinigus ir pan. nėra tinkami, tai yra seksistiniai, o seksizmas žemina kitą žmogų dėl jo lyties, neįvertinant jo kitų asmeninių savybių. Tai gal pabandykime jų atsisakyti? Jie jau pasenę ir tikrai nebėra juokingi.

Ir pabaigai, žinote, aš tikiu mumis, MOKYTOJAIS. Man atrodo, kad mokytojai yra būtent tie asmenys, kurie gali prisidėti prie kaitos, kuri mums yra būtina iš esmės. Ir visi kartu, suglaudę pečius, mes tikrai galime pasiekti, kad mūsų berniukai ir mergaitės nebebūtų ugdomi apipintais lyčių stereotipais, kurie gali kelti nerimą bei nepasitikėjimą savimi.
 

Teksto autorė: Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytoja Marija Serbintaitė
Daugiau apie lyčių stereotipus galite paskaityti
Marijos kuriamame Facebook Puslapyje FEMA

Kiti mokymai