Vaikų nusiraminimo būdai ankstyvajame amžiuje

Maži vaikai – tarsi molio gabalėliai: jautrūs, gležni, bet kartu ir labai elastingi bei pasiduodantys „lipdymui“. 
Ankstyvojo amžiaus vaikai – labai jautri ir pažeidžiama grupė. Todėl pedagogams dažnai tenka „pasukti galvas“, kaip sudominti ir nuraminti verkiantį vaiką. Vienas iš būdų – pagrindiniai žmogaus pojūčiai: šviesa, lytėjimas ir klausa. Šie pagrindiniai aspektai padeda mažyliams jaustis patogiai, ramiai, lengviau adaptuotis ugdymo įstaigoje. Mano grupės vaikus labai ramina muzika, šviesa ir švelnių, minkštų daiktų lietimas. Todėl grupėje dažnai skamba muzika. Klausantis įvairių muzikinių kūrinių, jaukumo suteikia šviesos lazerio spinduliai, kurie iš karto pakerėjo vaikus. Mažyliai noriai gaudo švieseles, įsijungia į judrią veiklą, kuri dabar tapo mankštos dalimi. Taip mūsų grupėje atsirado žaidimas „Gaudyk švieseles“. Skambant muzikai, vaikai stengiasi  pagauti švieseles. Muzikai nutilus dingsta ir švieselės. Tylos metu vaikai sustoja, nurimsta ir nejuda. Šis, atrodo visai paprastas žaidimas, vaikams labai patinka. Jie užmiršta tėvų ilgesį, jaučiasi jaukiai ir patogiai. Kiekvieno iš mažylių muzikos pajautimas yra skirtingas, todėl ir gaudydami švieseles jie elgiasi taip, kaip jiems yra patogiausia.

Netrukus gimė nauja idėja, kaip dar būtų galima išnaudoti nusiraminimui skirtas šviesos bei muzikos magiškąsias galias. Kartu su vaikais pasigaminome šešėlių teatrą. Tam prireikė tik kelių, kasdieninėje aplinkoje esančių daiktų:  kartoninės dėžės, kurioje išsikirpome skylę ir balto audeklo. Kitoje dėžės pusėje pastatėme stalinę lempą. Iš juodo kartoninio popieriaus pasigaminome figūrėlių. Rezultatas pranoko visus lūkesčius. Dabar mažyliai susikaupę stebi nematytus šviesos ir muzikos pagalba kuriamus vaizdus. Tai puikus būdas,  leidžiantis vaikams  geriau įsiminti siužetą,  papildantis jų žodyną, lavinantis kalbą bei atmintį. Šešėlių teatras suteikia kiekvienam vaikui galimybę išbandyti save naujame vaidmenyje, skatina potraukį saviraiškai, kūrybiškumui. 

Dar vienas nusiraminimo būdas, kuris labai patinka mano ugdytiniams – pirštų šešėlių teatras. Tai jokių papildomų priemonių nereikalaujanti pramoga mažiesiems. Užsiimant šia veikla, puikiai pasitarnauja vaizdo projektorius. Mažieji artistai savo pirštukais kuria įvairiausias figūras, noriai  įsitraukia ir įtraukia draugus į netikėčiausius siužetus, vaidinimus.
   Apšviesta kartoninė dėžė, „Šešėlių teatras“ ar vaizdo projektoriaus skleidžiama šviesa grupėje daro stebuklus. Mažyliai su malonumu klausosi net ilgesnių pasakų. Darželio salėje atsivėrė didesnė erdvė – „stebuklingas langas“, skirtas šešėlių (ir ne tik) žaidimams. Taikant šiuos metodus, vaikai jau po 3-4 mėnesių geba sukurti minimalų siužetą, remdamiesi girdėtomis ir matytomis pasakomis, savo kūrybines galias demonstruoja žaisdami.

Dar viena, vaikams labai patinkanti veikla – šviesos stalas. Jie noriai žaidžia, eksperimentuoja su įvairiais biriais produktais (smėliu, ryžiais, kava). Eksperimentai su kava sukelia daugiausiai teigiamų emocijų. Taip pat mažylius džiugina žaidimai su geometrinėmis  figūromis bei spalvotomis plastikinėmis kortelėmis. 
Šviesos teikiamos galimybės geriausiai atsiskleidžia prietemoje. Todėl nutarėme įsirengti specialią erdvę. Pasistatėme palapinę. Čia ,,apgyvendinome“ šviesos stalą ir daugybę daiktų, kurie skleidžia šviesą. Palapinė tapo puikia vieta vaikams,  norintiems nusiraminti, pailsėti. Čia nuolat skamba raminanti muzika, girdisi gamtos garsai. Projekcijų šviesa, primenanti vandenyną, šviečia lubose. Sienas dekoravome veidrodiniu popieriumi. Taip atsirado daugybė saulės zuikučių ir kitų linksmų švieselių. Kartais palapinės vidų ,,padrėkiname“ natūraliais, raminančias ir dezinfekuojančiais, ekologiškais, eteriniais aliejais (levandų, apelsinų, arbatmedžio). Mūsų palapinėje apsigyveno ir  keletas antistresinių žaisliukų bei sensorinės spalvotos grindų plyteles. Grupėje  tapo ramiau, jaukiau ir tyliau. Sensorinė erdvė padėjo lengviau įveikti adaptacinį laikotarpį. 

Muzika ir teatras vaikams padeda lavinti smulkiąją motoriką, kalbinius įgūdžius, suteikia pasitikėjimo savimi, skatina bendravimo tarpusavyje įgūdžius. Sensorinė erdvė padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Kai ramūs ir laimingi vaikai, tuomet lengva ir gera ugdyti meninius ir muzikinius įgūdžius. Ankstyvajame vaikų amžiuje neišvengiamai reikia ramybės, harmonijos ir daugybės teigiamų emocijų.

Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos

ikimokyklinio ugdymo mokytoja Irma Barušauskienė