SCARF metodas: kaip kurti emociškai saugią mokymosi aplinką?

Mokymasis sėkmingiausias tada, kai žmogus jaučiasi saugus. Todėl šiandien vis dažniau atsigręžiama ne tik į ugdymo turinį, bet ir į palankią, emociškai saugią mokymosi aplinką. Tad kyla natūralus klausimas, kaip tokią aplinką kurti?

Vienas pažangiausių mokslo tyrimais grįstų modelių, padedančių geriau suprasti žmonių reakcijas ir kurti emociškai saugią aplinką, yra SCARF metodas. Tad kas slepiasi už šių raidžių ir kaip SCARF metodo naudojimas gali iš esmės transformuoti mokymosi procesą ir santykį su mokiniais?

Kas yra SCARF metodas?

SCARF modelį 2008 m. sukūrė australų neurologas ir organizacijų konsultantas Davidas Rockas. Jis remiasi neuromokslo tyrimais, rodančiais, kad socialiniai dirgikliai smegenyse gali būti apdorojami panašiai kaip fizinis pavojus arba atlygis.

SCARF yra penkių pagrindinių socialinių poreikių santrumpa:

• S (Status) – statusas, žmogaus suvokiama vertė grupėje.
• C (Certainty) – aiškumas ir nuspėjamumas, užtikrintumas.
• A (Autonomy) – galimybė rinktis ir savarankiškai priimti sprendimus.
• R (Relatedness) – ryšys ir priklausymo jausmas.
• F (Fairness) – teisingumo pojūtis.

 

Kai šie poreikiai patenkinami, smegenys linkusios veikti „atlygio režimu“ – žmogus yra labiau motyvuotas, atviresnis bendradarbiavimui ir mokymuisi. Ir atvirkščiai, kai jie nepatenkinami, gali įsijungti grėsmės reakcija: didėja įtampa, mažėja dėmesio koncentracija, silpnėja gebėjimas mokytis ir spręsti problemas.

Kur naudojamas SCARF modelis?

Iš pradžių SCARF modelis buvo taikomas lyderystės, komandų valdymo ir organizacijų vystymo srityse. Juo siekiama suprasti, kaip žmonės reaguoja į pokyčius, grįžtamąjį ryšį, bendravimą ar sprendimų priėmimą.

Pastaraisiais metais modelis vis dažniau naudojamas ir švietime. Nors jis nebuvo kurtas specialiai mokykloms, jo principai itin efektyviai pritaikomi klasėje, nes mokiniai, kaip ir suaugusieji, jautriai reaguoja į statusą, santykius, teisingumą ir kontrolės jausmą.

SCARF ir emocinis saugumas

Emocinis saugumas – tai būsena, kai mokinys gali mokytis, klysti, klausti ir reikšti nuomonę nebijodamas pažeminimo, atstūmimo ar neteisingo vertinimo.

Nuolatinė streso būsena neigiamai veikia dėmesį, darbinę atmintį ir mokymosi procesus. Todėl emocinis saugumas nėra papildoma ugdymo dalis – tai yra viena iš būtinų efektyvaus mokymosi sąlygų.

SCARF modelis tiesiogiai siejasi su emociniu saugumu ir padeda suprasti, kas dažniausiai stiprina arba silpnina šį saugumą.

Pavyzdžiui:

• viešas mokinio sugėdinimas mažina statuso pojūtį;
• neaiškūs reikalavimai mažina aiškumą;
• visiškas pasirinkimo nebuvimas mažina autonomiją;
• silpni santykiai klasėje mažina priklausymo jausmą;
• nevienodas taisyklių taikymas mažina teisingumo pojūtį.

Kiekviena iš šių situacijų gali sukelti grėsmės reakciją ir apsunkinti mokymąsi.

Kaip pedagogai gali taikyti SCARF principus?

SCARF nėra atskira ugdymo programa ar metodika. Tai veikiau praktinis modelis, padedantis priimti kasdienius sprendimus.

Statusas

Mokiniai nori jaustis vertinami. Todėl pedagogas gali:

• pastebėti pastangas, o ne tik rezultatus;
• suteikti galimybių patirti sėkmę;
• vengti viešo lyginimo tarpusavyje.

Aiškumas

Nežinomybė dažnai kelia įtampą. Tad svarbu:

• suprantamai paaiškinti užduotis.
• laikytis nuoseklios pamokos struktūros.

Autonomija

Net nedidelė pasirinkimo galimybė stiprina įsitraukimą. Pavyzdžiui:

• leisti pasirinkti užduoties atlikimo būdą;
• suteikti galimybę rinktis temą ar darbo formą.

Ryšys

Mokiniai geriau mokosi aplinkoje, kurioje jaučiasi priimti. Tam svarbu:

• rodyti nuoširdų domėjimąsi mokiniais;
• skatinti bendradarbiavimą;
• kurti pagarbų klasės mikroklimatą.

Teisingumas

Vaikai itin jautriai reaguoja į neteisybę. Todėl verta:

• vienodai taikyti taisykles;
• paaiškinti sprendimų priežastis;
• užtikrinti skaidrumą vertinant.

Kodėl SCARF laikomas inovatyviu modeliu?

SCARF išsiskiria tuo, kad socialinį elgesį aiškina remdamasis neuromokslo įžvalgomis. Modelis sujungia smegenų veiklos tyrimus, psichologiją ir praktinius kasdienio bendravimo sprendimus.

O jo vertė pedagogams slypi paprastume. Modelis nereikalauja papildomų priemonių, specialių programų ar sudėtingų intervencijų. Jis padeda pažvelgti į klasės situacijas per penkių pagrindinių žmogaus socialinių poreikių prizmę ir sąmoningai kurti aplinką, kurioje mokiniai jaučiasi saugūs, įtraukti ir pasirengę mokytis.

Norite SCARF modelį pritaikyti praktiškai?

Susidomėjote ir norite SCARF modelį taikyti savo darbe, taip didindami mokinių įsitraukimą ir motyvaciją, mažindami elgesio problemas, kurdami tvirtą ryšį? Trūksta praktinių įgūdžių, kaip tą daryti? 

Kviečiame jungtis prie naujos programos „Emocinis saugumas – ugdymo pagrindas: SCARF metodo taikymas praktikoje“ ČIA.