Šiandienos vaikai. Kaip ugdyti komandinę lyderystę?

Baigėsi pamokos. Kaip visuomet – didžiulis klegesys mokyklos koridoriuose. Vieni mokiniai keliauja į namus, kiti – išsiskirsto po būrelius. Neformalaus ugdymo pasiūla mokyklose ypač įvairi, tad mokiniai dažniausiai užsiėmimus renkasi pagal savo pomėgius ir gebėjimus.

Dauguma šiandien pradinę mokyklą lankančių mokinių priskiriami Z kartai. Tai vaikai, gimę po 1995 m. Kokie jie? Dažniausiai individualistai, kūrybiški, sunkiai sukaupiantys dėmesį, siekiantys greito rezultato, pasižymintys ,,kilpiniu skaitymu“ ir autoritetų neigimu. Negana to, pamažu į mokyklas ateina dar vienos – Alfa – kartos atstovai. Tai šiandieniniai pirmokai.

Dirbti su šiuolaikiniais vaikais, ir ypač tuo metu, kai keičiasi kartos – tikrai didelis iššūkis pedagogui, tačiau būdų jį įveikti yra. Vienas iš jų – komandinės lyderystės ugdymas.

Neformalus ugdymas tuo palankus, kad savaime tarsi susiformuoja komanda iš tuos pačius ar panašius poreikius turinčių vaikų. Dažnai, net jei vaikų gebėjimai būna skirtingo lygio, dirbdami komandoje ir siekdami bendro tikslo jie daro vienas kitam įtaką. Tai ypač puikiai veikia vaikus suskirstant vaidmenimis.

Komandos formavimas

Kadangi į būrelius vaikai dažniausiai susirenka vedini savo pomėgių, tai ir pats ugdymo procesas, bendravimas su mokytoju paprastai būna kiek kitoks nei mokykloje. Vaikai ir mokytojas dažniau tampa partneriais, draugais.

Plačiau susipažinusi su lyderystės ugdymo metodika, pabandžiau ją pritaikyti praktikoje. Pasidalysiu keliais pasiteisinusiais metodais.

Užsiėmimo pradžioje labai svarbūs komandos formavimo žaidimai. Jie padeda udgyti vienybės jausmą ir atskirus individus sutelkti vienam tikslui. Žinoma, žaidimus reikėtų pasirinkti pagal užsiėmimų veiklos specifiką.

Mes su vaikais išmėginome žaidimą „Neišsiduok“. Šiam žaidimui reikia turėti stalo teniso kamuoliuką. Žaidimo trukmė – 10–15 min. Mokiniai (galimas dalyvių skaičius 8–20) sustoja ratu rankas laikydami už nugaros. Vienas savanoris atsistoja į rato vidurį ir užsimerkia. Tuo metu kamuoliukas įdedamas į bet kurio rate stovinčio žaidėjo rankas. Dalyviai turi kamuoliuką nepastebimai (už nugarų) siųsti ratu, o viduryje rato stovintis atsimerkęs žaidėjas bando atspėti, kieno rankose šiuo metu yra kamuoliukas. Mokinių užduotis – neišsiduoti. Jei stovintis rato viduryje atspėja, kieno rankose kamuoliukas, žaidėjai keičiasi vietomis.

Pasidalijimas užduotimis

Kiekvienam mokytojui malonu stebėti, kai klasėje sėdintys vaikai pamažu virsta komanda, tačiau prieš tai tenka išgyventi virsmo periodą. Efektyviai komandą formuoti padeda komandinės lyderystės aktyvinimo vaidmenų kortelės. Kiekvienoje komandoje tobulu atveju turėtų atsirasti šeši skirtingi vaidmenys: vadovas, tyrinėtojas, organizatorius, kontrolierius, patarėjas, laikrodininkas. Kartais nutinka taip, kad susiformuoja labai nedidelės grupės, tad kelias skirtingas funkcijas turėtų prisiimti vienas ir tas pats žmogus.

Trumpai noriu pristatyti kiekvieną iš vaidmenų:

  • Vadovas. Asmuo, turintis organizacinių įgūdžių, gebantis disciplinuoti ne tik save, bet ir visą komandą. Jo užduotis – priimti sprendimus ir rasti būdus, kaip idėjas paversti rezultatais. 
  • Tyrinėtojas. Šį vaidmenį paprastai prisiima protingi ir originaliai mąstantys vaikai. Svarbiausia vaidmens misija – generuoti naujas idėjas ir spręsti sudėtingas problemas. 
  • Organizatorius. Paprastai tai atsipalaidavęs, smalsus, ekstravertiškas, o dažniausiai ir populiarus vaikas. Jo misija – išvystyti kažkieno jau pasiūlytą idėją, rasti būdų, kaip ją kuo efektyviau įgyvendinti.
  • Kontrolierius. Šį vaidmenį prisiimantis vaikas dažnai yra labai disciplinuotas ir gebantis kontroliuoti tiek save, tiek kitus. Be to, jis turi gebėjimų susikoncentruoti į užduotį. Kontrolieriaus funkcija – išlaikyti komandos dėmesį sutelktą į tikslą.
  • Patarėjas. Tai objektyviai mąstantis komandos narys, savo laiką skiriantis išvadoms. Kritiką jis turėtų išsakyti tik tuo atveju, jei iš tiesų mato trūkumų vykdant planą.
  • Laikrodininkas. Pagrindinė jo funkcija – kontroliuoti užduočiai atlikti skirtą laiką, priminti apie tai komandai.

Iš pradžių, žinoma, svarbu vaikus išsamiai supažindinti su kiekvienu iš vaidmenų, o geriausia, jei veiklų metu jie turėtų galimybę išmėginti skirtingus vaidmenis ir aptarti, kaip jautėsi atlikdami vienas ar kitas funkcijas. Vėliau, kai komandos jau yra susiformavusios, užduotis mokytojas skiria komandoms, o vaidmenis komandos viduje mokiniai yra išmokę pasidalyti patys. Mokytojas tokiu atveju tampa padėjėju, o mokiniai ugdosi ne tik dalykines kompetencijas, tačiau ir komandinės lyderystės įgūdžius, kuriuos ateityje galės pritaikyti dirbdami.

Rezultatai

Kalbant apie komandinės lyderystės ugdymą per muzikinius užsiėmimus, 2017–2018 m. atlikus tyrimus ir apklausus moksleivius, paaiškėjo, kad dalyvavimas konkursuose, festivaliuose skatina pasitikėjimą savimi, pasitikėjimą bendraamžiais, ugdo gebėjimą planuoti savo veiklą, patarti kitiems.

Nors dauguma apklaustųjų įvardijo, kad mieliausiai renkasi patarėjo vaidmenį tačiau pastebėta, kad tie moksleiviai, kurie ilgiau lanko neformaliojo muzikinio ugdymo užsiėmimus, vis dažniau ima rinktis kontrolieriaus vaidmenį, o šis vaidmuo ypatingai skatina lyderystės raišką.

Pritaikiusi komandinės lyderystės metodus savo užsiėmimų metu, pastebėjau, kad per pakankamai trumpą laiką – vos 3 mėn. – mokiniai išmoko pasiskirstyti užduotimis ir jas atlikti savarankiškai, o kas smagiausia man, kaip mokytojai, kad tai jie padarydavo vis greičiau ir kokybiškiau. Taip pat pagerėjo bendravimas tarp būrelį lankančių vaikų. Spręsdami konfliktines situacijas jie kartais nesąmoningai panaudodavo užsiėmimų metu įgytus komandinės lyderystės įgūdžius.

Taigi išbandyti šią metodiką rekomenduoju nepriklausomai nuo to dirbate mokykloje ar užsiimate neformaliuoju ugdymu. Kaip matote, rezultatai kalba patys už save. 

 

Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos
Vyresnioji muzikos mokytoja
Žaneta Ratkienė

SU TEMA SUSIJĘ AKREDITUOTI MOKYMAI